- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-09-23
- Bylos Nr.
- 1-280-269/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-01231-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Nukentėjusysis
- T. P.
- Kaltinamasis
- J. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
J. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, administracine tvarka baustas, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, žinodamas apie pareigą pagal 2005 m. lapkričio 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymą mokėti savo trijų vaikų išlaikymui po 200 Lt per mėnesį iki vaikų pilnametystės, T. P. naudai, nuo 2005 m. gruodžio 23 d. iki 2011 m. birželio 1 d. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.
Šalies argumentai
Kaltinamasis J. M. (toliau-kaltinamasis) padaręs šį nusikaltimą tesimas vertina, kad prisipažino visiškai ir paaiškino, kad T. P. jo sugyventinė. Jie turi 3 vaikus. Apie tai, kad T. P. kreipėsi į teismą dėl vaikų išlaikymo jis nežinojo. Jokių teismo dokumentų nėra gavęs, o taip pat jo niekas nekvietė į jokį teismą. Nuo 2005 m. iki 2006 m. santykiai su T. P. gana įtempti. Dažnai konfliktuodavo. 2006 m. gegužės mėnesį jis išsikraustė. Savo vaikams jis duodavo kartą į mėnesį po šimtą ar du šimtus litų. Pinigus duodavo vaikų išlaikymui. Susitikdavo Rudaminos kaime su T. P. prie transporto žiedo ir paduodavo jai pinigus. Iš antstolių kontoros jis jokių dokumentų nebuvo gavęs. Apie priimtą teismo įsakymą, kuriuo priteistas jo vaikų išlaikymas jis nieko nežinojo. Galėjo būti, kad laiškus iš antstolių kontoras gaudavo jo motina, tačiau ji jam apie tai nieko nesakė. Jis pastoviai duodavo pinigų vaikams, tačiau kada ir kokios sumos neatsimena. Oficialiai jis niekur nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo. Kartais dirbo nelegaliai, tačiau ne kiekvieną mėnesį uždirbdavo. Kartais uždirbdavo po 700 Lt. Kai būdavo sunkiau padėdavo motina, pas kurią jis ir gyvena. Jis nežinojo koks antstolis, vykdo išlaikymo išieškojimą bei jis nebuvo informuotas apie tai, kad apie darbovietės pakeitimą jis privalo pranešti antstoliui. Labai gailisi, kad neišlaiko savo vaikus. Dėl nusikaltimo jam gėda, gailisi ir žada dirbdamas mokėti įsiskolinimą (t. 1, b.l. 151-152, 155-156, 159, 162, 167-168, t. 2, b.l. 15-17).
Byla nagrinėta sutrumpinta tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta tokiais įrodymais:
-nukentėjusiosios T. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad su J. M. susipažino 1997 m., o nuo 1998 m. pradėjo gyventi kartu(duomenys neskelbtini). Kiek prisimena tuo metu jis dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini). Kol neturėjo vaikų J. M. skirdavo dalį savo pajamų išlaikyti būstui. 1999 m. gimė sūnus Ernest. Tuo metu J. M. jau dirbdavo įvairiausius neoficialius darbus. Kartais, kai turėdavo darbo, tai truputį duodavo pinigų, tačiau jis duodavo labai nedaug, nereguliariai. 2001 m. gimus jų antram vaikui, dukrai Agatai, jis nuolatinio darbo neturėjo, dažnai girtuokliaudavo, dirbdavo atsitiktinius padienius darbus. 2004 m. gimus trečiajam vaikui, sūnui Danieliui, jis vėlgi niekur oficialiai nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu. Būdavo tokių momentų, kad namuose nebūdavo nei malkų, nei elektros. Būdavo, kad jie kalbėdavosi, kad jis turi susirasti normalų, reguliarų darbą, nes reikėjo pinigų išlaikyti vaikams. Jis tų pokalbių metu sutikdavo su ja, bet tik pradėdavo kur nors dirbti, jis pradėdavo girtuokliauti, o toks darbuotojas niekam nereikalingas, todėl jį iškart atleisdavo. Vienintelės tuo metu jų šeimos pajamos buvo, tai ką gaudavo ji iš valstybės už vaikus. 2005 m. ji neapsikentusi dėl tokios situacijos kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl vaikų išlaikymo priteisimo. Teismas priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 200 Lt kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Kokia jo buvo pozicija kai jis sužinojo teismo sprendimą ji visiškai neprisimena. Nuo tada jų tarpusavio santykiai tik blogėjo. 2006 m. gegužės mėnesį jis išsikraustė. Nuo to laiko jie nepalaiko jokių ryšių. Tik gal kokį vieną kartą buvo užėjęs girtas. Ji jį išvarė. Jokių piniginių lėšų išlaikyti vaikams jis neskirdavo. Ji ir toliau vaikus išlaikė viena gaudama išmokas iš valstybės už vaikus ir gaudama pašalpą, kaip vieniša motina. Ji kreipėsi į antstolius, kad vaikai gautų nemokamą maitinimą mokykloje. Tie patys antstoliai ją ir nukreipė į „Garantinio vaikų išlaikymo fondo administraciją“, kur ji kreipėsi ir nuo 2008 m. pradžios ji gauna nuolatines išmokas kiekvienam vaikui išlaikyti. Per visą tą laikotarpį, kai su J. M. išsiskyrė, jis jokių lėšų išlaikyti vaikams neskyrė. Taip pat ji nori papildyti savo parodymus, kad su J. M. jie gyveno kaip sugyventiniai, susituokę oficialiai nebuvo (t. 1, b.l. 120-121, t. 2, b.l. 15).
Papildomai kaip liudytoja apklausta nukentėjusioji T. P. parodė, kad gali paaiškinti, kad nuo 2005 metų pabaigos, tačiau nuo kada tiksliai neprisimena, ji gaudavo išmokas iš Vilniaus rajono savivaldybės, kuri finansinę paramą teikdavo tris mėnesius, tuomet po trijų mėnesių reikėdavo eiti pas antstolį, kuris duodavo pažymą apie tai, kad vaikų tėvas neišlaiko savo vaikų. Taip pat reikėdavo paimti pažymą apie turtą Rudaminos seniūnijoje ir su šiais dokumentais kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės socialinės rūpybos skyrių, kuri vėl tris mėnesius mokėdavo išmokas skirtas išlaikyti vaikams. Ir taip buvo nuolatos, kol 2008 m. per žiniasklaidos priemones ji išgirdo, kad yra naujas įstatymas, kad valstybė mokės alimentus už tuos tėvus, kurie patys neskiria savo vaikams išlaikyti lėšų. Ji apie tai pasiklausinėjo Rudaminos seniūnijos darbuotojų, o jie jai davė „Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo“ adresą. Ten nuvykusi ji parašė prašymą ir dabar gauna išmokas skirtas vaikams išlaikyti. Į antstolį ji kreipėsi todėl, kad Vilniaus savivaldybės darbuotojos jai paaiškino, kad norint gauti finansines išmokas iš savivaldybės ji privalo kreiptis pirmiau į antstolį. Ši taip ir padarė. Kokiu būdu J. M. sužinojo apie 2005-11-30 teismo įsakymą, ji nežino. Ji jam pati jokio pranešimo neįteikinėjo (t. 1, b.l. 122).
Mažamečio liudytojo E. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad savo tėvą J. M. mato gan retai. Maždaug kartą į mėnesį, o kartais būna, kad ir rečiau. Jis gyvena pas jo senelius, todėl kai eina jo aplankyti kartais susitinka ir jį. Jis šiuo metu niekur nedirba. Kiek prisimena, tėvas paskutinį kartą jam pinigų davė šią vasarą, kai dirbo. Daugiausiai yra davęs dešimt litų. Kartais jis neduodavo pinigų kai jų turėdavo. Šis suprasdavo iš to, kad jis nuėjęs nusipirkdavo degtinės. Iš to jis darydavo išvadą, kad jis pinigų turi. Kiek pinigų iš jo yra gavęs nuo 2005 m. jis atsakyti negali, nes neprisimena. Tėvas nepirkdavo jam jokių daiktų ar drabužių. Dovanų iš jo taip pat jokių negaudavo. Tėvas jam žadėjo, kad nupirks mobilaus ryšio telefoną, tačiau taip savo pažado ir neįgyvendino. Ar motinai jis duodavo kokių nors pinigų sūnus nežino (t. 1, b.l. 135-136).
Mažametės liudytojos A. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad nuolatos gyvena protokole nurodytu adresu su savo motina. Savo tėvą J. M. mato labai retai. Kada jį matė paskutinį kartą ji neprisimena, bet jai regis, kad tai buvo šią vasarą. Tuomet, kiek prisimena, ji buvo nuėjusi pas savo tėvą J. M. su broliu Ernestu, tačiau tėvas tuo metu buvo girtas. Jis miegojo. Kai nuėjo kitą dieną tėvas jau nebuvo girtas ir jis broliui ir jai davė po dešimt litų. Tai kiek prisimena buvo vienintelis kartas, kai jai davė pinigų. Ar tėvas duoda kokių nors pinigų motinai, ji nežino. Tėvas nepirkdavo jai jokių daiktų ar drabužių. Dovanų iš jo taip pat jokių niekada negaudavo. Daugiau paaiškinti nieko negali (t. 1, b.l. 138-139).
Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie LR SADM prašymu ir priedais, iš kurių matyti, kad J. M. nemoka priteistų alimentų (t. 1, b.l. 1-12);
Dokumentai, gauti iš antstolio (vykdomosios bylos kopija), kuriais patvirtinama, kad J. M. buvo siunčiami pranešimai apie įsiskolinimą ir kt. (t. 1, b.l. 47-104).
Antstolio Rimanto Vižainiškio pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, kurioje matyti, jog iš J. M. laikotarpyje nuo 2005 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. lapkričio mėn. nebuvo išieškota jokių lėšų už vaikų išlaikymą T. P. naudai (b.l. 131-132).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad T. P. pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kuriuo iš J. M. priteistas išlaikymas – 200 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui: E. M., A. M. ir D. M. (t. 1, b.l. 128);
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 30 d. teismo įsakymo dėl išlaikymo priteisimo įteikimą J. M., iš kurios matyti, jog minėtas teismo įsakymas 2005 m. gruodžio 3 d. buvo įteiktas J. M. motinai (t. 1, b.l. 117-118).
Darbo biržos duomenimis, kad J. M. darbo biržoje registravosi 2003-12-03 – 2004-11-03 (t. 1, b.l. 184).
Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 23-25, 43, 105-116, 125-126, 129-134, 137, 140, 142, 145).
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad I. M. vengė pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti. Pats kaltinamasis iš esmės prisipažino padaręs šią veiką, tačiau nurodė, kad apie teismo sprendimo nieko nežinojo, į antstolių kontorą nebuvo kviečiamas, pajamas gauna nereguliariai ir jos nebuvo pakankamos, kad galėtų mokėti išlaikymą vaikams. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo įvykdyta veika kvalifikuota teisingai, jo kaltė dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta visiškai, t. y. daugiau kaip 6 metus, sąmoningai nemokėjo išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nors dirbo ir buvo pajėgus tai daryti.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems, į jo padarymo aplinkybes, kaltės formą,-tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, kad nėra jo atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtinas sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė –laisvės apribojimas nuo vidurkio iki minimalus termino, vadovaudamasis BK 48 str. 7 d. kaltinamojo prašymu skiriant įpareigojimus baudžiamajame įstatyme nenumatytus, nes jie teismo nuomone darys teigiama įtaka kaltinamojo elgesiui (t. 1, b.l. 172-188).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo (t. 1, b.l. 169-170).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-308, 313 str.
nusprendė:
J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 str. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) 6 (šešiems) mėnesiams įpareigojant:
per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje,
radus legalų darbą, per bausmės atlikimo laiką, nekeisti darbo vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios ir pagal 2005 m. lapkričio 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymą mokėti savo trijų vaikų išlaikymui po 200 Lt per mėnesį iki vaikų pilnametystės,
arba užsiregistravus darbo biržoje, per bausmės atlikimo laiką, joje registruotis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.