Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Solotransa“ dėl draudimo išmokos grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės 4 150,73 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė su atsakove 2016 m. spalio 10 d. draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas atsakovės automobilis Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis).Vokietijoje 2017 m. sausio 24 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas. Automobilio vairuotojas – kaltininkas trečiasis asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 4 150,73 Eur draudimo išmoką.Ieškovas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsniu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 59 punktu ir 59.1 punktu, draudikui, išmokėjusiam išmoką, suteikia teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.Ieškinys grindžiamas esmine aplinkybe, kad automobilį vairavęs trečiasis asmuo buvo neblaivus. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka, nes byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad trečiasis asmuo vairavo neblaivus, ir apie žalos atlyginimą.Trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžiuose su ieškiniu nesutiko, nepripažindamas, kad vairavo neblaivus ar kad padarė eismo įvykį, t. y. privačioje teritorijoje sukėlė žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

Vokietijoje 2017 m. sausio 24 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) bendrovė) turtas. Šio eismo įvykio kaltininku pripažintas transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis arba sunkvežimis), vairuotojas V. B. (toliau – trečiasis asmuo), kuris tuo metu dirbo atsakovės įmonėje. Automobilis 2016 m. spalio 10 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – draudimas) buvo apdraustas ieškovo, draudėja – atsakovė ir sutartis galiojo 12 mėnesių iki 2017 m. lapkričio 18 d. (e. b. t. 1, b. l. 22, 25–26, 27).Ieškovas, remdamasis „BTA Insurance Companie“ SE, Vokietijos filialo, apskaičiuota žala: (el. b. 1 t., b. l. 53, 94) 3 778,13 Eur sąlyginės remonto išlaidos (pagal eksperto ataskaitą e. b. 2 t., b. l. 15–16, 26) ir 25,00 Eur bendrosios išlaidos, 327,60 Eur advokato honoraro mokestis ir 20,00 Eur bendrosios pašto ir telekomunikacijos išlaidos, už eismo įvykio metu padarytą žalą iš viso išmokėjo (duomenys neskelbtini) bendrovei 4 150,73 Eur draudimo išmoką (el. b. 1 t., b. l. 94). Išmokėjimo faktą patvirtina 2017 m. gruodžio 4 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtinama, kad 2017 m. birželio 22 d. buvo padaryta draudimo išmokos (duomenys neskelbtini) 4 150,73 Eur užskaita su (duomenys neskelbtini), mokėjimo numeris (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 t., b. l. 40). TPVCAPDĮ 14 straipsnio 1 dalis įpareigoja ieškovą turėti atstovą kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje ir būtent tiesiogiai jiems, o ne nukentėjusiajam, yra mokama išmoka. Šiuo atveju išmoka buvo išmokėta užskaitymo, o ne bankinio pavedimo forma (2018 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 35 sek. – 42 min. 53 sek., 47 min. 50 sek. – 48 min. 45 sek.). Draudimo išmokos mokėjimo pažyma, kurioje patvirtinama, kad buvo padaryta draudimo išmokos užskaita, patvirtina tarp ieškovo ir ieškovo atstovo Vokietijoje atliktą draudimo išmokos užskaitą, nes pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, o pagal šio straipsnio 2 dalį įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Vidinis draudiko (ieškovo) dokumentas, iš kurio matoma, kad viena šalis pranešė kitai apie draudimo išmokos sumos įskaitymą, yra užtektinas įrodymas šiam faktui konstatuoti. Taigi, ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, o atsakovė privalo atlyginti žalą, padarytą dėl savo darbines pareigas einančių darbuotojų kaltės (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, taip pat kai vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas (akto redakcija, galiojusi 2017 m. sausio 24 d. eismo įvykio metu, t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d.). Tokia pati nuostata įtvirtinta Taisyklių 59, 59.1 punktuose.Šioje byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos grąžinimo pagrįstumo regreso tvarka, teigiant, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog vairuotojas (trečiasis asmuo) eismo įvykį sukėlė neblaivus.

Dėl trečiojo asmens neblaivumo

Ieškovas įrodinėja, kad trečiasis asmuo vairavo neblaivus, nes Vokietijos policijos ataskaitoje patvirtina, kad trečiajam asmeniui išvažinėjant iš angaro jis kliudė tam tikras angaro detales, todėl jam buvo liepta sustoti, o kadangi nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, trečiasis asmuo buvo išlaipintas iš transporto priemonės ir jam toliau nebuvo leista važiuoti. Su šiais veiksmais trečiasis asmuo sutiko, daugiau nebevairavo ir nereiškė jokių pretenzijų (pavyzdžiui, nekvietė policijos), kad jį išlaipino iš transporto priemonės ir pan. (2018 m. sausio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 00 sek. – 19 min. 38 sek.). Ieškovė taip pat įrodinėja, kad trečiasis asmuo vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, nes nukentėję nuo įvykio iškvietė policiją, kuri atvyko po kelių valandų ir atliko alkoholio testą, kuris buvo teigiamas, ką pripažino pats trečiasis asmuo (sprendimo 7.1 punktas). Priešingų įrodymų, leidžiančių suabejoti trečiojo asmens neblaivumu, byloje nepateikta (2018 m. sausio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 38 sek. – 22 min. 13 sek.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2016).Ieškovo iš Vokietijos surinktų ir pateiktų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad eismo įvykio metu atsakovei priklausantį automobilį vairavęs trečiasis asmuo apgadino (duomenys neskelbtini) bendrovei priklausantį turtą ir tą padarė būdamas neblaivus bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (sprendimo 4.2 punktas). Nagrinėjamu atveju įrodytos abi sąlygos, kurių kiekviena gali būti savarankiška atsakomybei kilti.(Duomenys neskelbtini) bendrovės 2017 m. sausio 24 d. ataskaitoje apie nelaimingą atsitikimą (el. b. 1 t., b. l. 51) nurodyta, kad jos teritorijoje 2017 m. sausio 24 d. 18.20 val. trečiasis asmuo apsvaigęs nuo alkoholio (policijos atlikta alkoholio kontrolė parodė 1,4 promiles), išvažiuodamas iš siloso angaro, padarė žalą, t. y. apgadino išsiurbimo įrenginį. Trečiasis asmuo šią ataskaitą pasirašė, nurodydamas, kad nesupranta. Kitos dienos trečiojo asmens 2017 m. sausio 25 d. paaiškinime dėl eismo įvykio (el. b. 2 t., b. l. 55), kurį pastarasis 2017 m. sausio 26 d. elektroniniu paštu siuntė atsakovei (el. b. 2 t., b. l. 48), neneigiama, kad įvykis įvyko, tačiau nurodoma, kad jis buvo nepagrįstai apkaltintas dėl žalos padarymo, todėl po įvykio išgėrė alaus, o policijos pareigūnams atvažiavus alkotesteris parodė, kad jis yra neblaivus.Duisburgo policijos valdybos 2017 m. gegužės 18 d. ataskaita dėl operacijos, vykdytos 2017 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini) bendrovės teritorijoje (el. b. 1 t., b. l. 65; 2 t., b. l. 106), patvirtina, kad 2017 m. sausio 24 d. apie 18.40 val. buvo iškviesta policija atvykti į (duomenys neskelbtini) bendrovės teritoriją, kurioje buvo automobilio vairuotojas ir keletas (duomenys neskelbtini) darbuotojų. Automobilis buvo įvažiavęs į angarą užpakaline eiga. (duomenys neskelbtini) bendrovės darbuotojai pareigūnus informavo, kad trečiasis asmuo įvažiuodamas į angarą padarė žalą ištraukiamam vamzdžiui, jų nuomone, vairuotojas apsvaigęs nuo alkoholio. Trečiajam asmeniui buvo atliktas alkoholio nustatymo testas, kuris buvo teigiamas. Kadangi vairuotojas pripažino, kad gėrė alkoholio, kai buvo teritorijoje, ir kadangi darbuotojai informavo, kad vairuotojas aptvertoje teritorijoje praleido daug laiko, apie tai, kad trečiasis asmuo vairavo neblaivus ataskaitoje nepasisakyta. T. y. ataskaitoje užfiksuota, kad patikrinimo metu trečiasis asmuo buvo neblaivus, tačiau kokia jo būklė buvo vairavimo metu – duomenų nėra. Tačiau svarbi aplinkybė yra ta, kad policijos ataskaitoje užfiksuota, jog ne pats trečiasis asmuo iš angaro išvairavo sunkvežimį, o (duomenys neskelbtini) bendrovės darbuotojai, kurie pastatė sunkvežimį aptvertoje įmonės teritorijoje, kad trečiasis asmuo galėtų išsimiegoti, užtikrindami, kad apsvaigęs nuo alkoholio vairuotojas viešajame eisme nedalyvaus iki ryto. Su šiais veiksmais trečiasis asmuo sutiko, daugiau nebevairavo ir nereiškė jokių pretenzijų (pavyzdžiui, nekvietė policijos), kad jį išlaipino iš transporto priemonės ir pan. (sprendimo 6 punktas). Tai, kad policijos pareigūnai ataskaitoje nurodė, kad negali patvirtinti, jog trečiasis asmuo žalos atsiradimo metu jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nepaneigia trečiojo asmens kaltės dėl eismo įvykio ir neįrodo jo blaivumo, nes policijos ataskaita parengta po eismo įvykio praėjus beveik 4 mėnesiams ir pareigūnai eismo įvykio neužprotokolavo, nes žala buvo padaryta privačioje teritorijoje.Tai, kad trečiasis asmuo yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio, patvirtina ir (duomenys neskelbtini) bendrovės advokato pateikti raštai dėl žalos Nr. DIE-04449/01-17 (el. b. 1 t., b. l. 62, 63, 64; 2 t., b. l. 103, 104, 105). 2017 m. kovo 30 d. rašte nurodoma, kad buvo apklausti bendrovės darbuotojai, kurių vienas stovėjo lauke ir matė, kad pasisuko plokštės formos balninis sukabinimo įtaisas, dėl ko šis darbuotojas ėmė šaukti, tačiau alkoholio paveiktas vairuotojas matyt negirdėjo. Dėl šio pasisukimo sunkvežimis priartėjo prie agregato. Buvo pridėtos dar dvi nuotraukos, kuriose jau matoma pasikeitusi sunkvežimio padėtis, nes vėžės netiesios, o trečiojo asmens (įvardinto draudėju) nuotraukos (el. b. 2 t., b. l. 31–38) buvo padarytos vėliau, po jau įvykusio atsitikimo, todėl suprantama, kad tuomet sunkvežimis vėl stovėjo tiesiai, nes vairuotojas jo padėtį ištiesino. Teismo nuomone, akivaizdu, kad jeigu vairuotojas nebūtų sukėlęs eismo įvykio policija nebūtų buvusi iškviesta. 2017 m. gegužės 22 d. rašte, prie kurio buvo pridėta sprendimo 7.2 punkte aptarta policijos ataskaita, nurodoma, kad remiantis šia ataskaita, vairuotojas negalės teigti, kad jo būsena jam leido būti eismo dalyviu. Po atsitikimo jis vėlgi nesugebėjo išvažiuoti su sunkvežimiu iš angaro, ką padarė bendrovės darbuotojai. Taigi, dėl savo būklės jis vargu ar galėjo tiesiai įvažiuoti į angarą. Po įvykio vairuotojas atsigulė miegoti, miegojo keletą valandų, o iš bendrovės teritorijos galėjo išvažiuoti tik tada, kai buvo akivaizdžiai pajėgus vairuoti. Taigi, iš šių raštu matyti, kad trečiasis asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kliudė agregatą – išsiurbimo įrenginį, dėl ko buvo iškviesta policija. Po įvykio trečiasis asmuo atsigulė miegoti, nes (duomenys neskelbtini) bendrovės darbuotojai neleido trečiajam asmeniui išvažiuoti iš bendrovės teritorijos, nes jis buvo nepajėgus vairuoti.Dėl šio įvykio buvo atlikta ekspertizė (el. b. 2 t., b. l. 14–16), kurios metu bendrovė apibūdino įvykį (skiltyje „pareiškėjo pateiktas žalos apibūdinimas“), kad vairuotojas sunkvežimiu ir puspriekabe bendrovės angare važiuodamas į priekį apvažiavo siurbimo įrangą, o po 3–4 valandų krovimo prie siurbimo įrangos, vairuotojas atbuline eiga norėjo išvažiuoti iš angaro. Jam padėjo bendrovės darbuotojai, nukreipdami jį, tačiau vairuotojas sunkvežimiu (vilkiku) kliudė pastate esančios siurbimo įrangos apatinį kraštą ir pastarąją apgadino. Ekspertas 2017 m. kovo 15 d. apžiūrėjęs įvykio vietą – siurbimo įrangą, padarė išvadą, kad „pagal žalos aprašymą įvykęs poveikis galėjo sąlygoti rastą žalą“. Ekspertas, pasisakydamas dėl atgręžtinio reikalavimo nurodė, kad bendrovės darbuotojai po įvykio pajuto nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą. Iškviesta policija buvo nustačiusi 1,41 promilės alkoholio.Vokietijos policijos ieškovui pateiktoje 2018 m. vasario 23 d. informacijoje (e. b. 2 t., b. l. 64–65) patvirtinama, kad sunkvežimis sugadino oro kondicionavimo įrangos vamzdyną gamyklos salėje, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau negalima pasakyti, kada jis vartojo alkoholį: ar prieš eismo įvykį, ar po eismo įvykį, nes prieš policijos pareigūnams atvykstant į eismo įvykio vietą, sunkvežimio vairuotojas privačioje nuosavybėje buvo keletą valandų.Atsakovė iš karto po eismo įvykio trečiojo asmens buvo informuota apie jį (sprendimo 7.1 punktas), be to, ieškovas siuntė atsakovei pretenziją (el. b. 1 t., b. l. 32), tačiau byloje nėra duomenų, kad ji būtų dalyvavusi ar mėginusi dalyvauti administruojant žalą ir sprendžiant klausimus dėl žalos dydžio nustatymo, t. y. bandžiusi padėti ieškovui įrodyti, kad trečiasis asmuo nėra kaltas dėl įvykio (Taisyklių 35 punktas). Tuo tarpu ieškovas privalo išmokėti išmoką, jeigu neįrodo, kad apdraustasis nėra atsakingas dėl eismo įvykio (2018 m. sausio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 40 sek – 16 min. 50 sek.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2011). Atsakovė ir trečiasis asmuo šioje byloje taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių trečiojo asmens kaltę dėl padaryto eismo įvykio, be to, byloje nėra paneigta aplinkybė, kad įvykio metu trečiasis asmuo buvo neblaivus, tuo labiau, kad trečiasis asmuo vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, todėl pripažintina, kad pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Taisyklių 59.1 punktą, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės regreso tvarka draudimo išmokos grąžinimo.Pasisakant dėl atsakovės argumentų, kad nėra aišku, kiek promilių alkoholio buvo trečiojo asmens kraujyje, ar jog jam nebuvo taikyta administracinė teisena, kas sąlygoja jo atsakomybės nebuvimą, akcentuojama, kad nors nagrinėjamu atveju alkoholio kiekis (1,41 promilės) buvo nustatytas tik iškvėpus, t. y. alkotesterio pagalba, tačiau kad jis buvo teigiamas neneigia ir pats atsakovas (sprendimo 7.1 punktas). Policija specialiu prietaisu nematavo alkoholio kiekio, nes jo neturėjo, o administracinė teisena trečiojo asmens atžvilgiu nebuvo pradėta, nes įvykis įvyko privačioje teritorijoje (2 t., el. b. l. 65). Byloje nenuginčytos aplinkybės, kad trečiasis asmuo sukėlė eismo įvykį veikiamas pavartoto alkoholio ((duomenys neskelbtini)bendrovės darbuotojai pareigūnus informavo, kad trečiasis asmuo įvažiuodamas į angarą buvo neblaivus; ne pats trečiasis asmuo iš angaro išvairavo sunkvežimį, o (duomenys neskelbtini) bendrovės darbuotojai, kurie užtikrino, kad apsvaigęs nuo alkoholio vairuotojas viešajame eisme nedalyvaus iki ryto, su kuo trečiasis asmuo sutiko, daugiau nebevairavo ir nereiškė jokių pretenzijų (pavyzdžiui, nekvietė policijos), kad jį išlaipino iš transporto priemonės ir pan.), todėl atsakovės teiginys, kad trečiasis asmuo nebuvo apsvaigęs iki tam tikro kiekio promilių eismo įvykio metu, negali lemti atsakomybės nebuvimo. Faktas, kad trečiasis asmuo eismo įvykio metu alkoholio buvo paveiktas tiek, kad akivaizdžiai tas buvo matyti (duomenys neskelbtini) bendrovės darbuotojams, ir kad nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, sudaro pagrindą neabejoti po kelių valandų policijos pareigūnų užfiksuotomis promilėmis, ir spręsti, kad įvykio metu jų galėjo būti dar daugiau, nes iki jų užfiksavimo buvo praėję gerokai laiko.Tuo labiau, kad trečiojo asmens atsakomybę sąlygoja ne tik tai, kad jis eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, tačiau vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (sprendimo 4.2, 7 punktai). Pastaruoju atveju pats trečiasis asmuo tiek duodamas paaiškinimus teismo posėdyje (2018 m. sausio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 13 min. 00 sek. – 1 val. 14 min. 02 sek.; 1 val. 30 min. 45 sek. – 1 val. 31 min. 10 sek.), tiek rašte siųstame atsakovei iš karto po įvykio (sprendimo 7.1 punktas) pripažino, kad iki aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, o įrodymų (e. b. 2 t., b. l. 49–54), kad išgėrė tik vieną butelį alaus nepateikė (2018 m. sausio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 39 min. 00 sek. – 1 val. 40 min. 10 sek.). Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo kreipėsi pagalbos į reabilitacijos centrą (2 t., el. b. l. 66, 70–71), siekdamas išgyti nuo priklausomybės alkoholiui, kas tik patvirtina, kad tokią problemą trečiasis asmuo turėjo.Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys buvo patekintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 93,00 Eur žyminis mokestis (23,00 Eur (el. b. 1 t., b. l. 4) + 70,00 Eur (el. b. 1 t., b. l. 28), 68,15 Eur vertimo išlaidos (el. b. 1 t., b. l. 67–68) + 83,29 Eur vertimo išlaidos (el. b. 2 t., b. l. 29–30), iš viso 244,44 Eur. Apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti įrodymai nepateikti.Iš bylą pralaimėjusios atsakovės valstybei priteisiamos 4,17 Eur (el. b. 2 t., b. l. 2) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (siuntimu) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (juridinio asmens kodas 40103840140), veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (juridinio asmens kodas 300665654) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solotransa“ (juridinio asmens kodas 135723325) 4 150,73 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt eurų 73 ct) draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 150,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 244,44 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt keturių eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solotransa“ (juridinio asmens kodas 135723325) valstybei 4,17 Eur (keturių eurų 17 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.