- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- e2S-2276-661/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02924-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- M. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo D. B. (J. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui D. B. (J. B.) ir atsakovo D. B. (J. B.) priešieškinį ieškovei M. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. S. ieškinį, pareikštą atsakovui D. B., kuriuo, ieškinį patikslinus, ieškovė prašo: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko A. B. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina M. S.; 2) nustatyti ieškovės siūlomą skyrium gyvenančio tėvo D. B. bendravimo su dukra A. B. tvarką; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai A. B., mokamą po 880 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, bei visas ugdymo privačiame darželyje/mokykloje išlaidas, jei vaikas bus ugdomas privačiame darželyje/mokykloje, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki dukros pilnametystės; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) nustatyti, kad visus svarbiausius su vaiku susijusius klausimus šalys turi suderinti tarpusavyje, šalys turi keistis informacija visais su vaiku susijusiais klausimais; 2) nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kuri taikoma nuo 2024 m. sausio 1 d., pagal kurią mama ir tėvas su vaiku bendrauja pagal 50:50 principą; 3) atsižvelgiant į šalių lygiavertį rūpinimąsi vaiku bei praleidžiamą laiką (50:50 principu), padalinti vaiko išlaikymo pareigą tarp šalių atsakovo nurodomu būdu; 4) priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 17 d. atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti ieškovę nekeisti vaiko A. B. ugdymo įstaigos be vaiko tėvo atsakovo J. B. sutikimo, užtikrinant, kad A. B. toliau lankys Vilniaus tarptautinę mokyklą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad ieškovė likus dviem savaitėm iki naujų mokslo metų priėmė vienašališką sprendimą pakeisti vaiko ugdymo įstaigą nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., ir informavo vaiko ugdymo įstaigą Vilniaus tarptautinę mokyklą, kad nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. šalių vaikas minėtos ugdymo įstaigos nebelankys. Pažymi, kad atsakovas iki šiol nėra informuotas, į kokią ugdymo įstaigą ieškovė užregistravo šalių vaiką arba ketina užregistruoti. Atsakovas nesutinka su tokia ieškovės savivale ir vienašališkais sprendimais, kurie prieštarauja vaiko interesams ir pažeidžia jo, kaip lygiateisio tėvo teises priimti sprendimus visais svarbiausiaissu vaiku susijusiais klausimais. Teismas nesuteikė leidimo ieškovei vienasmeniškai spęsti vaiko ugdymo ir kitų klausimų. Itin svarbu užtikrinti, kad šalių duktė ir toliau lankytų tą pačią ugdymo įstaigą, dėl kurios abi šalys priėmė sprendimą, nes siekė, kad vaikas lygiavertiškai mokėtų abi kalbas, kuriomis kalba abu tėvai ir vaiko artimieji. Mergaitė trejus metus lanko šią ugdymo įstaigą, yra gerai pritapusi mokykloje, vaikui yra žinoma mokyklos tvarka, reikalavimai, pažįstami mokytojai, kiti vaikai, jai gerai sekasi, ji turi draugų, aplinka yra saugi, stabili ir atitinka vaiko interesus ir poreikius, todėl vienasmenis ieškovės sprendimas keisti mokyklą neatitinka esminių vaiko interesų. Tiek ieškovės, tiek atsakovo pajamos leidžia užtikrinti šios ugdymo įstaigos lankymo tęstinumą, o poros skyrybos negali neigiamai įtakoti vaiko padėties. Priešingai, nei teigia ieškovė, vaikas puikiai komunikuoja lietuvių kalba, vaikas gyvena Lietuvoje ir jį nuolatos supa lietuviška aplinka. Šalių duktė yra ne tik Lietuvos, bet ir Šveicarijos pilietė, todėl tėvai turi užtikrinti, kad ji gebėtų bendrauti ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitoje savo kilmės šalyje - Šveicarijoje.
Šalies argumentai
5. Ieškovė M. S. į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašė jį atmesti.
6. Nurodė, kad vadovaujantis lygiateisiškumo principu, kadangi ieškovės prašymas nebuvo patenkintas dėl to, kad sprendimų priėmimas dėl ugdymo įstaigos keitimo nėra susijęs su ginčo dalyku ir nelaikytinas laikinųjų apaugos priemonių taikymo objektu, atsakovo prašymas turėtų būti atmestas lygiai tokiu pat pagrindu. Be to, faktinės gyvenamosios vietos su motina faktas, kurio nekvestionuoja nei atsakovas, nei teismas, leidžia pačiai motinai vertinti, kas labiausiai atitinka vaiko interesus, ir esant nesutarimams su tėvu priimti atitinkamus vienašališkus sprendimus dėl vaiko ugdymo įstaigos keitimo. Ieškovės teigimu, tėvo interesai dėl vaiko ugdymo lietuvių kalba niekaip nebūtų pažeisti, vaikas jau dabar puikiai kalba anglų kalba ir toliau tėvas su ja bendraus anglų kalba, dėl ko vaikas nepamirš anglų kalbos. Be to, anglų kalba Lietuvos valstybinėse ugdymo įstaigose yra privaloma ir yra vienas iš pagrindinių dėstomų dalykų. Tačiau gyvenant ir mokantis Lietuvoje yra svarbūs ne tik bendravimo lietuvių kalba įgūdžiai, bet būtina gilinti žinias gramatikos, lietuvių literatūros srityje, ko dabartinėje ugdymo įstaigoje niekada nebuvo ir nebus mokoma. Priešingai, nei teigia atsakovas, vaiko tolimesnis ugdymas tik anglų kalba jau dabar pažeidžia vaiko esminius interesus, kadangi vaikas susiduria su kalbėjimo/tarimo sunkumais, turi problemų socializuojantis ir dabar kaip tik tinkamas laikas priešmokyklinėje grupėje vaiką adaptuoti prie ugdymo lietuvių kalba. Vaiko lankomų logopedų vertinimu, mergaitės lietuvių kalbos žinos yra kaip 2 metų vaiko, todėl, be kita ko, rekomenduojama lankyti ugdymo įstaigą lietuvių kalba, kad mergaitė išmoktų gimtąją kalbą ir pasirengtų mokyklai, o ilgesnis delsimas ir lietuvių kalbos neugdymas tik dar labiau padidins kalbinį barjerą. Ieškovė paaiškina, jog vaiką planuojama leisti į Vilniaus lopšelį-darželį „Pušynėlis“, kuriame yra teikiamos logopedo ir psichologo paslaugos, kuris būtų arčiau namų ir kuris suteikia vaiko užimtumą iki 18 val., ši valstybinė ugdymo įstaiga yra licencijuota ir atitinka nustatytus reikalavimus. Ieškovės nuomone, A. amžiaus vaikai itin lengvai prisitaiko prie pokyčių, susiranda naujų draugų, todėl tokio streso, kokį nurodo atsakovas, dėl mokyklos/darželio keitimo nebus, arba jei bus, jis bus gerokai mažesnis, nei neturint jokių lietuvių kalbos pagrindų pradėti ugdymą lietuvių kalbą pirmoje klasėje, o natūraliai patiriamas stresas keičiant ugdymo įstaigą tikrai padarys mažiau žalos ar jos visai nepadarys, nei jau dabar patiriami vaiko sunkumai bendraujant lietuvių kalba. Ieškovė taip pat pažymi, kad taikius atsakovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, ji negalėtų jos įgyvendinti dėl savo finansinių galimybių, nes ši ugdymo įstaiga buvo pasirinkta tėvui įsipareigojus apmokėti ugdymo šioje privačioje mokykloje išlaidas, o kilus nesutarimams, tėvas pakeitė savo poziciją ir atsisakė apmokėti visas ugdymo šioje privačioje mokykloje išlaidas. Dėl Tarnybos išvados ieškovė teigia, jog ji nepagrįsta jokiais įrodymais ir tyrimais, išvada pateikta net nebendravus su vaiku, su mama, vaiko teisių specialistams nežinant, kokio lygio yra vaiko lietuvių kalba ir kokių kalbėjimo/tarimo problemų turi vaikas. Ieškovė prašo atmesti atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Tarnyba pateiktoje išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodo, jog, šiuo metu tėvai nesutaria dėl A. ugdymo įstaigos, todėl yra pagrindas šiuo klausimu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tarnybos vertinimu, pareikštas tėvo prašymas neprieštarauja vaiko interesams, t. y. A. interesus atitinka tęsti ugdymą VšĮ „Vilniaus tarptautinėje mokykloje“, kurią mergaitė lanko nuo pat 3 metų amžiaus, prie kurios aplinkos yra įpratusi ir yra užmezgusi draugystės ryšius su bendraamžiais bei pedagogais, kurioje, kaip nurodo tėvas, yra ugdomi vaikai itin svarbūs anglų kalbos gebėjimai, būtini siekiant užtikrinti dvikalbį A. ugdymą, augant daugiatautėje šeimoje ir su tėvais bendraujant skirtingomis kalbomis. Tarnyba sutinka, kad pastaroji aplinkybė yra itin reikšminga, nes vaikui augant Lietuvoje, jo aplinkoje dominuoja lietuvių kalba, kurios mokytis vaikui natūraliai lengviau. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad šie 2023/2024 mokslo metai, yra paskutiniai vaiko metai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, taigi, spręsti dėl ugdymo įstaigos keitimo/nekeitimo būtų prasmingiau kitais mokslo metais, kai ateis laikas iš ikimokyklinio ugdymo pereiti prie mokyklinio ugdymo, nes tokiu būdu vaikui reiktų išgyventi mažiau pokyčių. Esant tėvų nesutarimui aptariamu klausimu, vaiko geriausius interesus atitinka tokie laikini sprendimai, kurie apsaugotų vaiką nuo nebūtinų pokyčių bei streso ir užtikrintų vaiko ugdymo nuoseklumą bei jam įprastą fizinę ir socialinę aplinką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atmestas atsakovo D. B. (J. B.) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9. Teismas nurodė, kad:
9.1. Atsakovo prašymas įpareigoti ieškovę nekeisti vaiko A. B. ugdymo įstaigos be vaiko tėvo atsakovo J. B. sutikimo, užtikrinant, kad A. B. toliau lankytų Vilniaus tarptautinę mokyklą, šios bylos kontekste negali būti laikinųjų apsaugos priemonių dalyku. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdas. Minėtas atsakovo reikalavimas yra susijęs su tarp tėvų kilusiu ginču dėl vaiko ugdymo įstaigos parinkimo, o tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. byloje nėra pareikšto materialinio reikalavimo dėl vaiko ugdymo įstaigos parinkimo.
9.2. Atsakovas neįrodė aplinkybės, jog nepritaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti jo ar šalių nepilnamečio vaiko interesai, t. y. neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Iš pateiktų garso įrašų matyti, jog šalių dukra iš esmės bendrauja anglų kalba, šios aplinkybės atsakovas neginčija, taigi, tėvo teisės bendrauti su dukra jiems abiem suprantama anglų kalba nebus pažeistos. Atsakovas taip pat neįrodė, jog pakeitus ugdymo įstaigą bus pažeistos nepilnamečio vaiko teisės. Šalių dukra gyvena Lietuvoje ir atsakovas teigia, jog neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina Lietuvoje, todėl ugdymo įstaigos lankymas, kurioje ugdymo procesas vyksta lietuvių kalba, niekaip negali pažeisti vaiko interesų. Mergaitės kalbos amžius (lietuvių kalba) atitinka maždaug 2–2,5 m. vaiko kalbos amžių, taigi, būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimai galėtų pažeisti vaiko teisėtus interesus, t. y. mokytis lietuvių kalbos, tuo pačiu ieškovės teises bendrauti su dukra gimtąja kalba.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Nors teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo bylos nagrinėjimo metu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja bei nepatvirtino ieškovei teisės bylos nagrinėjimo metu vienašališkai priiminėti sprendimų dėl vaiko ugdymo ir kitų klausimų, ieškovė likus vos dviem savaitėm iki naujų mokslo metų, priėmė vienašališką sprendimą ir apie savo vienašališkai priimtą sprendimą, kad ji keičia vaiko ugdymo įstaigą nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., informavo atsakovą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad prašymas nesusijęs su ginčo dalyku, nes atsakovas priešieškinyje prašė nustatyti, kad svarbiausius su vaiku susijusius klausimus (ugdymo įstaigos keitimą) šalys turi suderinti tarpusavyje.
10.2. Ieškovė pati sutiko ir 2019 m. nusprendė vaiką ugdyti Vilniaus tarptautinėje mokykloje, abiejų tėvų finansinė padėtis leidžia vaiką ugdyti privačioje Vilniaus tarptautinėje mokykloje.
Atsiliepimas
10.3. Atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones palaikė ir Tarnyba, kuri nurodė, kad vaiko geriausiusinteresus atitinka tokie laikini sprendimai, kurie apsaugotų vaiką nuo nebūtinų pokyčių bei iš to sekančio streso ir užtikrintų vaiko ugdymo nuoseklumą bei jam įprastą fizinę ir socialinę aplinką, o teismas neatsižvelgė į šią išvadą, nemotyvavo kodėl ją atmetė.
10.4. Ieškovės sprendimas keisti ugdymo įstaigą pažeidžia atsakovo kaip lygiateisio tėvo teises priimti sprendimus svarbiausiais su vaiku susijusiais klausimais ir neatitinka vaiko esminių interesų. Pakeitus vaiko ugdymo įstaigą atsakovas praras ryšį su vaiku, nes vaikas nebekalbės angliškai nei su tėvu nei su jo giminaičiais, nors vaikas yra ir Šveicarijos pilietis. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ugdymo įstaigos pakeitimas nelaikytinas vaiko teisių ir interesų pažeidimu bei nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, nes Tarnyba nurodė, kad vaiko interesus užtikrina stabilumas, t. y. tolimesnis mokymasis Vilniaus tarptautinėje mokykloje.
10.5. Vilniaus tarptautinėje mokykloje apie 90 proc. visų vaikų yra lietuvių kilmės, kurių tėvai kalba lietuviškai ir kurie pasirinko vaikus ugdyti anglų kalba ir nėra pagrindo manyti, kad vaikai nemokės kalbėti lietuviškai, nes vaiką supa lietuviška aplinka, todėl nėra duomenų, kad dabartinė ugdymo įstaiga neatitinka vaiko poreikių ir interesų. Vaikas bus perkeltas į mokyklą, kurioje mokysis tik lietuvių vaikai, todėl yra didelė tikimybė, kad be to, kad vaikas patirs nerimą ir stresą dėl pasikeitusios aplinkos, dėl nutrauktų draugystės ryšių, dėl pasikeitusios ugdymo kalbos ir kt., šalių duktė patirs patyčias ir diskriminaciją ne tik dėl to, kad turi kalbos defektą, netinkamai taria kai kuriuos garsus, bet taip pat ir dėl lietuvių kalbos prastesnio mokėjimo, nes jos pagrindinė kalba nuo gimimo buvo ir yra anglų kalba. Atsakovui yra nesuprantama, kokiu pagrindu vaiko pagrindinė kalba, kuria vaikas buvo ugdomas nuo pat gimimo turi būti keičiama vienašališku ieškovės sprendimu.
10.6. Teismas vadovavosi ieškovės pateikta Kalbos terapijos studijos „Fonema“ 2023 m. rugpjūčio 23 d. kalbos įvertinimo išvada, kuri yra melaginga, tendencinga ir neatitinka tikrovės, nes logopedė nekalba anglų kalba, kuri yra pagrindinė vaiko kalba, nėra kompetentinga spręsti dėl vaiko mokyklos keitimo poreikio ir teikti tokių rekomendacijų. Vaiko gebėjimą puikiai kalbėti anglų ir lietuvių kalba puikus, tą patvirtina atsakovo pateikta logopedės J. Š. pažyma.
11. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.
12. Nurodė, kad atsakovo teiginiai dėl vaiko interesų pažeidimo keičiant ugdymo įstaigą yra deklaratyvūs ir niekaip neįrodyti, priešingai vaiko tolimesnis ugdymas Vilniaus tarptautinėje mokykloje tik anglų kalba jau dabar pažeidžia vaiko esminius interesus, vaikas susiduria su kalbėjimo/tarimo sunkumais, turi problemų socializuotis ir dabar kaip tik tinkamas laikas priešmokyklinėje grupėje vaiką adaptuoti prie ugdymo lietuvių kalba ir tokiu būdu paruošti pirmai klasei ir tolimesniam ugdymui. Būtent vaiko ugdymo lietuvių kalba atidėliojimas ar iš viso tokios vaiko teisės atėmimas gyvenant Lietuvoje pažeidžia esminius vaiko interesus ir daro žalą jam.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
14. Tiek ieškovė, tiek atsakovas apeliacinės instancijos teismui teikia įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes kai kurie iš jų, buvo išduoti jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Šalys prašo naujus įrodymus prijungti prie bylos.
15. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad nagrinėjant bylas, kylančias iš šeimos teisinių santykių pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus, todėl teismas turi būti aktyvus ir vertinti net tik į įrodymus, pateiktus pirmosios instancijos teismui prieš skundžiamos nutarties priėmimą, bet į visą ginčo metu prieinamą medžiagą, įskaitant ir aplinkybes egzistuojančias atskirojo skundo nagrinėjimo metu. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas priima ir vadovaujasi į bylą pateiktais naujais įrodymais (CPK 314 str.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
16. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Tam tikri klausimai, susiję su šalių dukra (įskaitant ugdymo vietos parinkimą) galutinai bus išspręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, liudytojai, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados.
17. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.
18. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.
19. Iš esmės analogiška nuostata suformuota ir CK 3.3 straipsnyje, kuriame yra nurodyta, kad sprendžiant šeimos bylas, vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.
20. Taigi, iš čia pacituotų teisės normų matyti, kad pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus ir tokius klausimus kaip ugdymo vietos parinkimas pirmiausia reikia derinti būtent prie vaiko, o ne prie tėvo interesų.
21. Iš atsakovo argumentų galima suprasti, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas labiausiai pažeidžia būtent atsakovo (vaiko tėvo), o ne paties vaiko interesus, nes būtent atsakovas baiminasi, kad šalių dukra gali pamiršti anglų kalbą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.
22. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas šeimos bylose turi vertinti ne tik aplinkybes egzistavusias skundžiamos nutarties priėmimo metu, bet ir paaiškėjusias nagrinėjant atskirąjį skundą.
23. Jau po skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties priėmimo atsakovas 2023 m. rugpjūčio 29 d. teismui pateikė patikslintą priešieškinį kuriame, be kita ko, prašo: nustatyti šalių vaiko A. B. gyvenamąją vietą su vaiko tėvu J. B.; nustatyti A. B. ugdymo įstaigą – VšĮ Vilniaus tarptautinę mokyklą, nustatyti ieškovės ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią mama ir tėvas su vaiku bendrauja kassavaitinio keitimosi principu (50:50).
24. Iš šio atsakovo prašymo matyti, kad nors atsakovas (Šveicarijos pilietis) ir prašo nustatyti šalių dukros gyvenamąją vietą su juo, tačiau akivaizdu, jog jie ketina gyventi Lietuvoje, nes tuo pačiu atsakovas prašo nustatyti, kad dukros ugdymo įstaiga būtų VšĮ Vilniaus tarptautinė mokykla, o Lietuvoje gyvenanti ieškovė su dukra bendrautų metų nelyginėmis savaitėmis. Kitaip tariant tarp šalių nėra ginčo, kad dukros nuolatinė gyvenamoji vieta būtų Lietuvoje.
25. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Taigi, tam, kad šalių dukra šiame gyvenimo etape bei ateityje sėkmingai integruotųsi tiek visuomenėje, tiek švietimo įstaigose, tiek, sulaukus pilnametystės, darbo rinkoje, yra būtina, jog ji lietuvių kalbą mokėtų nepriekaištingai. Dėl šios priežasties sutiktina su ieškovės argumentais, kad vien šnekamosios kalbos šalių dukrai išmokti nepakaktų, reikia mokytis lietuvių kalbos gramatiką bei literatūrą. Kaip matyti iš šalių pateiktos informacijos, galimybės gauti geras lietuvių kalbos gramatikos ir literatūros žinias VšĮ Vilniaus tarptautinėje mokykloje yra ribotos. Tam, kad šalių duktė tinkamai išmoktų lietuvių kalbos gramatiką, yra būtina, kad ji lankytų tokią mokymo įstaigą, kurioje yra pakankamas lietuvių kalbos užsiėmimų skaičius (t. y. lietuvišką valstybinę ar privačią ugdymo įstaigą). Taigi, vien dėl šios priežasties darytina išvada, kad geriausius šalių dukros interesus atitiktų jos lavinimas lietuvių kalba.
26. Atsakovas teigia, kad nelankydama VšĮ Vilniaus tarptautinės mokyklos, šalių duktė pamirš anglų kalbą ir atsakovas nebegalės susikalbėti su ja. Toks atsakovo teiginys yra nepagrįstas. Tiek iš atsakovo, tiek iš ieškovės pateiktų logopedžių išvadų bei kitų įrodymų matyti, kad mergaitė puikiai kalba angliškai, kalbinama motinos lietuviškai į klausimus taip pat atsakinėja angliškai. Be to, sutiktina su ieškove, kad anglų kalbos lietuviškose mokyklose mokoma nuo pat pirmos klasės, be to, galima lankyti papildomus anglų kalbos užsiėmimus, stovyklas ir kt., be to vaikų žiūrimi filmai, bendravimas socialiniuose tinkluose ir kt. taip pat iš esmės vyksta anglų kalba. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, šalių duktė net ir nelankydama VšĮ Vilniaus tarptautinės mokyklos, turės visas galimybes ir toliau tobulinti savo anglų kalbos žinias.
27. Ieškovė į bylą pateikė specialisto – logopedės I. N., kuri konsultuoja Vilniaus centrinėje poliklinikoje, taip pat privačioje kalbos terapijos studijoje, pas kurią užsiėmimus jau daugiau kaip pusę metų lanko A. B., pažymą. Šioje pažymoje nurodyta, kad vaiko ugdymas anglų kalba toliau nėra rekomenduotinas, nes vaikas susiduria su kalbėjimo/tarimo sunkumais ir jos lietuvių kalbos žinos yra kaip 2 metų vaiko. Specialistė pateikė rekomendacijas: teikti nuoseklią, intensyvią, sistemingą logopedinę, spec. pedagoginę pagalbą; nuo 2023 m. rugsėjo mėn. rekomenduojama lankyti ugdymo įstaigą lietuvių kalba, kad mergaitė išmoktų gimtąją kalbą ir pasirengtų mokyklai.
28. Atsakovas į bylą pateikė logopedės J. Š. išvadas. Šioje pažymoje nurodoma, kad vertinimo metu vaikas laisvai bendravo anglų kalba, vaikas pilnai save išreiškė sakiniais, pasakojo apie save, žodynas pakankamai gausus, įvardija vienaskaitos ir daugiskaitos žodžius. Pažymoje taip pat nurodyta, kad vertinimo metu buvo bendrauta ir lietuviškai – šalių duktė viską lietuviškai supranta, galėjo vykdyti nesudėtingas užduotis, atsakyti vieno-dviejų žodžių sakiniais. Taigi ši logopedė taip pat patvirtino, kad vaiko lietuvių kalbos žinios yra skurdžios, laisvai kalbėti ji negeba.
29. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsižvelgus į šalių dukros lietuvių kalbos žinias ir amžių, jai būtina nedelsiant pradėti intensyviai mokytis lietuvių kalbos, o taiefektyviausiai būtų įmanoma įvykdyti tik leidžiant vaiką mokytis į lietuvišką ugdymo įstaigą. T. y. šalių dukros leidimas mokytis į lietuvišką įstaigą geriausiai atitiktų jos interesus.
30. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą įpareigoti ieškovę nekeisti vaiko A. B. ugdymo įstaigos be vaiko tėvo atsakovo J. B. sutikimo, užtikrinant kad vaikas A. B. toliau lankys Vilniaus tarptautinę mokyklą.
31. Kaipjau buvo nurodyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas klausimus susijusius su vaikais, turi atsižvelgti į aplinkybes, buvusias ne tik skundžiamos nutarties priėmimo metu, bet ir atskirojo skundo nagrinėjimo metu. Skundžiama nutartis buvo priimta 2023 m. rugpjūčio 24 d. (t. y. dar prieš prasidedant mokslo metams), o atskirasis skundas nagrinėjamas 2023 m. spalio 5 d. (t. y., kai jau yra praėjęs vienas mokslo metų mėnuo). Kadangi šalių duktė jau yra pradėjusi lankyti tam tikrą ugdymo įstaigą, jos pakeitimas praėjus vienam mokslo metų mėnesiui, vaikui kaip tik sukeltų stresą ir nepatogumus, nes vėl reikėtų adaptuotis prie pasikeitusios aplinkos. Pažymėtina, kad tokio amžiaus vaikams ypač svarbus stabilumas. Taigi, ir dėl išvardintų priežasčių šiuo metu nėra pagrindo keisti šalių dukros ugdymo įstaigos, t. y. nėra pagrindo taikyti atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
32. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą nurodo, kad šioje byloje buvo sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausiamas, galutinis sprendimas dėl šalių dukros ugdymo vietos parinkimo bus išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, kai bus nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
34. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.