Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-12-12 · Byla Nr. TS-113-946/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. TS-113-946/2018Nutartis · 2018-12-12Kauno apylinkės teismas
  2. T-684-548/2019Nutartis · 2019-04-18Kauno apylinkės teismas
  3. T-257-636/2019Nutartis · 2019-09-30Telšių apylinkės teismas
  4. T-277-636/2019Nutartis · 2019-11-04Telšių apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2019-12-02Šiaulių apygardos teismas
  6. T-22-853/2020Nutartis · 2020-02-06Telšių apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-12
Bylos Nr.
TS-113-946/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18795-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
A. R.
Byla Nr. TS-113-946/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18795-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.10.1; 2.5.14
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 12 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. R. gynėjo Dariaus Raulušaičio skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 91-271 netaikyti nuteistajam A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistojo A. R. gynėjas Darius Raulušaitis pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. R. ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Skunde nurodoma, kad Komisijos argumentas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, kadangi jis nebuvo skatintas, laikytinas netinkamu sprendimui priimti, kadangi nutarime yra pateikta daugybė duomenų, pagrindžiančių nuteistojo nepriekaištingą elgesį pataisos įstaigoje ir jo nusiteikimą taisytis. Vos atvykęs į pataisos įstaigą, nuteistasis 2018 m. gegužės 21 d. pateikė prašymą leisti dirbti bet kokį pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlytą darbą. Pataisos įstaigos administracija nuteistajam darbą pasiūlė tik 2018 m. lapkričio mėnesį, ir nuo nuteistojo valios tai niekaip nepriklauso ir todėl tuo negali būti grindžiamas Komisijos sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Išėjęs į laisvę nuteistasis planuoja ieškotis darbo, ketina kreiptis į darbo biržą. Nuteistasis vykusių teismo procesų metu kaltę pripažino visiškai, savo elgesį vertino kritiškai, su paskirtomis bausmėmis sutiko ir gailėjosi, yra padengęs visas skolas, jo atžvilgiu yra panaikintos visos taikytos išieškojimo priemonės. Atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis tapo pakankama pamoka nuteistajam, jis dar kartą įvertino savo veiksmus, užtraukusius baudžiamąją atsakomybę, suvokė padarytas klaidas ir jų pasekmes, suvokdamas, kad jo padarytas nusikalstamas veikas didele dalimi lėmė apsvaigimas nuo alkoholio, yra tvirtai apsisprendęs visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo, pataisos įstaigoje lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra vidutinė – 50 balų, iš kurių 35 – statiniai, ir tik 15 balų yra dinaminiai ir tai reikia vertinti kartu su nutarime nurodytais nuteistąjį palankiai charakterizuojančiais duomenimis ir atsižvelgti į tai, kad nuteistasis pataisos įstaigoje praleido sąlyginai neilgą laiko tarpą, todėl nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką neabejotinai turi būti vertinama kaip pakankama priimti sprendimui jį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Darytina išvada, kad A. R. pilnai atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo, taikant intensyvią priežiūrą, kriterijus: yra atlikęs būtinąją bausmės dalį, neturi drausminių nuobaudų, aktyviai dalyvauja privalomose ir pagrindinėse programose bei užsiėmimuose, yra nustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas sudaro pagrindą manyti kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sugebės laikytis jam taikomų apribojimų ir gerbs visuomenines elgesio taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 91-271, apsvarsčius visą pateiktą medžiagą, įvertinus nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, nutarta netaikyti nuteistajam A. R., gimusiam 1960 m. sausio 21 d., lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

A. R. nuteistas Telšių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį areštu 90 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta bausmė - areštas 60 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, paskirta 1 m. 11 mėn. laisvės atėmimo.

Teistas:

Telšių rajono apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 90 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) pp., bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 9, 10 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 9, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 m.

Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas vykdyti Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmę.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 4 mėn. 24 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 8 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu netaikyti nuteistajam A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, Komisijos 2018 m. lapkričio 8 d. protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo A. R. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam A. R. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 50 balų, t. y. vidutinė, pagal HCR-20 taip pat nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika, dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį drausmės pažeidimų nepadarė, pataisos įstaigoje dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, kas, kaip teisingai nurodoma nuteistojo skunde, rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei norą pasitaisyti, tačiau teismo vertinimu, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, ankščiau buvo ne kartą teistas, jam ne kartą buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau nuteistasis piktybiškai nesilaikė teismo paskirto įpareigojimo, dėl ko, konstatavus, jog nuteistasis neturi noro taisytis be realaus bausmės atlikimo, jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo panaikintas, ir tai kad A. R. vėl buvo nuteistas už smurtinių nusikalstamų veikų, taip pat ir analogiškų, nukreiptų prieš tą patį asmenį, padarymą, suponuoja išvadą, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Šių duomenų visuma, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Šios išvados plotmėje įvertintina ir tai, kad A. R. padarytos nusikalstamos veikos yra nukreiptos į vieną svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – kito asmens sveikatą, kas neabejotinai parodo neempatišką nuteistojo požiūrį į kitus visuomenės narius. Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis sunkiai gali paaiškinti nusikaltimų motyvus; kuomet naudojo smurtą prieš savo artimuosius, kaltu nelabai jaučiasi, smurtinio elgesio sunkumą minimizuoja, dėl problemų su teisėsauga linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, provokuojantį sugyventinės elgesį, alkoholio poveikį, linkęs vengti prisiimti asmeninę atsakomybę ir toks nuteistojo požiūris į savo neteisėtus veiksmus, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas, kritiškai nevertina savo elgesio, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia A. R. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Darant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys, o būtent, tai, kad nuteistasis A. R. neapsvarsto savo elgesio pasekmių, kartoja tas pačias klaidas nepasimokydamas iš patyrimo, galvoja, kad savitvardos problemų neturi, tačiau išlieka tikimybė, kad pavartojęs alkoholio praras savitvardą, nemano turintis kokių nors problemų, kurių išspęsti nesugebėtų jis pats, ypač kas būtų susiję su jo nusikalstamu elgesiu, didžiausia problema yra ta, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau jis nesuvokia, kad pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo, apie ateities tikslus kalba labiau abstrakčiai nei konkrečiai, linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, įsitikinęs, kad daugiau nenusikals, o kalėjimas nieko gero nedavė, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriamas kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių, todėl jų įvertinimas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra itin aktualus, ir kas leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

Atmetant nuteistojo skundą, atkreiptinas dėmesys taip pat ir į tai, kad nuteistojo savivertė yra vidutiniška, savianalizė paviršutiniška ir vienpusiška, save vertina vien iš teigiamos pusės, sau patinka toks koks yra ir nieko savyje nenorėtų pakeisti, kas akivaizdžiai atskleidžia neadekvatų nuteistojo savęs, kaip asmenybės, vertinimą ir betarpiškai patvirtina, jog savo elgesio ir neigiamą įtaką jo tinkamai korekcijai darančių veiksnių nuteistasis vis dar nevertina adekvačiai.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 50 balų pagal „OASys“, iš kurių 15 – dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti, taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai bei HCR-20 smurtinio nusikaltimo rizikos įvertinimo metodika nustatyti pagrindiniai veiksniai, galimai didinantys smurtinių nusikaltimų padarymo tikimybę ateityje – teisės pažeidimų modelis; emocinė gerovė (menka savianalizė, neturi draugų); mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu neapgalvotas elgesys, agresyvus elgesys, savitvardos praradimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, probleminių sričių neįvertinimas, savo elgesio pasekmių nenumatymas, nekonkretūs ateities planai); nuostatos (anksčiau buvo prižiūrimas ir nesilaikė keliamų reikalavimų), ne vienas smurtinis nusikaltimas asmens istorijoje; alkoholio vartojimo problemos; paskutinius 2 m. nepastovi darbinė patirtis, trumpalaikiai darbai, bedarbystė; nesilaikymas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų; savivokos stoka (nepripažįsta nusikaltimų, kaltina auką, minimizuoja rimtumą) ; išsakomos negatyvios nuostatos (į auką, policijos pareigūnus); konfliktiniai, smurtinio pobūdžio santykiai su buvusia sugyventine; aukšta destabilizatorių tikimybė (draugai, alkoholis, provokuojantis elgesys); planų realumo stoka; probleminių sričių atpažinimo, problemų sprendimų įgūdžių stoka ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Pažymėtina, kad Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarime Nr. 91-271 netaikyti nuteistajam A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Atsikreiptinas dėmesys taip pat ir į tai, jog Komisija, spręsdama dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, apsvarstė visą pateiktą medžiagą, įvertino nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, apie ką pažymėta pačiame Komisijos nutarime, todėl visiškai nepagrįstas nuteistojo skundo teiginys, jog Komisija atsižvelgė tik į tai, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nebuvo skatintas ir įvertino tik jo darbo pataisos įstaigoje trukmę. Teismo nuomone, šios Komisijos nustatytos aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų plotmėje, tačiau jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios nesudaro pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam A. R. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikytinas, todėl nuteistojo A. R. skundas dėl Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarime Nr. 91-271 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 91-271 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis