Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. spalio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-26039-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-26039-2023 G. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 90 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda G. T. paskirta dėl to, kad jis 2023 m. rugsėjo 30 d. 3 val. (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. T. paaiškino, kad policijos pareigūnai neteisėtai jį smaugė, uždėjo antrankius, jie nedavė laisvai judėti po namus ir nepaaiškino, dėl kokios priežasties. Po įvykio į medikus nesikreipė, daug darbo turėjo, bet vartojo medikamentus nuo skausmo. Dėl iškvietimo tyrimas nebuvo pradėtas. Pareigūnai jį sužalojo ir dar išrašė baudą. Tą dieną į policiją skambino jo podukra. Konfliktai su žmona vyksta nedažnai. Šiuo atveju konfliktas įvyko dėl finansinių reikalų, dėl antstolių. Svečiuose išgėrė ir prasidėjo žodinis konfliktas. Kai atvyko policija, žmona miegojo lovoje, pareigūnai ją pažadino ir išsivedė į lauką. Atvykę policijos pareigūnai nepaaiškino, dėl ko jie atvyko. Policijos pareigūnai neleido jam bendrauti su advokatu, siūlė jiems pabendrauti su advokatu, o jie nekalbėjo ir nesutiko bendrauti. Podukra kontaktavo su pareigūnais, kai jie atvyko, ji pasakė pareigūnams, kad baigėsi konfliktas ir visi nuėjo miegoti, o pareigūnai vis tiek atėjo į namus. Anksčiau nėra grasinęs mušti žmoną. Yra baustas administracine tvarka, jaunystėje važinėjo be teisių.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo G. T. atstovas advokatas S. Zabita paaiškino, kad iš vaizdo įrašų akivaizdu, kad atvykus policijos pareigūnams namuose nebuvo jokių požymių apie grumtynes. Žmona tai pripažįsta, o policijos pareigūnus pasitikusi G. T. podukra policijos darbuotojams paaiškino, kad konfliktas pasibaigęs ir tėvai miega. G. T. nesuprantama, kodėl nebuvo leidžiama judėti po namus. Policijos pareigūnai nepaaiškino, dėl ko atvyko pareigūnai ir ko nori iš G. T. Buvo tik paaiškinta, kad G. T. neturi teisės judėti ir jam apribojamos teisės ir laisvės. G. T. suvokė, kad jis turi teisę judėti, jis nebėgo, negrasino, tik nekultūringai bendravo, o tai priklauso nuo socialinės padėties, gabumų vertinti situaciją. Iš vaizdo įrašų matosi, kad pareigūnams bendraujant su G. T. jis nenaudojo jėgos, o policijos pareigūnas griebė jam už gerklės, pargriovė ant žemės.

Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas G. V. paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos policijos Generalinio komisaro aprašo dėl policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio priėmimo, jo vykdymo ir kontrolės tvarkos 3 punktu, pareigūnai, gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, atvykę į įvykio vietą, turi atskirti galimai smurtą patyrusį asmenį nuo įtariamo asmens, kad jis negalėtų daryti įtakos, grasinti, paveikti. Šiuo atveju pareigūnai turėjo atskirti asmenį ir neišleisti jo iš akiračio. Buvo pranešta apie smurtą, pareigūnai turėjo užtikrinti įvykio vietos apsaugą, kurioje galimai įvyko smurto atvejis. Pareigūnai turėjo užtikrinti kitų ir savo saugumą. Iš byloje esančio skambučio į bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo girdėti, kad paskambinus į pagalbos centrą, asmuo buvo išsigandęs, girdėjosi triukšmas, konfliktas, keiksmažodžiai, tai parodo, kad buvo realus pavojus. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 21 straipsnyje numatyta, kad įgyvendinami uždavinius, pareigūnai turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims nurodymus. Šie nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant ir už jų nevykdymą asmuo atsako įstatymo nustatyta tvarka. Iš pranešimų ir policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad G. T. reikalavimų nevykdė. Šios gyvenamosios vietos adresu pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje gaunami ne pirmą kartą, abiem atvejais buvo nustatytas dalyvių neblaivumas, buvo išduoti smurto artimoje aplinkoje apsaugos orderiai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Skundžiamu nutarimu konstatuota, jog G. T. 2023 m. rugsėjo 30 d. 3 val. (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymų įgyvendinamuosiuose aktuose. Policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, asmens veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti, kad policijos ar kitų šioje teisės normoje nurodytų pareigūnų nurodymas ar reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tik tokio reikalavimo nevykdymas yra laikomas užtraukiančiu administracinę atsakomybę asmeniui. Reikalavimo teisėtumas yra privalomas ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad G. T. savo veiksmais neatliko neteisėtų veiksmų, numatytų ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

Pažymėtina, jog ANK 618 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nutarime (kartu su kitais duomenimis) turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Šiuo atveju nutarime nebuvo motyvuotai įvertintos nustatytos aplinkybės, t. y. nutarimas yra visiškai nemotyvuotas. Kaip matyti iš Institucijos 2023 m. spalio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-26039-2023 turinio, jame nurodyta abstrakti formuluotė, jog G. T. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Įvertinti, ar nutarimą priėmęs pareigūnas tinkamai vertino nustatytas aplinkybes, negalima. Išanalizavus skundo administracinio nusižengimo bylą matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, jog G. T. buvo išreikštas teisėtas reikalavimas nesiartinti ir stovėti saugiu atstumu, tačiau į garsiai ir aiškiai išreikštą reikalavimą asmuo nereagavo ir po kelių perspėjimų vėl artinosi. Tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu G. T. paaiškino, kad pareigūnai neleido jam laisvai judėti po namus. Pripažino, kad jis buvo labai susinervinęs, todėl bendravo negražiais žodžiais. Šias G. T. nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad G. T. iš kambario nuėjus į katilinę pareigūnai jam neleido grįžti ir G. T. buvo priverstas likti katilinėje.

Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis jau anksčiau minėto Policijos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą, tačiau vien faktas, kad tam tikri veiksmai yra numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte, šių veiksmų teisėtumo nepreziumuoja, jei nėra šiuose įstatymuose numatytų sąlygų tiems veiksmams atlikti. Taigi vien tas faktas, kad pareiškėjas vaikščiojo savo namuose, neleidžia pripažinti, kad G. T. nevykdė policijos pareigūnų teisėto reikalavimo nesiartinti, dėl ko G. T. buvo parverstas ant žemės ir jam buvo uždėta speciali prievartos priemonė, t. y. antrankiai. Teismo vertinimu, pareiškėjas pagrįstai suabejojo pareigūnų reikalavimu, kadangi bandė patekti iš katilinės į kambarį, kuriame jau buvo prieš tai. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad G. T. buvo susierzinęs, ką pats ir patvirtino, tačiau jokių neteisėtų veiksmų nevykdė. Nors iš vaizdo įrašo matyti, kad G. T. ne itin kultūringai bendravo su policijos pareigūnais, tačiau jis nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pareigūnų garbės ir orumo pažeminimą. Be to, pažymėtina, kad ir patys policijos pareigūnai, žinodami, jog bendrauja su alkoholį vartojusiu asmeniu, nereikalingai tęsė diskusijas su G. T. iš esmės tinkamai nepaaiškindami, kodėl jo judėjimo laisvė jo paties namuose yra varžoma. Teismas nustatė, kad G. T. sutuoktinė nurodytu laiku buvo lauke ir davė paaiškinimus kitiems pareigūnams. Taigi, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo kažkaip riboti G. T. judėjimo laisvę, nes jis nekėlė pavojaus kitiems asmenims, taip pat negalėjo padaryti ir kažkokios įtakos savo sutuoktinei, kuri buvo lauke. Policijos pareigūnų reakcija į susidariusią situaciją nebuvo tinkama ir proporcinga.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Visi neaiškumai ir abejonės turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą, byloje neįrodyta, kad G. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, todėl G. T. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį buvo patrauktas nepagrįstai, o skundžiamas nutarimas panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. T. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-26039-2023 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.