Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Gretai Čiuladaitei, Editai Petkuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S., jo atstovei advokatei Vilmai Petrauskienei, išnagrinėjusi J. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2015-09-01, apie 0.24 val., Vilniuje, Pylimo g., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p., reikalavimus, nes vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,48 prom., po paklaidos 0,46 prom.). Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu J. S. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad įvykis vyko paskutinę rugpjūčio mėnesio dieną, jis su drauge vaikščiojo Vingio parke, nuo 18 iki 21 val. Vėliau susitiko su draugu (be 20 min. 22 valandą), pasakė jam, kad alkoholinių gėrimų negali vartoti, draugas užsisakė alaus tik sau. Šnekėjo apie savo (J. S.) mamą. Draugas matė, kad jis yra susinervinęs, jam sunku, „pastatė“ jam vieną bokalą alaus. Pasakė, kad dėl vieno išgerto bokalo alaus, problemų neturėtų kilti. Jis sutiko. Bokalą nupirko 10-15 min po vienuoliktos valandos ir jie toliau kalbėjosi. Vėliau prisiminė, kad turi grįžti namo, nes buvo pažadėjęs savo draugei. Likutį alų išgėrė. Mašina buvo Rotušės aikštėje. Kai jis išėjo iš „Portobelo“ baro, kuris yra Rotušės aikštėje, iki tos vietos Pylimo g. su Klaipėdos g. praėjo tik 5 min. laiko iki tol, kol jį sustabdė pareigūnai ir liepė pūsti į alkotesterį. Kai jį sustabdė, pareigūnui, kuris aukštesnis, pasakė, kad yra alkoholio vartojęs prieš 5 min. Prie policijos pareigūnų mašinos buvo labai daug žmonių: žurnalistai, policijos pareigūnai. Tada jis dar kartą pakartojo, kad neseniai yra vartojęs alkoholinius gėrimus, todėl prašė palaukti. Policijos pareigūnai sutiko, sakė surašys dokumentus ir tada reikės pūsti į alkotesterį. Vienas pareigūnas pildė kito asmens dokumentus, jis šnekėjo su aukšto ūgio policijos pareigūnu, ir po trijų ar keturių frazių, žemesnio ūgio pareigūnas liepė pasitikrinti girtumą. Buvo daugiausiai praėję 2 min. Jam antgalis nebuvo duodamas išpakuoti prieš pučiant, alkotesteris buvo jau paruoštas. Jis domėjosi ir žino, kad atsisakymas pasitikrinti girtumą yra prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui, todėl neturėjo kitos galimybės, nors buvo minėjęs, kad dar nėra praėjęs atitinkamas laiko tarpas. Pareigūnas, jam tik priėjus prie automobilio, sakė, „kad bus tikrai virš promilės“. Buvo 0,48 promilės. Pažeidėjo nuomone, net 5 min. būtų kažką išsprendusios, nes riba 0,4 promilės. Kavinėje nelaukė 15 min., nes skubėjo pas draugę namo. Kad vartojo alkoholį, neneigia.

Teismo posėdžio metu 2015-10-22 liudytojas V. L. paaiškino, kad Pylimo ir Klaipėdos gatvių sankryžoje buvo vykdomos policijos priemonės, siekiant išaiškinti neblaivius vairuotojus. Buvo sustabdytas automobilis, kurį sustabdė ne jis, o kolega T. D., jie buvo kartu. Vairuotojas buvo atvestas prie tarnybinio automobilio, pasakė, kad alkoholį vartojo neseniai, todėl iš karto nebuvo duota tikrintis girtumo. Pildė kito neblaivaus asmens dokumentus, tai užtruko apie 15-17 min. Vairuotojas maždaug 15 min. stovėjo prie tarnybinio automobilio. Kai pabaigė savo darbus, vairuotojas buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu. Alkotesterio rodmenys viršijo leistiną normą. Vairuotojas nesutiko. Jam nurodė, kur asmuo gali kreiptis duoti kraują. Vairuotojas sakė, kad būtinai kreipsis. Kiekvieno alkotesterio instrukcijoje yra nurodyta, kiek laiko reikia palaukti, kol bus galima patikrinti girtumą. Jie laikosi praktikos, kad turi būti nors 15 min. Instrukcijose rašo, kad 10 min., jog neliktų gryno alkoholio burnos ertmėje. Net jei vairuotojas stabdymo metu būtų vartojęs alkoholį, būtų praėję minimaliai 17 min. Kas J. S. davė pūsti į alkotesterį neatsimena. Jei ant kvito nurodyta pavardė, tai tas asmuo ir davė pūsti į alkotesterį. Kad asmuo yra išgėręs tik ką, girdėjo jo kolega, jis pats, Š.. Jie visi stovėjo pusės metro atstumu. Du pareigūnai toliau stabdė mašinas. D. pildė dviratininko dokumentus, pas Š. po patikrinimo liko alkotesteris, šalia stovėjo žurnalistas, jis pats kartu su pažeidėju stovėjo prie mašinos, buvo tik atsisėdęs į mašiną, bet betarpiškai jį matė, prižiūrėjo, kad nepasišalintų. Pabaigus forminti. buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Jis buvo surašytas po alkotesterio parodymų. Pažeidimo protokolą pildo kolega, kad taupyti laiką. Paaiškinimą asmuo rašė ant bagažinės dangčio, jis stovėjo lauke. Kai asmuo buvo paleistas, tada surašė tarnybinį, nes tai yra procesinis dokumentas, kuris priduodamas kartu su medžiaga (b. l. 29-33).

Teismo posėdžio metu 2016-02-29 liudytojas V. L. paaiškino, kad paprastai ATP protokole nurodomas pažeidimo laikas. Jei asmuo sustabdytas 0.24 val. realiai tą minutę jis turėjo vairuoti ir būti sustabdytas.

Teisėjai pagarsinus V. L. tarnybinį pranešimą ir alkotesterio kvito duomenis, liudytojas nurodė, kad tai neįmanomas dalykas, jog visur nurodytas toks pat laikas. Kiek atsimena, J. S. sustabdė kolega ir kolega laukė prieš patikrindamas jį alkotesteriu, nes sustabdytas asmuo pasakė, kad nesenai vartojo alkoholį. Neįsivaizduoja, kaip paaiškinti tą aplinkybę, kad visur nurodytas vienodas laikas. Galėjo būti spausdintuve nustatytas netikslus laikas. Prieš patikrinant šį asmenį, laukė apie 15-17 min. Tuo metu turėjo kitą pažeidėją. Savo tarnybiniame pranešime nurodė 0.24 val., nes toks laikas užfiksuotas ATP protokole. Jis tarnybiniame pranešime nurodo laiką, kuris nurodytas ATP protokole. Žodis „apie“ 0.24 val. reiškia, kad dar yra sekundžių paklaida. Tikrai prisimena, kad prieš J. S. nustatant girtumą laukė apie 15-17 minučių. Pareigūnas R. Š. davė J. S. pūsti po sustabdymo praėjus 15-17 min. J. S. sustabdė 0.24 val. ir laukė 15-17 min. ir tik tada davė papūsti. Pirmiausia J. S. buvo sustabdytas, tada vairuotojas pasakė, kad neseniai vartojo alkoholį, po to laukė 15-17 min. ir davė pūsti (b. l. 85-88).

Teismo posėdžio metu 2015-10-22 liudytojas T. D. paaiškino, kad yra Vilniaus apskrities kelių patrulių rinktinės patrulis. Vykdė priemones. Jis stabdė „VW Passat“ automobilį, valstybinių numerių neatsimena. Sustabdęs pajuto alkoholio kvapą, pasidomėjo, ar asmuo vartojo alkoholio. Vairuotojas pasakė, vartojo maždaug prieš pusvalandį, kažkur senamiestyje. Asmuo, priėjęs prie tarnybinio automobilio, pasakė, kad vartojo alkoholį neseniai, kad pusvalandis ką čia reiškia. Jie nutarė palaukti ir patikrinti girtumą vėliau. Vairuotojas stovėjo apie 15 min., nes jie dar pildė neblaivaus dviratininko dokumentus. Buvo praėję daugiau negu 15 min, nuo to laiko, kai sulaikė asmenį ir jis buvo paprašytas papūsti į alkotesterį. Žino, kad pagal instrukciją reikia laukti. Jei asmuo sako, kad vartojo alkoholį neseniai, jie, apsidrausdami, palaukia ilgiau. Kas davė pūsti į alkotesterį, neatsimena, buvo daug pareigūnų. Byloje turėtų būti tiksliai nurodyta, tai galėjo būti būrio vadas Š.. Jis asmeniškai visą laiką stebėjo vairuotoją, nežiūrėjo kas vyksta aplinkui, daugiau dėmesio skyrė pažeidėjui, kad jis nepabėgtų. Žiūrėjo į laikrodį. Asmuo stovėjo ramiai prie tarnybinio automobilio apie 15 min. Alkoholio matuoklis parodė neleistiną kiekį. Asmuo nesutiko. Jį informavo, kad valandos bėgyje gali kreiptis į Nepriklausomybės ligų centrą, išaiškino teises ir pareigas. Pūtimas į alkotesterį vyksta taip: pats antgalis yra supakuotas, duoda jį žmogui išpakuoti, tada jis įstatomas į alkotesterį ir asmuo pučia. Alkotesteris ne vienkartinis. Antgaliai yra vienkartiniai. Kas davė vairuotojui išpakuoti antgalį nežino. Duoda naują visada, pas juos antgalių buvo daug, užteko visiems (b. l. 29-33).

Teismo posėdžio metu 2016-02-29 liudytojas T. D. paaiškino, kad jis, sustabdęs girtą vairuotoją, ATP protokole parašo pažeidimo laiką, tai yra laiką, kada nustatytas girtumas, t. y. užfiksuotas pažeidimas. Alkotesteriu nustatęs vairuotojo girtumą, įsitikina, kad jis padarė pažeidimą, todėl protokole ir įrašo alkotesteryje nurodytą laiką. Protokole nurodė alkotesterio matavime nurodytą laiką. Sustabdęs vairuotoją jis jam nedavė iš karto pūsti, laukė, nes vairuotojas paaiškino, kad nesenai vartojo alkoholį (b. l. 85-88).

Teismo posėdžio metu liudytojas R. Š. paaiškino, kad buvo tą vakarą paskirtas vadovauti priemonei. Jam buvo priskirti keletas pareigūnų. Dalyvavo priemonėje išsiaiškinti girtus vairuotojus. Dalyvavo daug žurnalistų. Pylimo gatvėje stabdė pasirinktinai atvažiuojančius automobilius. Sustabdė J. S., iš automobilio salono pajautė, kad sklinda alkoholio kvapas. Tuomet paprašė išlipti iš automobilio. Jaunuoliui išlipus iš automobilio, pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Pilietis paaiškino, kad nesenai bare išgėrė du bokalus alaus. Tuomet jis pasakė, kad reikia palaukti 15 minučių ir tik tuomet matuoti girtumą. Pasikvietė pilietį prie policijos automobilio ir kartu su kitais pareigūnais bei žurnalistais laukė 17-18 min. Savo telefono aparate fiksavo laiką. Praėjus nustatytam laikui, pats patikrino girtumą ir užpildė šaknelę. Kandiklį ant alkotesterio uždėjo vairuotojui prieš akis. Girtumą nustatinėjo ne su savo alkotesteriu. Įvykį filmavo mažiausiai trys televizijos, „Delfi“, „15 min“. Buvo sustabdę kelis „Volkwagen“ automobilius, kito vairuotojas taip pat nedaug pripūtė į alkotesterį, todėl gali klysti dėl automobilio sustabdymo, bet girtumą J. S. nustatė jis. Kas sustabdė J. S. automobilį, dabar nepasakys, bet, prieš nustatant jam girtumą, jis pasakė, kad yra vartojęs du butelius alaus. Tuomet jis jam pasakė, kad reikia palaukti. Nustatęs girtumą, užpildė šaknelę ir įrašė duomenis į knygą. Po to J. S. perdavė pareigūnui Demeškai, kad surašytų protokolą (b. l. 52-56).

Teismo posėdžio metu liudytojas A. G. paaiškino, kad dirba „Delfi“ žurnalistu. Nuotraukos, kurias J. S. pateikė į bylą yra gautos iš jo. Jas darė pats. Buvo policijos reidas, neblaivių vairuotojų tikrinimas. Ruošė straipsnį. Šiek tiek atsimena šitą įvykį. Reidas vyko Pylimo gatvėje, pareigūnai stabdė vairuotojus. Vienas iš sustabdytų vairuotojų, kaip tik buvo J. S.. Kiek atsimena, kai jį sustabdė, J. S. pasakė pareigūnams, kad jis ką tik iš baro, paprašė leisti ne iš karto pūsti. Prašymas buvo patenkintas. Jis pūtė ne iš karto. Kiek laiko praėjo nuo sustabdymo iki pūtimo momento, negali pasakyti. Kol J. S. laukė, buvo stabdomi kiti vairuotojai. Per tą laiką buvo sustabdytas dviratininkas ir dar vienas vairuotojas. Skučas stovėjo ir laukė prie pareigūnų. Tvirtai pamena, kad ne iš karto J. S. davė pūsti, nes jis pasakė, kad ką tik iš baro. Kaip J. S. pūtė, nematė. Straipsnyje jis parašė, kad pareigūnai laukė „keletą“ minučių, nes nežinojo tikslaus laiko (b. l. 85-88).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio V. L. tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad 2015-09-01, apie 00.24 val., Vilniuje, Pylimo g., sustabdė automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. S.. Jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis 0,48 prom. J. S. nurodė, kad alkoholinius gėrimus (alų) vartojo prieš 20 minučių iki patikrinimo alkotesteriu (b. l. 3).

Alkotesterio kvito duomenimis, J. S. 2015-09-01, 00.24 val., nustatytas lengvas, 0,48 promilių, girtumo laipsnis (po paklaidos 0,46 prom.) (b. l. 5).

Pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo duomenimis, J. S. 2015-09-01, 00.24 val., nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 6).

Pagal ATPK 126 str. 1 d. atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs surinkus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. S. savo kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., neigia, nurodė, kad prieš jį sustabdant jis buvo vartojęs alkoholį prieš 5 min. Apie tai informavo policijos pareigūnus, tačiau praėjus daugiausiai 2 min. policijos pareigūnai jo paprašė pūsti į alkotesterį. Jo teigimu, alkotesterio parodytas rezultatas gautas, nepraėjus alkotesterio instrukcijoje nurodytam laikui nuo alkoholio vartojimo, todėl alkotesterio duomenimis remtis negalima. Tokius jo paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės. Jo kaltę ir pažeidimo padarymą įrodo byloje ištirtų ir įvertintų kitų įrodymų visuma, t. y.: liudytojų V. L., T. D., R. Š. ir A. G. teisme duoti išsamūs parodymai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio V. L. tarnybinio pranešimo duomenys, alkotesterio rezultatas. Teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai V. L., T. D., R. Š. paaiškino, kad sustabdžius J. S. jis nurodė, kad alkoholį vartojo neseniai, todėl, prieš patikrinant jo blaivumą, buvo laukta ne mažiau kaip 15 min. Policijos pareigūnas T. D. teigė, kad laiką stebėjo žiūrėdamas į laikrodį, o policijos pareigūnas R. Š. - savo telefone. Panašios įvykio aplinkybės buvo užfiksuotos taip pat V. L. tarnybiniame pranešime. Tai, kad pareigūnai laukė ir ne iškarto J. S. davė pūsti į alkotesterį, patvirtino ir teisme apklaustas liudytoju „Delfi“ žurnalistas A. G.. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojų parodymais, nes jie įvykiu nesuinteresuoti, anksčiau J. S. nepažinojo, parodymus davė įspėti dėl atsakomybės, įvykio metu tik vykdė savo tarnybines pareigas, jų parodymai sutampa. Be to, liudytojas A. G. yra pašalinis asmuo, įvykį fiksavo ruošdamas straipsnį. Nurodytos aplinkybės liudija, jog prieš J. S. nustatant neblaivumą buvo laukta ne mažiau kaip 15 min., jam nustatytas lengvas, 0,48 promilių, girtumo laipsnis.

Iš asmens blaivumo testo kvito rodmenų matyti, kad 2015-09-01, 00.24 val., patikrinus J. S. girtumą prietaisu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0758, matuoklis parodė 0,48 promiles. Iš alkotesterio, kuriuo policijos pareigūnai tikrino J. S. neblaivumą, patikros sertifikato Nr. 0177361 matyti, kad jo patikra atlikta 2015-07-31, patikros sertifikatas galiojo iki 2016-01-31, taigi, blaivumo nustatymo testas atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Abejonių dėl alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo tikrinant J. S. neblaivumą, teismui nekyla. Kaip matyti iš asmens blaivumo testo kvito, jame nurodytas alkoholio matuoklio prietaiso numeris ARBL-0758, sutampa su patikros sertifikate nurodytu numeriu, patvirtinančiu, kad numeriu ARBL-0758 pažymėtas alkoholio matuoklis yra būtent alkotesteris „Drager Alcotest 6810“, kuriuo ir buvo tikrinamas J. S. neblaivumas. Alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijoje numatyta, kad asmuo gali būti tikrinamas tik įsitikinus, kad nuo alkoholio vartojimo yra praėję 15 min. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareigūnai laukė 15 min., todėl darytina išvada, kad asmens girtumo tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas tinkamai, laikantis numatytų šio alkotesterio naudojimo taisyklių, todėl pagrindo abejoti rezultatais nėra.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo J. S. atstovė teigė, kad policijos pareigūnai nelaukė 15 min., nes iš bylos duomenų matyti, kad J. S. buvo sustabdytas 00.24 val. ir iš karto jam buvo duota pūsti į alkotesterį, tai, anot atstovės, patvirtina laikas nurodytas alkotesterio šaknelėje, tačiau teismas tokią J. S. atstovės poziciją vertina kritiškai, šią versiją paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Analizuojant šių advokatės V. Petrauskienės argumentų pagrįstumą dar kartą pažymėtina, kad blaivumo testas asmeniui gali būti atliekamas, tik palaukus 15 min. po asmens alkoholio vartojimo fakto. Toks laiko tarpas tarp alkoholinių gėrimų vartojimo ir alkotesterio naudojimo blaivumo nustatymui yra numatytas tam, kad blaivumo nustatymo testo rezultatai būtų tikslūs ir alkoholio vartojimas nepraėjus alkotesterio naudotojo instrukcijoje numatytam laiko tarpui neturėtų reikšmės blaivumo nustatymo testo rezultatams. Siekiant pašalinti iškilusias abejones teismas papildomai apklausė liudytojus T. D. ir V. L.. Policijos pareigūnas V. L. paaiškino, kad savo tarnybiniame pranešime nurodė 0.24 val., nes toks laikas užfiksuotas ATP protokole. Jis tarnybiniame pranešime nurodo laiką, kuris nurodytas ATP protokole. Žodis „apie“ 0.24 val. reiškia, kad dar yra sekundžių paklaida. Tikrai prisimena, kad prieš J. S. nustatant girtumą laukė apie 15-17 minučių. T. D. paaiškino, kad tik alkotesteriu nustatę vairuotojo girtumą, įsitikina, kad jis padarė pažeidimą, todėl protokole ir įrašo būtent alkotesteryje nurodytą laiką. Minėtas liudytojas dar kartą patvirtino, kad nagrinėjamu atveju buvo ne iš karto nustatinėjamas girtumas, nes vairuotojas paaiškino, kad neseniai vartojo alkoholį. Analizuojant šių parodymų visumą, atsižvelgiant į policijos pareigūnų veiksmus, fiksuojant pažeidimo padarymo laiką, konstatuotina, kad reikalaujamas 15 min. laikotarpis nuo J. S. alkoholio vartojimo iki jo blaivumo patikrinimo, buvo praėjęs, t. y. kad tikrinant J. S. alkotesteriu buvo laikomasi taisyklių, todėl alkotesterio rezultatais teismas neturi pagrindo abejoti.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. S. veika atitinka ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, nes jis vairavo transporto priemonę, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, spręsdamas nuobaudos skyrimo ir ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo galimybes J. S. atveju, atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą ir pobūdį – padarytas KET pažeidimas, keliantis rimtą pavojų eismo saugumui (nakties metu miesto centre vairavo automobilį neblaivus), į J. S. asmenybę apibūdinančius duomenis (jauno amžiaus, baigęs architektūros bakalauro studijas, dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovo asistentu, teigiamai apibūdinamas darbdavio, yra (duomenys neskelbtini) šokėjas, dalyvavęs ir laimėjęs įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose renginiuose, be to, ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, tokius, kaip transporto priemonės vairavimas be techninės apžiūros, greičio viršijimas). Pagrindinis prašymo netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo argumentas – asmenybę teigiamai apibūdinantys duomenys, būtinybė vairuoti transporto priemonę atliekant darbines funkcijas. Teismas, susipažinęs su pateiktais dokumentais, apibūdinančiais jį kaip gerą darbuotoją, aktyvų šokių kolektyvo dalyvį, gabų ir perspektyvų jauną žmogų, atkreipia dėmesį ir į tai, kad minėtos neabejotinai teigiamos jauno žmogaus savybės, taip pat J. S. paminėta aplinkybė, kad 2015-08-05 neteko savo mamos, nesustabdė jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo poelgio – vairavimo, esant neblaiviam – užtraukiančio atsakomybę pagal ATPK 126 str. 1 d. Įstatymo leidėjas administracinius teisės pažeidimus transporte, padarytus neblaivių transporto priemones vairavusių asmenų, tarp jų ir numatytą ATPK 126 str. 1 d., vertina, kaip keliančius didelį pavojų eismo saugumui, todėl už jų padarymą numatytos griežtos nuobaudos. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas riboja pažeidėjo įprastą asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, galimybes atlikti darbines funkcijas, ir pan., tačiau tai yra neišvengiamos šios nuobaudos pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas, o pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimas už minėtą pažeidimą jaunam žmogui gali suformuoti nebaudžiamumo nuostatas, tuo labiau, kad jis jau yra ne kartą baustas už KET pažeidimus. Pažeidėjas turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas turėtų, kuo mažesnę neigiamą įtaką jo gyvenimui, tiek jo, kaip darbų vadovo asistento, darbinės veiklos atlikimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad net ir tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra susijęs su poreikiu vairuoti transporto priemones, ši aplinkybė tokio pobūdžio bylose nepripažintina ypatinga, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, gi nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, J. S. yra darbų vadovo asistentas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgus ir į tai, kad J. S. yra jauno amžiaus, dirba, teigiamai apibūdinamas, kad jam nustatytas girtumo laipsnis nedaug viršija leistiną ribą, yra pagrindo manyti, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus jam minimalią baudą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., sankcijoje su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog administracine nuobauda taikomi apribojimai yra laikini, o suėjus pusei skirtosios specialiosios teisės atėmimo termino, įstatymas suteikia galimybę prašyti sutrumpinti šios nuobaudos terminą.

Kadangi J. S., būdamas transporto priemonės vairuotoju, Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, laikoma, jog jis neteko teisės vairuoti nuo šio nutarimo priėmimo dienos (ATPK 330 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutar i a:

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 289 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).