- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-03-04
- Bylos Nr.
- 1-411-795/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Kaltinamasis
- E. S., D. B.
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje, kurioje:
E. S. (E. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis UAB „B.“ direktoriumi, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Klaipėda, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, ir
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., LR pilietė, aukštojo išsilavinimo, susituokusi, dirbanti UAB „G.“ parduotuvės vedėja, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:
būdamas E. S. individualios įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. (nuo 2010-05-17 perregistruotos į UAB „B.“, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga) savininku ir pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad „už apskaitos organizavimą ...atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. „Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais , išskyrus <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus...“, 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodoma, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose...“ laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-17, Klaipėdos mieste, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, nepateikdamas visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų: 723 PVM sąskaitų – faktūrų, pagrindžiančių maisto prekių, gėrimų, pramoninių prekių pirkimą bei pinigų priėmimo kvitų ir kasos kvitų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas UAB „B.“ buhalterei I. V., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kuri neturėdama visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, neužregistravo jų apskaitos registruose tai yra:
laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-17 neužregistravo apskaitos registruose apyvartos žiniaraščiuose sąskaita Nr. 4412 „Prekybos skolos“, sąskaita Nr. 6000 „Parduotų prekių savikaina“ 723 PVM sąskaitų – faktūrų, pagrindžiančių maisto prekių, gėrimų ir pramoninių prekių pirkimo už 124903,45 Lt, bei pinigų priėmimo kvitų ir kasos kvitų įrodančių pinigų sumokėjimą 19-kai tiekėjų: UAB „Švyturio-Utenos alus“, UAB „Klaipėdos mėsinė“, UAB „Sanglaida“, UAB „Bennet Distributors“, RAB „Salas Zivis“, UAB „Sanitex“, ŽŪB „Nematekas“, UAB „Klaipėdos duona“, UAB „Kalnapilio –Tauro grupė“, UAB „ Agrovet“, UAB „Kretingalės mėsinė“, UAB „Citva“, UAB „Eugesta“, UAB „Aramėjas“, S. A. IĮ „Gardūnė“, UAB „Prekybos namai Waldis“, UAB „Mineraliniai vandenys“, UAB „ Augma“, UAB „ Coca-Cola HBC Lietuva“ iš viso 121274,86 Lt.laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-17 neužregistravo apskaitos registruose apyvartos žiniaraščiuose sąskaita Nr. 271 „Sąskaita bankuose“ ir sąskaita Nr. 272 „Kasa“, sąskaita Nr. 4484 „ Mokėtinas PVM“ pardavimo pajamų - 97917,59 Lt, pardavimo PVM -19488,70 Lt ir viso įplaukų gavimo - 117406,29 Lt už maisto prekių pardavimą, kurių įsigijimas pagrįstas 656 PVM sąskaitomis faktūromis.
Be to, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-17, E. S., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalį, kuri nurodo, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą Įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, 19 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalį, kuri nurodo – „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvo departamento prie LR Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ ir Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ : „.. individualios (personalinės) įmonės ... uždarosios akcinės bendrovės... privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus:...kvitus..“, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, kuri užtikrintų dokumentų saugumą ir tyrimo nenustatytu laiku neišsaugojo laikotarpio nuo 2008-01-19 iki 2010-05-17 E. S. individualios įmonės 723 PVM sąskaitos faktūros pagrindžiančios maisto prekių, gėrimų, pramoninių prekių pirkimą iš ūkio subjektų viso už 124903,45 Lt, bei pinigų priėmimo kvitų ir kasos kvitus įrodančius pinigų sumokėjimą ūkio subjektams už 121274,86 Lt.
Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-17 negalima iš dalies nustatyti E. S. individualios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros.
D. B. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:
būdama UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga , direktore ir pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad „už apskaitos organizavimą ...atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio mėn.6 d. „Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais , išskyrus <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus...“, 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodoma, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose...“ laikotarpiu nuo 2010-05-17 iki 2010-12-31, Klaipėdos mieste, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą nepateikdama visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų: 458 PVM sąskaitų faktūrų pagrindžiančių maisto prekių, gėrimų, pramoninių prekių pirkimą bei pinigų priėmimo kvitų ir kasos kvitų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas UAB „B.“ buhalterei I. V., nesuvokusiai jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kuri neturėdama visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų neužregistravo jų apskaitos registruose tai yra:
laikotarpiu nuo 2010-05-17 iki 2010-12-31 neužregistravo apskaitos registruose apyvartos žiniaraščiuose sąskaita Nr. 4412 „Prekybos skolos“, sąskaita Nr. 6000 „Parduotų prekių savikaina“ 458 PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių maisto prekių, gėrimų ir pramoninių prekių pirkimo už 85860,45 Lt, bei pinigų priėmimo kvitų ir kasos kvitų, įrodančių pinigų sumokėjimą 19-kai tiekėjų: UAB „Švyturio-Utenos alus“, UAB „Klaipėdos mėsinė“, UAB „Sanglaida“, UAB „Bennet Distributors“, RAB „Salas Zivis“, UAB „Sanitex“, ŽŪB „Nematekas“, UAB „Klaipėdos duona“, UAB „Kalnapilio –Tauro grupė“, UAB „ Agrovet“, UAB „Kretingalės mėsinė“, UAB „ Citva“, UAB „Eugesta“, UAB „Aramėjas“, S. A. IĮ „Gardūnė“, UAB „Prekybos namai Waldis“, UAB „Mineraliniai vandenys“, UAB „Augma“, UAB „ Coca-Cola HBC Lietuva“, iš viso 85035,44 Lt.laikotarpiu nuo 2010-05-17 iki 2010-12-31 neužregistravo apskaitos registruose apyvartos žiniaraščiuose sąskaita Nr. 271 „Sąskaita bankuose“ ir sąskaita Nr. 272 „Kasa“, sąskaita Nr. 4484 „ Mokėtinas PVM“ pardavimo pajamų – 66359,23 Lt, pardavimo PVM -13935,43 Lt ir viso įplaukų gavimo – 80294,66 Lt už maisto prekių pardavimą, kurių įsigijimas pagrįstas 393 PVM sąskaitomis faktūromis.
Be to, laikotarpiu nuo 2010-05-17 iki 2010-12-31, D. B., pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalį, kuri nurodo, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą Įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, 19 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalį, kuri nurodo – „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvo departamento prie LR Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ ir Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ : „.. individualios (personalinės) įmonės ... uždarosios akcinės bendrovės... privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus : apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus:...kvitus..“, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, kuri užtikrintų dokumentų saugumą ir tyrimo nenustatytu laiku neišsaugojo laikotarpio nuo 2010-05-17 iki 2010-12-31 UAB „B.“ 458 PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių maisto prekių, gėrimų, pramoninių prekių pirkimą iš ūkio subjektų, viso už 85860,45 Lt, bei pinigų priėmimo kvitų ir kasos kvitus, įrodančius pinigų sumokėjimą ūkio subjektams už 85035,44 Lt.
Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2010-05-17 iki 2010-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „Baresta“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros.
Kaltinamasis E. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad nuo 2008 metų sausio iki 2010 metų gegužės mėnesio jo įmonė turėjo maitinimo įstaigas Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), kavinę „K.“, (duomenys neskelbtini), kavinę „A.“, greito maisto paruošimo prekyvietes, adresu (duomenys neskelbtini), bei Kretingos mieste, (duomenys neskelbtini). Buhalterinę apskaitą tvarkė I. V., jis pats vykdė kasininko pareigas. Visiems įmonės darbuotojams buvo išaiškinta kaip priimti prekes, kur dėti gautas sąskaitas ar pinigų išmokėjimo dokumentus. Barmenas buvo įpareigotas priimti prekes ir atsiskaityti su prekes atvežusiu tiekėju bei nustatytoje vietoje -kavinės rūbinėje, ant stalo palikti visus pirminės apskaitos dokumentus, tačiau dažnai prekes priimdavo tas darbuotojas, kuris tuo metu buvo laisvesnis. Barmenas darbuotojui duodavo kasos raktą, kuris atsiskaitydavo su tiekėju. Tokia tvarka buvo baruose „A.“ ir „K.“, taip pat ir greito maisto pardavimo vietose. Kaltinamasis parodė, kad gali būti, jog darbuotojai ne visada vykdė nurodymus ir netinkamai saugojo atvežtas sąskaitas, nepalikdami dokumentų nurodytoje vietoje. Būdavo atvejų, kad sąskaitos, kurios turėdavo būti atiduodamos buhalterei, būdavo susegamos su sąskaitomis, kurios turėdavo likti bare. Visos sąskaitos ir pinigų išmokėjimo- priėmimo kvitai, kuriuos surinkdavo darbuotojai kavinėse ar greito maisto paruošimo vietose, būdavo surenkami ir atvežami į barą „A.“, kur būdavo paliekami buhalterei nustatytoje vietoje. Kartais pati buhalterė nuvykdavo ir susirinkdavo sąskaitas arba dokumentus nuveždavome jai į darbo vietą. Jo įmonėje nebuvo atliekami tikrinamai pagal įmonių išrašytas sąskaitas faktūras, jų numerius. Su tiekėjais buvo suderinami tik atsiskaitymai ir skolos. Dėl padarytos veikos gailisi (t. 18, b.l. 72-74).
Kaltinamoji D. B. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad nuo 2010-05-17 buvo vienintelio akcininko E. S. sprendimu paskirta UAB „B.“ direktore. UAB „B.“ veikla - visuomeninis maitinimas, įmonei priklausė baras „A.“, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „K.“, adresu (duomenys neskelbtini), bei greito maisto prekybos vietos Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), ir Kretingos m., (duomenys neskelbtini). Buhalterinę apskaitą tvarkė vyr. buhalterė I. V.. Buhalteriniai dokumentai buhalterei buvo perduodami tokia tvarka - tą dieną baruose dirbantys barmenai, prekybos vietose pardavėjos kasininkės, priėmę prekes, gautas sąskaitas faktūras privalėjo pasirašyti ir padėti į nurodytą vietą, atsiskaityti su prekių tiekėjais, paimdami pinigus iš kasos, pagal kasos pajamų orderį ar kvitą. Visi pirminės apskaitos dokumentai bare „A.“ turėjo būti dedami bendro naudojimo patalpoje, kuria naudojosi įmonės darbuotojai. Bare „K.“ visi pirminiai dokumentai buvo saugomi sudedant į segtuvą ir saugomi bare spintelėje. Iš prekyviečių ir baro „K.“ sąskaitas ir mokėjimo dokumentus paimdavo beveik kasdien, iš baro „A.“ - dokumentus paimdavo 2-4 kartus per savaitę. Visi bendrovės archyviniai dokumentai buvo saugomi pas buhalterę, jos darbo vietoje. Kasos knygos, kasos juostos buvo saugomos adresu (duomenys neskelbtini), atskiroje patalpoje. Ar ten buvo saugomi ir kiti dokumentai ji nežino. Buhalterė I. V. su įmonėmis tiekėjais darydavo suderinimus dėl įsiskolinimų, o sąskaitos sutikrinamos nebūdavo. Taip pat ji parodė, kad sąskaitų ir pinigų mokėjimo dokumentų trūksta dėl to, jog barmenai dirbo neatsakingai, abu sąskaitos egzempliorius palikdavo bare, neperduodavo sąskaitų buhalterei. Darbuotojų buvo daug, dėl to buvo sunku juos kontroliuoti. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi (t. 18, b.l. 92-94).
Liudytoja I. V., parodė, kad dirbdama UAB „B.“ buhaltere, šios įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė pagal pateiktus dokumentus. Konkretaus asmens, kuris privalėjo pateikti jai dokumentus nebuvo. Ji kartą per savaitę važiuodavo į barą „A.“, „K.“ ir (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią greito maisto prekyvietę, ir pasiimdavo jai paliktus dokumentus. Dokumentai bare „A.“ buvo dedami pagalbinėse patalpose ant palangės, kartais čia rasdavo padėtus visų barų ir prekyviečių dokumentus. Į apskaitą ji įtraukdavo visus jai paliktus dokumentus. Tvarkydama įmonės buhalterinę apskaitą, retai kada darydavo tikrinimus su įmonėmis tiekėjais, nes dažniausiai už atvežamas prekes su tiekėjais iš karto atsiskaitydavo darbuotojai, dėl to tikrindavo tik skolų likučius (t. 18, b.l. 39-41).
Liudytoja Z. P., UAB „B.“ virėja, parodė, kad ji užsako reikiamą produktų kiekį, apie reikiamus produktus žodžiu informuoja bendrovės direktorių. Prekės užsakomos kas keletą dienų arba kas savaitę, priklausomai nuo apyvartos. Ji priima virtuvės prekes, maisto produktus, atvežtus produktus sutikrina pagal sąskaitą faktūrą, o sąskaitas – faktūras pasirašo barmenė, kur saugomos sąskaitos faktūros ji nežino. Virtuvėje sąskaitos faktūros egzempliorius nepaliekamas. Kokia tvarka buhalterinės apskaitos dokumentai perduodami buhalterei ar direktoriui ji nežino. Už prekes, jos žiniomis, atsiskaitinėjo tik vadovas, ji pati prekių įmonei nėra pirkusi (t. 15, b.l. 90-91).
Liudytoja Ž. M. patvirtino tas pačias aplinkybes, kaip ir liudytoja Z. P. (t. 15, b.l. 90-91).
Liudytoja E. A., UAB „B.“ padavėja, dirbanti bare „A.“, parodė, kad į jos kaip barmenės pareigas įeina baro prekių (alkoholiniai gėrimai, gaivieji gėrimai, mineraliniai vandenys, kava) priėmimas, kai jas pristato tiekėjai. Pagal sąskaitą faktūrą, sutikrinusi prekes, ji pasirašo sąskaitoje faktūroje ir dažniausiai su tiekėju, atvežusiu prekes, atsiskaito iš karto. Vienas sąskaitos faktūros egzempliorius paliekamas bare, segtuve, o kitas paliekamas bendro naudojimo patalpoje, rūbinėje, ant stalo, šiuos egzempliorius pasiimdavo atėjusi buhalterė. Sąskaitų faktūrų, mokėjimo kvitų tiesiogiai vadovams ar buhalterei ji neatiduodavo. Virtuvės prekes priimdavo pačios virėjos, tiekėjui pageidaujant už virtuvės prekes atsiskaitydavo barmenai. Kokios prekės buvo reikalingos žodžiu pranešdavo bendrovės direktoriui, kuris prekes užsakydavo, pati prekių barui nėra pirkusi, visos trūkstamos prekės buvo užsakomos iš tiekėjų (t. 15, b.l. 92-93).
R. K. patvirtino tas pačias aplinkybes kaip ir liudytoja E. A. (t. 15, b.l. 86-87).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012-10-18 specialisto išvadoje Nr. 5-3/89, nurodyta, kad UAB „B.“ (laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-17 įmonės savininkas E. S. nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies – „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ reikalavimų bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. Įsakymo Nr. 13, t.y. nenustatė bendrovėje dokumentų saugojimo tvarkos bei neišsaugojo laikotarpio nuo 2008-01-19 iki 2010-05-17 UAB „B.“ apskaitos dokumentų: 723 PVM sąskaitas faktūras pagrindžiančias maisto prekių, gėrimų, pramoninių prekių pirkimą viso – 124903,45 Lt, Lt bei pinigų priėmimo kvitų ir kasos kvitų, įrodančių 121274,86 Lt (124903,45 - 2884,44 – 744,15) pinigų sumokėjimą ūkio subjektams; 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, t.y.: neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais laikotarpiu nuo 2008-01-19 iki 2010-05-17 įplaukų gavimo iš viso 117406,29 Lt už maisto prekių pardavimą, kurių įsigijimas pagrįstas 656 (723 - 67) PVM sąskaitomis faktūromis viso – 117406,29 Lt (124903,45 – 7497,16), pardavimo PVM iš viso – 19488,70 Lt, pardavimo pajamų iš viso 97917,59 Lt.
UAB „B.“ (direktorė D. B.) laikotarpiu nuo 2010-05-17 iki 2010-12-31 nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 19 straipsnio 1 dalies „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies – „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ reikalavimų bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. Įsakymo Nr. 13, t.y. nenustatė bendrovėje dokumentų saugojimo tvarkos bei neišsaugojo laikotarpio nuo 2010-05-17 iki 2010-12-31 UAB „B.“ apskaitos dokumentų: 458 PVM sąskaitas faktūras pagrindžiančias maisto prekių, gėrimų, pramoninių prekių pirkimą viso – 85860,45 bei pinigų priėmimo kvitų ir kasos kvitų, įrodančių 85035,44 Lt (85860,45 – 616,73 – 208,28) pinigų sumokėjimą ūkio subjektams; 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, t.y.: neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais laikotarpiu nuo 2010-05-17 iki 2010-12-31 maisto prekių pardavimo (įplaukų gavimo) – 80294,66 Lt, kurių įsigijimas pagrįstas 393 (458 – 65) PVM sąskaitomis faktūromis viso – 80294,66 Lt (85860,45 – 5565,79), pardavimo PVM iš viso – 13935,43 Lt, pardavimo pajamų iš viso 66359,23 Lt.
Šioje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad dėl UAB „Baresta“ (laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-17 įmonės savininkas E. S., laikotarpiu nuo 2010-05-17 iki 2010-12-31 direktorė D. B.) padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies pažeidimų, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „B.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 16, b.l. 6-29).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs šiuos duomenis, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. S. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-17 aplaidžiai tvarkė E. S. individualios įmonės buhalterinę apskaitą: nepateikė buhalterei I. V. visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų: 723 PVM sąskaitų – faktūrų, pagrindžiančių maisto prekių, gėrimų, pramoninių prekių pirkimą, bei pinigų priėmimo kvitų ir kasos kvitų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas. Buhalterė, neturėdama visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, neužregistravo ūkinių operacijų apskaitos registruose. Be to, direktorius E. S. nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, kuri užtikrintų dokumentų saugumą ir neišsaugojo laikotarpio nuo 2008-01-19 iki 2010-05-17 E. S. individualios įmonės 723 PVM sąskaitos faktūros pagrindžiančios maisto prekių, gėrimų, pramoninių prekių pirkimą iš ūkio subjektų viso už 124903,45 Lt, bei pinigų priėmimo kvitų ir kasos kvitus įrodančius pinigų sumokėjimą ūkio subjektams už 121274,86 Lt. Dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Šie teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai padaryti dėl įmonės vadovo E. S. nusikalstamo nerūpestingumo. E. S., būdamas E. S. individualios įmonės direktoriumi, pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 21 straipsnį tapo atsakingu ir už šios įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą. Jis, nepateikdamas pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, nenustatydamas dokumentų saugojimo tvarkos ir įstatymų nustatytą terminą jų nesaugodamas, nenumatė, kad dėl tokio jo neveikimo gali atsirasti BK numatyti pavojingi padariniai (negalėjimas nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros), nors pagal veiklos aplinkybes ir savo asmenines savybes (dirbo įmonės vadovu) galėjo ir turėjo tai numatyti. E. S. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.
Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamoji D. B. laikotarpiu nuo 2010-05-17 iki 2010-12-31 aplaidžiai tvarkė UAB „B.“ buhalterinę apskaitą. Ji nepateikė buhalterei I. V. visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų: 458 PVM sąskaitų – faktūrų, pagrindžiančių maisto prekių, gėrimų, pramoninių prekių pirkimą, bei pinigų priėmimo kvitų ir kasos kvitų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas. Buhalterė, neturėdama visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, neužregistravo jų apskaitos registruose. Be to, direktorė D. B. nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, kuri užtikrintų dokumentų saugumą ir neišsaugojo laikotarpio nuo 2010-05-17 iki 2010-12-31 UAB „B.“ 458 PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių maisto prekių, gėrimų, pramoninių prekių pirkimą iš ūkio subjektų viso už 85860,45 Lt, bei pinigų priėmimo kvitų ir kasos kvitus, įrodančius pinigų sumokėjimą ūkio subjektams už 85860,45 Lt. Dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Šie UAB „B.“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai padaryti dėl įmonės vadovės D. B. nusikalstamo nerūpestingumo. D. B., būdama UAB „B.“ direktore, pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 21 straipsnį tapo atsakinga ir už šios įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą. Ji, nepateikdama pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, nenustatydama dokumentų saugojimo tvarkos ir įstatymų nustatytą terminą jų nesaugodama, nenumatė, kad dėl tokio jos neveikimo gali atsirasti BK numatyti pavojingi padariniai (negalėjimas nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros), nors pagal veiklos aplinkybes ir savo asmenines savybes (dirbo įmonės vadove) galėjo ir turėjo tai numatyti. D. B. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis E. S. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Jis anksčiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Kaltinamasis E. S. dirba UAB „B.“ direktoriumi.
Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajam E. S. skiriama BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatomas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas šios bausmės vidurkis. Tokios bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais. Baudos dydis parenkamas vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 3 dalies redakcija (LR 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), nustačiusia mažesnius šios bausmės dydžius. Baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį 2006-12-07 LR įstatymu Nr. X-963 nustatytą minimalų gyvenimo lygį 130 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui.
Kaltinamoji D. B. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Ji anksčiau nebuvo teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Kaltinamoji D. B. turi šeimą, dirba UAB „G.“ parduotuvės vedėja.
Kaltinamosios D. B. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajai E. B. skiriama BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatomas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas šios bausmės vidurkis. Tokios bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais. Baudos dydis parenkamas vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 3 dalies redakcija (LR 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), nustačiusia mažesnius šios bausmės dydžius. Baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį 2006-12-07 LR įstatymu Nr. X-963 nustatytą minimalų gyvenimo lygį 130 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui.
Elektroninės laikmenos (6 kompaktinės plokštelės), su bankų pateikta informacija, saugomos voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamos saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1punktu, 421 straipsniu
nusprendė:
E. S. (E. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.
D. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.
Elektronines laikmenas su bankų pateikta informacija (6 kompaktines plokšteles), nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti kaltinamiesiems E. S. ir D. B., kad nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jie turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kltinamiesiems šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.