Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-01-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-22-635/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-09-27Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-01-05Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-05
Bylos Nr.
1A-22-635/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40581-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Daiva Jazbutienė
Nuteistasis
L. T.
Civilinis ieškovas
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai
Kategorijos
  • 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-22-635/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40581-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.4.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant J. K.,dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei,nuteistajai L. T., jos gynėjai advokatei S. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. T. ir jos gynėjos advokatės Svietlanos Baracevičienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo L. T. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje. Į bausmės laiką L. T. įskaitytas jos laikinojo sulaikymo, tai yra nuo 2021-11-20 23 val. 40 min. iki 2021-11-22 16 val. 18 min. (dvi dienos). Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Priteista civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš nuteistosios L. T. 142,54 Eur (vieno šimto keturiasdešimt dviejų eurų ir 54 euro centų) turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. L. T. nuteista už tai, kad, smurtaudama nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

ji 2021 m. lapkričio 20 d., apie 23.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), keturis kartus statulėle sudavė sutuoktiniui A. T. per galvą, taip padarydama jam žaizdas galvos kaktinėje, kairėje momeninėje, pakaušio srityse, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji L. T. ir jos gynėja advokatė S. B. (toliau – apeliantės) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir nuteistąją išteisinti. Civilinį ieškinį prašo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus ir teisme išnagrinėtus įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pripažindamas L. T. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų, kad L. T. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl ji turi būti išteisinta. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neišdėstė įrodymų, kuriais grindė savo išvadas ir motyvus atmetant kitus įrodymus.

2.2. Pažymi, kad baudžiamojoje byloje, išskyrus nukentėjusiojo parodymus, nėra jokių kitų tiesioginių įrodymų, patvirtinančių L. T. kaltę. Teigia, jog byloje nebuvo paneigtos L. T. nurodytos aplinkybės, kurios leidžia manyti, kad nukentėjusysis siekia melagingai apkaltinti L. T. nebūtos nusikalstamos veikos padarymu ir ją apkalbėti tam, kad ji išsikeldintų iš buto, jam priklausančio nuosavybės teise, be skyrybų. Apie tai, kad A. T. nori ją iškraustyti L. T. informavo policijos pareigūnus 2021-l0-22 ir 2021-1 l-20 d. 21.02 val. Būtent šio iškvietimo metu L. T. teigė, kad jos vyras serga ligomis ir dėl to gali būti sutrikusi jo psichinė sveikata. Atvykusi GMP pagalba apžiūrėjo A. T.. Būtent šio apsilankymo metu L. T., pareiškė savo nuojautą, kad išvykus policijos pareigūnams A. T. pats sau pramuš galvą ir apkaltins ją.

2.3. Nurodo, kad specialisto išvada nepaneigia L. T. teiginių, jog A. T. stovėdamas pats sau kelis kartus sudavė į galvą. Minėtoje išvadoje konstatuojama, kad nustatyti žaizdų padarymo mechanizmo nėra galimybės.

2.4. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino gynybos prašymo skiriant DNR ekspertizę užduoti ekspertams klausimą: „Ar ant dekoratyvinės statulėlės yra žmogaus kraujo ir biologinių pėdsakų ir kam jie priklauso?“. Kadangi L. T. teigia, kad nelaikė savo rankose statulėlės ir ja nemušė A. T., todėl teismui atsisakius užduoti ekspertams šį klausimą buvo užkirstas kelias tinkamai gynybai ir reikšmingų aplinkybių nustatymui. L. T. nusikaltimo įrankio nebūtų laikiusi savo kambaryje.

2.5. Skunde remiamasi kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau-EŽTT) praktika ir pažymima, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į pateiktą apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje nuteistoji L. T. ir jos gynėja advokatė S. B. prašė teismo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir L. T. pripažinimu kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

6. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neteisingai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, pagal kurias teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, formuojamas BPK numatytais proceso veiksmais išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus, įsitikinus, kad duomenys gauti teisėtais būdais. Iš nuosprendžio turinio negalima daryti išvados, kad teismo vidinis įsitikinimas buvo formuojamas nesilaikant šių nuostatų. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jų atmetimas teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi proceso šalys, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių BPK normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, neteisingai įvertinti byloje esantys įrodymai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

7. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė ištirtus įrodymus bei juos išsamiai išanalizavo, vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumą, nustatydamas jų tarpusavio ryšius, atkūrė logišką ir nuoseklią nusikaltimo aplinkybių seką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei išsamiai motyvuotomis išvadomis. Nors L. T. apeliaciniame skunde neigia, jog fiziškai smurtavo prieš sutuoktinį, tačiau apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. T. pripažinta kalta pagrįstai, apeliantės kaltę įrodo būtent įrodymų visuma. Tai, ar pakanka byloje įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių bei metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, vykstantis pagal BPK normų nustatytas ribas. Baudžiamojo proceso įstatyme taip pat nėra nustatyta, keliais įrodymais remdamasis teismas turi pagrįsti nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę, išskyrus BPK 301 straipsnio 2 dalyje esantį draudimą apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai.

8. Baudžiamojoje byloje nustatant asmens kaltumą patvirtinančias aplinkybes vadovaujantis nukentėjusiojo parodymais, būtina įsitikinti šių parodymų patikimumu. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad aplinkybės, rodančios asmens suinteresuotumą bylos baigtimi, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti jo parodymus kaip nepatikimus, tačiau nukentėjusiojo procesinis statusas savaime nenulemia šio asmens parodymų nepatikimumo. Kiekvienu atveju išvada dėl parodymų patikimumo turi būti daroma įvertinus jų turinį, o šis vertinamas kaip patikimas, jeigu yra nuoseklus, išsamus, detalus, logiškas, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad Baudžiamojo proceso kodekso normos nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti netgi vien nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018).

9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad baudžiamojoje byloje, išskyrus nukentėjusiojo parodymus, nėra jokių kitų tiesioginių įrodymų, patvirtinančių L. T. kaltę, atkreiptas dėmesys, jog tarp šalių tęsiasi konfliktai, priešiškumas, nukentėjusysis siekia kad L. T. išsikeldintų iš buto, jam priklausančio nuosavybės teise, be skyrybų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl tiki nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, ir apygardos teismas neturi jokio pagrindo su tokiais skundžiamo nuosprendžio motyvais nesutikti. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog apie tai, kad nukentėjusysis nori iškraustyti L. T., ji informavo policijos pareigūnus 2021-l0-22 ir 2021-1l-20 d. 21.02 val. Būtent šio iškvietimo metu L. T. teigė, kad jos vyras serga ligomis ir dėl to gali būti sutrikusi jo psichinė sveikata. Atvykusi GMP pagalba apžiūrėjo A. T.. Būtent šio apsilankymo metu L. T., pareiškė savo nuojautą, kad išvykus policijos pareigūnams A. T. pats sau pramuš galvą ir apkaltins ją. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2021-10-22 į Klaipėdos AVPK pagalbos atvyko L. T., kuri prašė pasikalbėti su jos vyru, t. y. A. T., kuris nori ją iškraustyti. Pareigūnams atvykus į butą smurto požymių nebuvo nustatyta. 2021-10-26 pareigūnams pakartotinai susisiekus su L. T., ši nurodė, kad fizinis smurtas nebuvo naudotas, pranešėja jokių pretenzijų neturėjo. Smurto artimoje aplinkoje faktas nepasitvirtino (1 tomo, b. l. 95-96). Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad 2021 m. lapkričio 20 d. 21.02 val. pranešėja L. T. nurodė, jog namuose konfliktuoja su vyru, kuris varo lauk iš namų, mėto daiktus, stumdosi. Atvykus nurodytu adresu prie (duomenys neskelbtini) namo durų sutiko L. T., kuri nurodė, jog jos sugyventinis A. T. elgiasi agresyviai, mėto daiktus, anksčiau prieš ją buvo smurtavęs. Įėjus į (duomenys neskelbtini) butą, kambaryje sėdėjo A. T., kuris teigė, kad prieš L. T. nesmurtavo, elgėsi adekvačiai. Tarp abiejų kilo žodinio pobūdžio konfliktas dėl santuokos, skyrybų. Ant asmens kūnų smurto požymių nebuvo matyti. L. T. teigė, kad jos vyras serga ligomis ir dėl to gali būti sutrikusi psichinė sveikata. Atvykusi GMP pagalba apžiūrėjo A. T.. Įvykis filmuotas garso ir vaizdo registratoriais, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., 97-99 b. l.). Taigi, apeliacinio skundo teiginiai dėl anksčiau minėtų aplinkybių laikytini nepagrįstais.

10. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas rėmėsi vaizdo įrašu Nr. 2011_1120_211000-001, darytu policijos pareigūnų atvykus pagal L. T. iškvietimą 2021 m. lapkričio 20 d. 21.09 val. bei jiems aiškinantis aplinkybes, iš kurio matyti, kad statulėlė stovi ant dėžės prie įėjimo į virtuvę (03:20 įrašo min), kas vėlgi iš esmės patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad L. T., prieš suduodama smūgius, statulėlę paėmė, kai ši stovėjo ant dėžės, t. y. iš tos vietos, kur ji buvo užfiksuota prieš tai aptartame vaizdo įraše. Taip pat rėmėsi vaizdo įrašu Nr. 2021_1120_233758_014.MP4 iš kurio matyti, kad policijos pareigūnas statulėlę rado L. T. kambaryje (00:51 įrašo min.). 2022-08-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant statulėlės rastas žmogaus kraujas yra būtent A. T.. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino gynybos prašymo skiriant DNR ekspertizę užduoti ekspertams klausimą: „Ar ant dekoratyvinės statulėlės yra žmogaus kraujo ir biologinių pėdsakų ir kam jie priklauso?“, tokiu būdu buvo užkirstas kelias tinkamai gynybai ir reikšmingų aplinkybių nustatymui, kadangi L. T. nusikaltimo įrankio nebūtų laikiusi savo kambaryje, laikytini nepagristais ir prieštarauja bylos objektyviems įrodymams bei loginei įvykio sekai. Ekspertams pavedus nustatyti ar ant statulėlės yra L. T. biologiniai pėdsakai ir tokius nustačius arba jų neradus, visų nustatytų bylos aplinkybių kontekste, tai nebūtų vieninteliu įrodymu patvirtinančiu ar paneigiančiu L. T. kaltę, kadangi nusikaltimo įrankis buvo nuteistosios ir nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, todėl ant jo galėjo būti nuteistosios biologinių pėdsakų, o jų neradus, ši aplinkybė savaime nepaneigtų nustatytų įvykio aplinkybių, pagrįstų ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

11. Pirmosios instancijos teismas, visiškai pagrįstai sprendė, jog duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog nukentėjusysis pats sau kelis kartus sudavė į galvą, nėra. Tokią išvadą pagrindžiančius motyvus išdėstė skundžiamo nuosprendžio 9 lape, su jais apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir jų nekartoja tik pažymi, kad nei įvykio aplinkybės, nei nuteistosios asmeninės savybės, nesudaro jokių prielaidų manyti, kad A. T. pats sau kelis kartus sudavė į galvą. Ši apeliančių versija paneigta byloje esančių objektyvių įrodymų visuma. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės apeliantės veiksmų įvertinimui byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantės savo skunde apeliacinės instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai paneigė nuteistosios keltą versiją, jog nukentėjusysis neva susižaloti galėjo pats sau kelis kartus suduodamas į galvą. Taigi byloje ištirtų įrodymų, kurie vieni kitus atitinka bei nuosekliai papildo, visuma patvirtina, jog L. T. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl jo yra nuteista pagrįstai.

12. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog L. T. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios L. T. ir jos gynėjos advokatės S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Daiva Jazbutienė Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas