Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis I. L. 2022 m. rugsėjo 16 d., apie 18.30 val., būdamas savo šeimos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, nežymiai sutrikdė savo šeimos nario - sutuoktinės Ž. L. sveikatą, o būtent: dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė Ž. L. į petį ir vieną kartą sudavė į pilvo sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje krūtyje.

Kaltinamasis I. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2022 m. rugsėjo 16 d. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), namuose buvo jo žmona Ž. L. ir mažamečiai vaikiai. Jis kelias dienas gėrė alkoholinius gėrimus ir sidrą, tą dieną jis gėrė tik sidrą, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, paaiškino, kad jis gėrė, nes labai pergyveno dėl to, jog žmona jam pasakė, kad jo nebemyli. Apie 18.30 val. jis nuėjo į kitą kambarį, kuriame jo žmona sėdėjo prie kompiuterio ir klausėsi paskaitos. Jis pamatė, kad žmona kalbasi su kažkuo telefonu, jam pasirodė, kad ji kalba su kažkokiu vyru. Jį užvaldė pavydas, priėjęs prie sutuoktinės jis smogė vieną kartą kumščiu jai į pilvą, kito smūgio jis neatsimena, tačiau galėjo suduoti sutuoktinei ir kitą smūgį į petį. Tuo metu jo žmona stovėjo, nuo jo smūgių ji nenukrito, bet labai išsigando, pradėjo šaukti, kad jai skauda pilvą. Jis atsitraukė, tuo metu į kambarį atbėgo dukra, pradėjo šaukti ant jo ir paskambino pagalbos telefonu. Jis nuėjo į kitą kambarį ir laukė, kol atvažiuos policija. Atvažiavo policijos pareigūnai, nustatė jam 3,33 promilių girtumą ir išvežė iš namų. Jis negėrė penkis metus, tačiau kada žmona pasakė, kad jo nebemyli, jis dėl to laba pergyveno, paslydo ir pradėjo išgėrinėti. Iki to laiko penkis metus jiems sekėsi gerai, jis negėrė, dirbo, darbe ir namuose jam sekėsi gerai. Dabar jis lanko anoniminių alkoholikų klubą, socialinės darbuotojos patarimu jis lankosi pas psichologą vyrų krizių centre, alkoholinių gėrimų nebegeria, tvarkosi, supranta, kad taip pasielgė dėl alkoholio vartojimo. Jis atsiprašė savo sutuoktinės, pastaroji jam atleido. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Be kaltinamojo I. L. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji Ž. L., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, nurodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu I. L., bei nepilnamečiais vaikais dukra E. T., gimusia 2010 m., ir sūnumi N. L. gimusiu 2016 m. Parodė, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. namuose sutuoktinis girtavo. Alkoholį vartojo jau apie trisdešimt dienų, vis grasino smurtu, todėl dėl grasinimų du kartus kreipėsi į policiją. Vyras namie elgėsi neadekvačiai, rėkavo, dėl tokio elgesio jautėsi nesaugiai. 2022 m. rugsėjo 16 d., apie 17:00 val., I. L. pradėjo konfliktuoti: ją stumdė, rėkavo ir kaltino, kad turi meilužį. Stengėsi vyrą ignoruoti. Sėdint svetainėje prie kompiuterio, žodinio konflikto metu, apie 18:30 val., sutuoktinis jai dešinės rankos kumščiu trenkė į dešinį petį. Dėl smūgio pajuto fizinį skausmą. Tada ji atsistojo nuo kėdės traukėsi atgal link lango, reikalavo baigti. Tada I. L. dešinės rankos kumščiu trenkė jai į pilvą. Vieną kartą, labai stipriai. Ji pajuto labai stiprų skausmą, pradėjo trūkti oro. Tada po kokios pusės minutės, kai jau galėjo įkvėpti orą, pradėjo šaukti. Tada iš vonios kambario atbėgo dukra. Tada dukros paprašė, kad kviestų policiją. I. L. nuėjo į savo kambarį ir pradėjo skambinti į policiją. Seniau yra buvęs ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 42-48). Papildomos apklausos metu nukentėjusioj Ž. L. nurodė, kad su I. L. augina bendrą sūnų N., o dukra yra iš pirmos santuokos. I. L. vėl pradėjo vartoti alkoholį kiekvieną dieną jau apie mėnesį laiko, dėl ko kiekviena dieną grįžus I. neblaiviam į namus vykdavo žodiniai konfliktai, jis priekaištaudavo, kad ji turi meilužį, grasindavo padegti namus ar ją pačią, tačiau smurto nenaudodavo. Parodė, kad 2022 m. rugsėjo 16 d., apie 17 val., tarp jos ir sutuoktinio kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis ją kaltino, jog ji turi meilužį. Po namus vaikščiojo neramus ir vis jai priekaištavo, tačiau ji tuo metu svetainės kambaryje per kompiuterį stebėjo vykstančią paskaitą todėl, dėmesio į jį nekreipė, kaip netikėtai apie 18 val. (tikslaus laiko pasakyti negali) jos sutuoktinis priėjęs prie jos sudavė vieną smūgį į dešinės rankos petį. Ji išsigandusi pakilo nuo kėdės, pradėjo nuo jo trauktis, nes matė, kad jis agresyviai nusiteikęs artėja prie jos, kai dar vieną kartą sutuoktinis savo dešinės rankos kumščiu trenkė jai į pilvo sritį, po ko pradėjo trūkti oro. Po sutuoktinio smūgio jai į pilvo sritį yra likusi matoma kraujosruva. Po kelių sekundžių ji pradėjo šaukti ir tuo metu iš vonios kambario išbėgo jos dukra E. ir pradėjo šaukti ant jos sutuoktinio I., kad jos neliestų. Ji pas dukrą paprašė, kad iškviestų pagalbą, dėl ko ji užsirakino vonios kambaryje ir iškvietė policijos pareigūnus. Viso šio įvykio metu jos sūnus N. L. buvo tame pačiame kambaryje, tačiau šis kambarys yra perskirtas spinta, dėl ko jos sūnus šio įvykio nematė, tik girdėjo. Sūnus į šį įvykį nesureagavo, nekreipė dėmesio, gulėjo ant lovos ir žaidė žaidimus, neverkė ir nebėgo į kitą kambarį. Jos sūnus yra uždaro būdo, su svetimais žmonėmis nebendrauja. Atvykus policijos pareigūnams jis taip pat su jais nekalbėjo, tik pasakė savo vardą. Jos dukra E. taip pat nematė, kaip jos sutuoktinis man trenkė, kadangi tuo metu buvo vonios kambaryje, tačiau girdėjo kaip vyko žodinis konfliktas ir iš jos šauksmo suprato, kad I. prieš ją smurtavo. Taip pat jos dukra geria jai paskirtus psichiatro medikamentus, kadangi yra diagnozuota emocijų nevaldymas, dėl ko ji po šio įvykio labai verkė ir šiandien ji yra labai išsigandusi, bijo kad sutuoktinis I. negrįžtų į namus. Mano, kad jos kaimynai šio konflikto girdėti negalėjo ir tyrimui reikšmingos informacijos neturi, kadangi tik po kelių dienų atvykus jos mamai D. Š. į svečius, kaimynė pas ją paklausė, kas vyksta jos namuose, kad buvo atvažiavę policijos pareigūnai (1 t., b. l.52-54).

Nepilnametė liudytoja E. T. ikiteisminio tyrimo metu apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, nurodė, kad, sutiko duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, sutinka papasakoti apie šeimos narius. Parodė, kad viskas vyko šiais metais rugpjūčio mėnesį, nepamena kurią dieną, panašiai vakaras buvo, tai įvyko svetainėje, adresu (duomenys neskelbtini). Mama klausėsi paskaitos. Ji išgirdo triukšmą, ji tuo metu buvo tualete, ji grįžta ir kažkas negerai, pykstasi, išėjo iš tualeto mama buvo susiėmusi už pilvo, susilenkusi, mamai byrėjo ašaros, žinoma jai skaudėjo. Buvo supykusi rėkė ant tėvo, mama pasakė iškviesti policiją, policija atvyko už 10 min. ar trumpiau ir tada tėtį išsivežė, tėčio vardas I., tėtis buvo vartojęs alkoholio, matėsi iš jo, kad vos pajuda, juda, bet vos nekrenta. Kaip prasidėjo konfliktas nelabai žino, ji kiek laiko tualete buvo irgi nežino. Ji įėjo į svetainę apšaukė tėtį, jis nuėjo į laikiną savo kambarį. Mamai pasiliko mėlyne (mergaitė parodo vietą ant savęs maždaug ties krūtinkaulio sritimi). Policija buvo kviesta ne pirmą kartą. I. yra jos tėtis, nes savo nepažįsta, jis ją mokindavo, stovėti kampe arba muša. Kai neklauso, daro kas jai. Jis ją mušė su ranka, su diržu, su diržu nežino kiek kartų yra gavusi, daug kartų nežino kiek. Gyvena kartu nuo 5 metų, pirmą kartą kada gavo su diržu neatsimena, paskutinį kartą gavo 11-12 metų. Tėtis sužinodavo, kad slapčia žaisdavo, suvesdavo slaptažodį atspėdavo ir kai jis sužinodavo, pamatydavo tada ir gaudavo. Gaudavo į apačią, per nugarą ar per koją, suduodavo gal 3-4 kartus, jai skaudėjo, daug verkė. Pagrindinė priežastis, kai žaisdavo telefonu arba kompiuteriu. Mama dažniausiai ją bandydavo apginti. Kai pradėdavo mušti, mama ateidavo bandydavo sustabdyti. Diržas tėčio, nevisada su tuo pačiu mušdavo. Per savaitę mušdavo kokį vieną kartą, padarydavo visą laiką kažką, bandė ir kalbėti, nepasikeitė, nieks neišėjo. Mušdavo su ranka, su delnu, sužalojimai ant kojos šlaunies paviršiaus, ant nugaros, mama visada patikrindavo ar labai baisiai ten. Yra sakius apie visą tai mokyklos psichologei, daugiau kaip ir niekam. Prieš mamą buvo naudojamas porą kartų smurtas. Kai būdavo girtas niekada jos nemušdavo, kai girtas tik tai mokydavo. Nuo 6 metų gal patyrė smurtą, nes turbūt kažką padarė, gal su telefonu kažką ne taip padarė, neatsimena. Ji keisdavosi, stengdavosi keistis, o kai atsileidžia ir vėl. Paskutinį kartą gavo prieš 5-6 mėn. kai jau gyveno name. Šiuo metu kai nėra tėčio namuose jaučiasi daug laisviau, nesibaimina, daug lengviau jai gyventi. Pasėdi prie telefono ir dabar, mama pasako išeiti į lauką, ji išeina, bet vis tiek bijo, kad atsitiks kažkas blogo.

-Įvykio metu ji girdėjo žodžius „baik, eik iš čia, ją ką tik sumušei“.

-Ji pačio smūgio nematė, tik mamą susiėmusią už pilvo, kai tai matė tėtis buvo kaip ir pasisukęs į išėjimą, jau buvo nusisukęs nuo mamos.

-Kai įėjo į svetainę, mama sakė, kad iškviestų policiją, kai tėtis jau išėjo iš kambario. Mama sakė, kad jai trenkė, dar kažkur per petį davė.

-Tuo metu, kai skambino policijai, mama jai rodos bandė išjungti kompiuteryje svetainėje, kai skambino pareigūnams beveik į pabaigą, mama sakė jai „įleisk čia aš“.

-Jautėsi pikta, pirmą kartą skambino policijai.

-Kai tėtis suduodavo ji supranta, kad supykdavo, kad ji davė žodį, bet jo nesilaikė. Buvo ir kitokios bausmės, stovėti kampe 1 valandą laiko, dar reikėdavo ant lapo 100-200 kartų parašyti, kad nedarys taip.

-Labiausia? įsiminė įvykis, kai buvo pas tėvus lovoj, dar buvo tėvai, ji kalbėjosi su tėčiu, tenai jai pavyko kažkaip programą sugadinti, kad būtų galima žaisti neribotai ir tada su tėčiu kalbėjom kalbėjom, kažką ne taip pasakė ir tada nubėgo į savo kambarį, nes bijojo ir tada atėjo tėtis ir ją mušė su ranka per kojas, su delnu, mėlyne buvo likusi. Jai skaudėjo. Per visą gyvenimą jai sudavė su delnu gal kokį 20 kartų, su diržu tikrai daugiau gal 60 kartų.

- Jos broliui beveik 6 metai, sueis lapkritį.

- Jos brolis labai myli tėtį, labai pasiilgsta.

- Jos brolis yra matęs, kad mušė ją. Kai pradėjo mokytis brolis ir jis kažką ne taip padarydavo. Jis „ožiuojasi“ buvo taip, kad jis irgi gavo diržą nuo mamos ir tėčio. Būna nesikelia, mama paima telefoną, jam vis tiek nerūpi, tada ji paima diržą.

-Mama brolį paskutinį kartą mušė su diržu prieš 2-3 sav., nes neina į darželį, tingi, nesikelia, nieko nedaro.

-Kai mėnesį pavykdavo nedaryti nieko blogo, tada nemušdavo. Gaudavo už tai, kad žiūrėdavo televizorių, per ilgai prie telefono būdavo, pamokų nedarydavo.

-Praeitais metais, ar dar praeitais įvyko tas įsimintinas įvykis apie kurį pasakojo, jai lyg 10 metų buvo. Tada kai gulėjo, buvo ji, tėtis ir mama, jos kalbėjosi. Jie kalbėjo apie tai, ką padarė negero. Tėtis atėjo paskui sakė „kodėl išėjai“, mama vėliau atėjo. Tada sudavė 2 kartus per dvi vietas, per kojas ir dar kažkur.

-Psichologei pasakojo apie šiuos įvykius, kai jai buvo 10-11 metų. Be psichologės daugiau niekam nepasakojo.

-Dar pamina, kad ėjo pro gatvę kai degė raudonas šviesoforas, mašinų nebuvo. Mamos draugė pamatė ir papasakojo mamai. Kai grįžo iš būrelio jai buvo areštas, jai reikėjo nupiešti, kad negalima eiti per raudoną šviesą.

-Kai su diržu suduodavo tai būdavo kaip pamoka, kad jai kenkia tai, gauna dėl technologinių dalykų, kad pamokų neruošia.

-Su diržu suduodavo per užpakalį, per kojas ir per nugarą tik su ranka. Kai mušdavo su diržu ji gulėdavo, nes tiesiog jos lova būdavo prie krašto, stengdavosi išsisukti.

-Pas medikus dėl likusių mėlynių nesikreipė. Mama apžiūrėdavo ar labai baisiai. Mėlynės ne visada nuo tėčio, būdavo, kad ir nukrisdavo.

-Tėtis negyvena namuose nuo rugsėjo galo. Gal kokias 4 savaites jau jo nėra (1 t., b. l. 82-85).

2022 m. rugsėjo 16 d. protokole-pareiškime Ž. L. nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. namuose jos sutuoktinis I. L. trenkė jai į pilvą, sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 10-13).

2022 m. rugsėjo 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo nustatyta, apžiūrėta ir a[rašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu matomas dviejų aukštų pastatas, į kurį žvelgiant nuo gatvės pusės, kairėje pusėje yra praėjimas tolyn. Einant minėtu praėjimu ir dešinėje pusėje pastato matomos rudos spalvos durys su skaičiais ant jų „1-2", atidarius jas ir įėjus į vidų, patenkama į koridorių, kuriame tiesiai matomos rudos spalvos durys, kurias atidarius ir įėjus į vidų, patenkama į prieangį, kuriame tiesiai matomos rudos spalvos durys, kurias atidarius ir patenkama į gyvenamąjį namą, kuriame tiesiai matomos baltos spalvos durys, kairėje matomas praėjimas į virtuvės patalpas, kurių kairėje matomos baltos spalvos spintelės su įvairiais buitiniais daiktais ant jų, taip pat matomas rudos spalvos stalas. Žvelgiant nuo įėjimo į virtuvės patalpas tiesiai, matomos rudos spalvos duris, dešinėje pusėje nuo įėjimo į patalpas matomas praėjimas į svetainės kambarį. Svetainės kambaryje tiesiai matomas rudos spalvos stalas, ant kurio matomas juodos spalvos kompiuteris, akiniai, bei kiti namų apyvokos daiktai, kambario kairėje pusėje matoma rudos spalvos spintelė su įvairiais daiktais viduje, taip pat minėtos spintelės kairėje matoma baltos spalvos spinta. Prie minėtos rudos spintelės matomas praėjimas kambariu tolyn, kur praėjus matomi įvairūs vaikiški žaislai, baltos spalvos kėdė, knygos, bei spintelė su įvairiais daiktais. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Daugiau jokių daiktų ar objektų turinčių reikšmės įvykio aplinkybėms nustatyti, nepastebėta. Pateikta fotolentelė su apžiūrėtos ir aprašytos įvykio vietos nuotraukomis (1 t., b. l. 15-28).

2022 m. rugsėjo 16 d. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyrusio asmens būsena yra: šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Smurtu įtariamo asmens būklė yra: matomų kūno sužalojimų nėra, agresyvus, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Duomenys apie galimus ankstesnius smurto artimoje aplinkoje atvejus: buvo gauta pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 30-33).

2022 m. rugsėjo 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 2031/2022 (02) nurodyta, kad Ž. L. konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje krūtyje, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas gyvybei nepavojingas (1 t., b. l. 72-73).

2022 m. rugsėjo 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas E. T. skambutis dėl įvykio (1 t. b. l. 105-106).

022 m. rugsėjo 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-968/2022 nurodyta, kad I. L. konstatuotas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Duomenų, kad I. L. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, nėra todėl skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizės nėra pagrindo (1 t., b. l. 162).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį yra galima tik už artimam giminaičiui ar šeimos nariui padarytą fizinio skausmo sukėlimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir panašiai.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo I. L. visišku prisipažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiosios Ž. L., liudytojos E. tari ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvada, kitais ištirtais rašytinais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis I. L. 2022 m. rugsėjo 16 d., apie 18.30 val., būdamas savo šeimos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, nežymiai sutrikdė savo šeimos nario - sutuoktinės Ž. L. sveikatą, o būtent: dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė Ž. L.į petį ir vieną kartą sudavė į pilvo sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje krūtyje.

Kaltinamojo I. L. kaltė ir faktinės padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatose įtvirtinta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

Kaltinamojo I. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turi neabejotinos įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis I. L. padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji Ž. L. patvirtino, kad kaltinamasis I. L. jos atsiprašė, ji jam atleido ir prašo atleisti I. L. nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis I. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamojo teistumas išnykęs, jis stengiasi atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio, lanko anoniminių alkoholikų klubą, lankosi vyrų krizių centre pas psichologą, ieško darbo, administracine tvarka per 5 metų laikotarpį nėra baustas, nukentėjusiosios atsiprašė, kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė ir abu prašo kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis I. L. laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Konstatuotina, kad yra visos sąlygos ir pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje, leidžiantys atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl kaltinamasis I. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, o baudžiamoji byla nutrauktina, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis ir 303 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamajai I. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios – paliktinos galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamojo I. L. asmens dokumentas – asmens tapatybės kortelė, laikoma voke prie antrojo baudžiamosios bylos tomo viršelio, gražintina I. L. nuosprendžio paskelbimo dieną paskelbus nuosprendį.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- viena kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais iš policijos „Body“ kamerų, laikoma voke baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 104), nuosprendžiu įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

-viena kompaktinė plokštelė su garso įrašu, gautu iš bendrojo pagalbos centro, laikoma voke baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 108), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje;

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72 ² straipsniu, paskirti I. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti I. L. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtą keičiančiose programose.

Išaiškinti I. L., kad jeigu jis per vienus metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu I. L. per vienus metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam I. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios – palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kaltinamojo I. L. asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę, laikomą voke prie antrojo baudžiamosios bylos tomo viršelio, gražinti I. L. nuosprendžio paskelbimo dieną paskelbus nuosprendį.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- vieną kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais iš policijos „Body“ kamerų, laikomą voke baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 104), nuosprendžiu įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

- vieną kompaktinę plokštelę su garso įrašu, gautu iš bendrojo pagalbos centro, laikoma voke baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 108), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje;

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.