Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. G., jo atstovei advokatei Laimai Kunčinaitei-Dargužienei,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G., (duomenys neskelbtini) būdamas (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini); toliau – ir bendrovė) vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. lapkričio 4 d. pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais bendrovės kreditoriais, tokiais savo neteisėtais veiksmais pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) teises.

Šiais savo veiksmais T. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu T. G. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad mokėjimai buvo vykdomi, gal šiek tiek buvo vėluojama, bet judėjimas vyko, prievoles vykdė. Tikriausiai atliko tuos pavedimus, kurie yra nurodyti VMI pareiškime, bet nepažeidė mokėjimų eiliškumo. Bendrovė užsiėmė restoranų veikla. (Duomenys neskelbtini) teikė jiems nuomos paslaugas. (Duomenys neskelbtini) tiekė maisto produktus. 2021 m. gruodžio 21 d. tris kartus išsigrynino po 1000 Eur, bet kam juos panaudojo, negali pasakyti. Pinigų užteko visiems. Bendrovės direktoriumi buvo apie 10 m., po to ją pardavė. Mokestinės paskolos sutartys buvo sudarytos dėl to, kad tuo metu buvo Covid. Bendrovei tiesiog buvo patogiau atsiskaitinėti esant išdėstymams. Kažkoks įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo susikaupęs. Antra mokestinės paskolos sutartis buvo sudaryta dėl patogumo. Bendrovei buvo patogiau mokėti mažesnes sumas per ilgesnį laikotarpį. Iš lentelių matoma, kad judėjimas buvo visada, mokėjimai buvo vykdomi. Nesutinka su tuo, kas nurodyta VMI pareiškime. Buvo vėluojama atlikti mokėjimus dėl drausmės trūkumo. Mokėjimus atlikti vėluodavo, bet vykdė.

Teismo posėdžio metu VMI atstovė paaiškino, kad T. G. (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) vadovas. T. G. kaltinamas tuo, kad bendrovės vadovo pareigų vykdymo laikotarpiu, t. y. imant laikotarpį, kai buvo vykdomi atsiskaitymai su žemesnės eilės, nei VMI, kreditoriais, nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. lapkričio 4 d. bendrovei turint mokestinę nepriemoką, vykdė mokėjimus žemesnės, nei VMI, eilės lėšų gavėjams, ką rodo atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai, nepriemokų balansai, mokestinės paskolos sutartys, įspėjimai dėl šių sutarčių nutraukimo, taip pat ir detalizavimas lentelėje apie visą dinamiką, kaip kito pardelsta nepriemokos suma. Siekdama išanalizuoti mokesčių įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojo pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastį, VMI kreipėsi į Luminor banką dėl informacijos apie bendrovės piniginių lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. birželio 6 d. pateikimo. Šis laikotarpis yra platesnis, bet pareiškime kalbama apie T. G. galimai padarytą administracinį nusižengimą jo buvimo vadovu laikotarpiu, t. y. iki 2022 m. lapkričio 22 d. Iš banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės biudžetui, ir tuo pažeidė VMI, kaip kreditoriaus, teises. Aplinkybę, kad bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, įrodo, nepriemokų balansai, įplaukų lentelės, įspėjimai, vieši Juridinių asmenų registro duomenys apie tai, kad bendrovė dirbo nuostolingai 2019–2021 m., be to, bendrovė ne kartą kreipėsi dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, pažymėdama apyvartinių lėšų trūkumą. Nors sutartimis įsiskolinimo terminas buvo išdėstytas, bet nustatytais terminais sistemingai nebuvo atsiskaitoma. Nuolat buvo siunčiami įspėjimai dėl sutarties nutraukimo pažeidus mokestinės paskolos sutarties sąlygas. Buvo išsiųsti penki įspėjimai pagal pirmą sutartį ir du įspėjimai, vadovaujant T. G., pagal antrą sutartį. 2021 m. rugsėjo 2 d. buvo sudaryta pirmoji mokestinės paskolos sutartis. Mokestinės nepriemokos terminas buvo išdėstytas nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d., bendra suma 49167,38 Eur. Bendrovė įsipareigojo nurodytą sumą padengti pagal grafiką, t. y. kas mėnesį mokėdama po 3782,10 Eur. 2022 m. birželio 14 d. gautas prašymas pakeisti mokestinės paskolos sutartį, pratęsiant terminą ir pakeičiant mokėjimo grafiką. Antrąja mokestinės paskolos sutartimi terminas buvo pratęstas, o kas mėnesį mokėtina suma sumažinta iki 1055,03 Eur. Pagal pirmąją sutartį buvo išsiųsti penki įspėjimai, o sudarius antrąją sutartį – iš karto nebuvo sumokėta taip, kaip turėjo būti sumokėta pagal grafiką, todėl jau 2022 m. rugpjūčio 10 d. išsiųstas pirmasis įspėjimas nutraukti sutartį, jeigu per 20 d. nebus sumokėta 1055,03 Eur suma. Po mėnesio buvo išsiųstas antrasis įspėjimas, o kiti du įspėjimai išsiųsti jau po direktoriaus atleidimo iš pareigų. T. G., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasis nustatyto eiliškumo. Nagrinėjimu atveju nebuvo nustatyta T. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl T. G. skirtina bauda, atitinkanti nustatytos sankcijos vidurkį.

Atsakydama į klausimus paaiškino, kad VMI pareiškime esančioje lentelėje išskirtas pirmasis mokėjimas buvo atliktas tuo metu, kai dar nebuvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis. Toliau lentelėje nurodytus įsiskolinimus sudaro įsiskolinimai pagal mokestinės paskolos sutartį ir įsiskolinimai nesumokant einamųjų mokesčių. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas įspėjimuose nurodytoms sumoms, jos yra žymiai didesnės negu balanse nurodyta dalis.

VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėja D. Š. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo (pareiškimas teisme gautas 2023 m. birželio 27 d.).

VMI pareiškime prašė T. G. iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimą ir paskirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį.

Pareiškime nurodyta, kad bendrovės vykdoma veikla – (duomenys neskelbtini). Bendrovės vadovas (duomenys neskelbtini) buvo T. G. Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. birželio 23 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka yra 38976,16 Eur (13,44 Eur pagal vykdomuosius dokumentus, 23060,14 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir jo delspinigių, 95,7 Eur pelno mokesčio avansas, 15804,75 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir jo delspinigių, 2,13 Eur mokestis už aplinkos teršimą). 2021 m. rugsėjo 2 d. su bendrove buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-47776, kuri buvo nutraukta 2023 m. kovo 29 d. 2022 m. liepos 14 d. vėl buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-58507, kuri buvo nutraukta 2023 m. kovo 29 d. Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdytas nuo 2022 m. lapkričio 23 d. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojo pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI išsiuntė Luminor Bank AS Lietuvos skyriui paklausimą dėl informacijos apie piniginių lėšų judėjimą pateikimo už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki sąskaitų uždarymo dienos (t. y. iki 2023 m. birželio 6 d.). Įvertinus banko pateiktus sąskaitų išrašus nustatyta, kad bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, nes po mokestinės nepriemokos susidarymo, nesilaikant mokėjimų eiliškumo, atliko šiuos mokėjimo nurodymus (nuo 1000 Eur), o būtent: esant 4696,03 Eur mokestinei nepriemokai, 2021 m. rugsėjo 20 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1236,95 Eur; esant 8478,13 Eur mokestinei nepriemokai, 2021 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 2698,30 Eur, o (duomenys neskelbtini) – 2000 Eur; esant 7393,13 Eur mokestinei nepriemokai, 2021 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1674,38 Eur; esant 9478,53 Eur mokestinei nepriemokai, 2021 m. spalio 22 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1147,76 Eur; esant 13260,63 Eur mokestinei nepriemokai, 2021 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1153,44 Eur; esant 12054,3 Eur mokestinei nepriemokai, (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 29 d. sumokėjo 1511,88 Eur, o 2021 m. gruodžio 9 d. – 2698,30 Eur; esant 11186,30 Eur mokestinei nepriemokai, (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 3 d. sumokėjo 1300 Eur, o 2022 m. sausio 5 d. – 1800 Eur; esant 3840 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 3000 Eur, o 2022 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) – 1092,72 Eur; esant 1226,68 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 2000 Eur, o (duomenys neskelbtini) – 1300 Eur; esant 840,57 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. vasario 7 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1000 Eur; esant 540,57 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1301,38 Eur; esant 540 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. vasario 15 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1492,16 Eur; esant 2003,9 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1400 Eur; esant 540 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. kovo 7 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1206,14 Eur; esant 540 Eur mokestinei nepriemokai, (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 11 d. sumokėjo 2984,32 Eur, 2022 m. gegužės 2 d. – 1974 Eur, 2022 m. gegužės 9 d. – 2484,32 Eur, 2022 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini) – 1150 Eur. Taip pat po mokestinės nepriemokos susidarymo, nesilaikant mokėjimų eiliškumo, iš kitos sąskaitos buvo išleistos šios sumos (nuo 100 Eur), o būtent: esant 11186,30 Eur mokestinei nepriemokai, 2021 m. gruodžio 21 d. tris kartus buvo nurašytos grynųjų pinigų sumos po 1000 Eur; esant 540 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 338,26 Eur; esant 888,53 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 182,47 Eur; esant 1150,06 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. rugpjūčio 30 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 215,58 Eur; esant 2055,31 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. lapkričio 4 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 145,84 Eur.

Taigi, buvęs bendrovės vadovas T. G., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Prieš tai nurodyti mokėjimai patvirtina faktą, kad bendrovės buvęs vadovas šiais savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus VMI teises, nes atsiskaitymai buvo vykdomi su žemesnės eilės kreditoriais, bendrovei turint mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui (t. 1, b. l. 2–4).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi iškėlė T. G. administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 201–202). Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutarimu konstatavo, kad T. G. nuo proceso pradžios negalėjo būti žinoma ir suprantama, kuo jis kaltinamas, todėl byla grąžinta Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (t. 2, b. l. 111–116). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi ištaisė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties trūkumus nustatant šios nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytas aplinkybes ir apibrėžiant bylos nagrinėjimo bei kaltinimo ribas (t. 2, b. l. 124–127).

Iš mokestinės nepriemokos balansų kopijų nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui dėl nesumokėto mokesčio už aplinkos teršimą sudarė 9 Eur, dėl nesumokėto GPM – 4674,31 Eur, dėl nesumokėto PVM – 12,72 Eur, o nesumokėta suma pagal mokestinės paskolos sutartį sudarė 11183,30 Eur. 2021 m. rugsėjo 27 d. bendrovės mokestinės prievolės išliko analogiškos, nesumokėta suma pagal mokestinės paskolos sutartį sudarė 7404,20 Eur ir 3782,10 Eur (iš viso 11183,3 Eur). 2021 m. lapkričio 3 d. bendrovės įsiskolinimas dėl nesumokėto GPM sudarė 5683,71 Eur, dėl nesumokėto PVM – 12,72 Eur, nesumokėta suma pagal mokestinės paskolos sutartį sudarė 7564,20 Eur ir 3622,10 Eur (iš viso 11183,3 Eur), bauda už kitų įstatymų pažeidimus sudarė 868 Eur. 2021 m. lapkričio 29 d. ir 2021 m. gruodžio 9 d. bauda už kitų įstatymų pažeidimus sudarė 868 Eur, nesumokėta suma pagal mokestinės paskolos sutartis sudarė 11186,30 Eur. 2022 m. sausio 5 d. nesumokėta suma pagal mokestinės paskolos sutartis sudarė 11186,30 Eur. 2022 m. sausio 9 d. nesumokėta suma pagal mokestinės paskolos sutartis sudarė 3840 Eur. 2022 m. sausio 28 d. bendrovės įsiskolinimas dėl nesumokėto GPM sudarė 386,68 Eur, nesumokėta suma pagal mokestinės paskolos sutartis sudarė 840 Eur. 2022 m. vasario 11 d. bendrovės įsiskolinimas dėl nesumokėto GPM sudarė 0,57 Eur, nesumokėta suma pagal mokestinės paskolos sutartis sudarė 540 Eur. 2022 m. vasario 15 d. bendrovės nesumokėta suma pagal mokestinės paskolos sutartis sudarė 540 Eur. 2022 m. vasario 21 d. bendrovės įsiskolinimas dėl nesumokėto GPM sudarė 1463,90 Eur, nesumokėta suma pagal mokestinės paskolos sutartis sudarė 540 Eur. 2022 m. kovo 7 d. bendrovės nesumokėta suma pagal mokestinės paskolos sutartis sudarė 540 Eur. 2022 m. kovo 21 d. bendrovės įsiskolinimas dėl nesumokėto GPM sudarė 771,96 Eur, nesumokėta suma pagal mokestinės paskolos sutartis sudarė 540 Eur. Laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 11 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. bendrovės nesumokėta suma pagal mokestinės paskolos sutartis sudarė 540 Eur. 2022 m. rugpjūčio 23 d. bendrovės įsiskolinimas dėl nesumokėto GPM sudarė 433,50 Eur, nesumokėta suma pagal mokestinės paskolos sutartis sudarė 455,03 Eur ir 36926,05 Eur. 2022 m. rugpjūčio 30 d. bendrovės nesumokėta suma pagal mokestinės paskolos sutartis sudarė 1150,06 Eur ir 35871,02 Eur. 2022 m. lapkričio 4 d. bendrovės įsiskolinimas dėl nesumokėto GPM sudarė 578,95 Eur, dėl nesumokėto PVM – 136,24 Eur, dėl nesumokėto pelno mokesčio – 2 Eur, nesumokėta suma pagal mokestinės paskolos sutartis sudarė 1340,12 Eur ir 33760,96 Eur (t. 1, b. l. 12–45).

Iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašo, be kita ko, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. lapkričio 4 d. buvo vykdomi įvairūs mokėjimai iš bendrovės sąskaitos (t. 1, b. l. 51–200).

Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovas buvo T. G. (t. 2, b. l. 138–141).

2023 m. liepos 17 d. T. G. atstovės advokatės pateiktuose paaiškinimuose nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje įvedus karantiną, bendrovei buvo taikytas moratoriumas dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo ir delspinigių neskaičiavimo. Taip pat bendrovė nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. vasario 28 d. buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020-12-31 be pateikto prašymo taikytos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ ir nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. bendrovė buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021-01-01 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Bendrovė buvo informuota, kad pasibaigus ekstremaliai situacijai per du mėnesius galės priimti sprendimą dėl mokesčių sumokėjimo, t. y. deklaruotus mokesčius sumokėti iš karto arba kreiptis į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties be palūkanų sudarymo. Tuo tikslu su bendrove buvo sudaryta 2021 m. rugsėjo 2 d. mokestinės paskolos sutartis ir 2022 m. liepos 14 d. mokestinės paskolos sutartis.

Kaip VMI nurodė pareiškime – mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdytas nuo 2022 m. lapkričio 23 d. Šiam teiginiui pagrįsti VMI pareiškime nurodė dokumentus ir datas, nuo kurių skaičiuoja mokestinės nepriemokos atsiradimą. Tai reiškia, kad už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. lapkričio 22 d. bendrovė neturėjo įsiskolinimų, dėl kurių būtų pradėtas išieškojimas, o taip pat VMI nebuvo pateikusi reikalavimo. Pažymėta, kad T. G. nebėra bendrovės vadovas nuo (duomenys neskelbtini). Byloje nekeliamos pretenzijos, kad mokestinės paskolos sutartys nebuvo vykdomos jose numatytais terminais; laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. lapkričio 22 d. susidarę mokėjimai nebuvo dengiami (vėlavimas neturi jokios reikšmės, nes už tai atsakomybė negalima). VMI nori taikyti atsakomybę už vėlavimą vykdyti mokestines prievoles. Kitaip tariant, nors VMI ir gavo mokėjimus iš bendrovės, tačiau galimai vėliau (neįrodoma, kiek vėliau ir kokią tai turi reikšmę VMI) nei kiti kreditoriai. Tačiau tai nesudaro ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sudėties. Tai, kad mokėjimai galimai vėlavo, niekaip negali pagrįsti ir įrodyti, kad T. G. tyčia norėjo pažeisti kreditorių įmokų mokėjimo tvarką.

Byloje nėra vertinama bendrovės kasos knyga, kurią būtina analizuoti, siekiant nustatyti, ar bendrovė gali būti laikoma patyrusia finansinių sunkumų. Mokestinių paskolų sutarčių sudarymas, mokesčių atidėjimas COVID-19 pandemijos metu buvo normali praktika, ir bet kuri bendrovė galėjo tai daryti, nepaisant jos geros ar prastos padėties. 2021 m. rugsėjo 2 d. mokestinės paskolos sutarties sudarymui nereikėjo pateikti jokių įrodymų, o 2022 m. liepos 14 d. mokestinės paskolos sudarymui jau turėjo būti vertinami sąskaitų išrašai ir pan. (tai reikšminga ir nustatant terminą, kada VMI galėjo sužinoti apie pažeidimą). Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jei VMI manė, kad yra pažeidžiama mokėjimų tvarka, jau tuomet turėjo būti reiškiamos pretenzijos. Tačiau to niekada nebuvo, nes bendrovė nebuvo skolinga. Kaip matyti iš VMI pateiktų duomenų, bendrovės lėšos nebuvo įšaldomos ar nurašomos VMI. Įprasta, kad VMI bendrovių sąskaitose esančias lėšas rezervuoja ir nurašo iš karto, kai atsiranda pareiga mokėti. Pačios VMI pateiktoje lentelėje demonstruojama mokėjimų dinamika patvirtina, kad mokėjimai buvo nuolat vykdomi. Vėlavimas negali būti prilyginamas įsipareigojimų nevykdymui. Už vėlavimą (jei toks būtų nustatytas), turėtų būti skaičiuojami delspinigiai, o ne taikoma administracinė atsakomybė.

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, negalima daryti išvados, kad bendrovės vadovas turėjo tikslą nevykdyti atsiskaitymų su valstybe ir tyčia siekė pažeisti aukščiau eilėje esančio kreditoriaus – VMI interesus. Administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį gali būti taikoma dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo bendrovei esant situacijoje, kuomet ji negali atsiskaityti su visais kreditoriais. Šiuo atveju tokių įrodymų nėra – bendrovė nuolat vykdė įsipareigojimus VMI. Atkreiptas dėmesys į tai, kad vien skolos šiai dienai egzistavimas niekaip negali patvirtinti T. G. veiksmų (ne)teisėtumo, VMI turėtų kelti pretenzijas esamam bendrovės vadovui (t. 2, b. l. 5–7).

Iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 28 d. prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nustatyta, kad prašoma išdėstyti 51946,76 Eur GPM, pelno mokesčio, PVM ir kitų mokesčių mokestinę nepriemoką laikotarpiui nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., t. y. 12 mėnesių, mokant po 4328,9 Eur kas mėnesį. Prašyme nurodyta, kad įsiskolinimas susidarė dėl nukritusių pajamų, bendrovė įtraukta į labiausiai nukentėjusių dėl Covid‑19 sąrašą (t. 2, b. l. 38).

Iš 2021 m. rugsėjo 2 d. mokestinės paskolos sutarties Nr. (23.24-08) 327-47776 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos (49167,38 Eur) mokėjimo terminas buvo išdėstytas laikotarpiui nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d., kas mėnesį mokant po 3782,1 Eur (t. 2, b. l. 41–42).

Iš VMI 2021 m. rugsėjo 12 d., 2022 m. sausio 13 d., 2022 m. vasario 13 d., 2022 m. balandžio 10 d., 2022 m. birželio 12 d. įspėjimų nustatyta, kad VMI įspėjo (duomenys neskelbtini) apie ketinimą nutraukti 2021 m. rugsėjo 2 d. mokestinės paskolos sutartį, jeigu per nustatytą terminą nebus sumokėtos nurodytos sumos, atitinkamai 11346,3 Eur, 7782,1 Eur, 8264,2 Eur, 15828,4 Eur, 22852,6 Eur (t. 2, b. l. 43–47).

Iš (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 11 d. prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nustatyta, kad prašoma išdėstyti 38521,08 Eur mokestinę nepriemoką laikotarpiui nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2026 m. balandžio 25 d., mokant po 802,52 Eur kas mėnesį. Prašyme nurodyta, kad įsiskolinimas susidarė dėl Covid-19 ekstremalios situacijos valdymo (trūksta apyvartinių lėšų skolai padengti) (t. 2, b. l. 48).

Iš 2022 m. liepos 11 d. mokestinės paskolos sutarties Nr. (23.24-08) 327-58507 nustatyta, kad pagal 2021 m. rugsėjo 2 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-47776 mokestinės nepriemokos (37981,08 Eur) mokėjimo terminas išdėstytas nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2025 m. birželio 25 d., kas mėnesį mokant po 1055,03 Eur (t. 2, b. l. 55).

Iš VMI 2022 m. rugpjūčio 10 d. ir 2022 m. rugsėjo 12 d. įspėjimų nustatyta, kad VMI įspėjo (duomenys neskelbtini) apie ketinimą nutraukti 2022 m. liepos 11 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-58507, jeigu per nustatytą terminą nebus sumokėtus nurodytos sumos, atitinkamai 1055,03 Eur ir 1050,06 Eur (t. 2, b. l. 58–59).

Iš VMI pateiktos informacijos apie (duomenys neskelbtini) pagal mokestinės paskolos sutartis priklausančių mokėti įmokų ir palūkanų mokėjimą (nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d.) nustatyta, kad pagal pirmąją (2021 m. rugsėjo 2 d.) mokestinės paskolos sutartį iki termino pabaigos (iki 2022 m. rugsėjo 25 d.) turėjo būti sumokėta 49167,38 Eur. Nepasibaigus pirmosios sutarties terminui, 2022 m. liepos 11 d. buvo sudaryta antroji sutartis. Pagal pirmąją sutartį jos galiojimo laikotarpiu (paskutinė įmoka buvo 2022 m. birželio 25 d., t. y. per 10 mėn.) turėjo būti sumokėta 37821 Eur, faktiškai buvo sumokėta 11186,30 Eur. Pagal antrąją mokestinės paskolos sutartį iki T. G. atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų pagal sutartyje nustatytą grafiką turėjo būti sumokėta 4220,12 Eur, faktiškai buvo sumokėta 3080 Eur (t. 2, b. l. 68).

Iš Mano VMI duomenų nustatyta, kad VMI buvo priėmusi nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 2021 m. lapkričio 8, 19 d., 2022 m. vasario 2, 23 d., kovo 21 d., balandžio 22 d., gegužės 19 d., liepos 8, 22 d., rugpjūčio 22 d., rugsėjo 22 d. (t. 2, b. l. 60–64).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 Eur. ANK 120 straipsnyje yra įtvirtinti alternatyvūs administracinio nusižengimo požymiai, todėl atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų nustatymo.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo T. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas pripažįstamas tada, kai skolininkas (šiuo atveju juridinis asmuo), neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaito su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje. Pats T. G. teismo posėdžio metu neneigė, kad jis atsiskaitinėjo su kitais, žemesnės nei VMI, eilės kreditoriais, tačiau kartu nurodė, kad jis atsiskaitinėjo ir su VMI, galbūt mokėjimai vėlavo, bet tik dėl drausmės trūkumo, pinigų užteko visiems.

Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovas buvo T. G. Iš mokestinės nepriemokos balansų kopijų nustatyta, kad bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui susidarė bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. 2021 m. rugsėjo 2 d. su bendrove buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, tačiau ši nevykdė sudarytos sutarties sąlygų, jai buvo siunčiami įspėjimai dėl sutarties nutraukimo. 2022 m. liepos 11 d. buvo sudaryta antroji mokestinės paskolos sutartis su bendrove, tačiau ši vėl nevykdė sudarytos sutarties sąlygų, jai buvo siunčiami įspėjimai dėl sutarties nutraukimo. Nustatyta, kad bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. lapkričio 4 d. atliko mokėjimus kitiems kreditoriams: esant 4696,03 Eur mokestinei nepriemokai, 2021 m. rugsėjo 20 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1236,95 Eur; esant 8478,13 Eur mokestinei nepriemokai, 2021 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 2698,30 Eur, o (duomenys neskelbtini) – 2000 Eur; esant 7393,13 Eur mokestinei nepriemokai, 2021 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1674,38 Eur; esant 9478,53 Eur mokestinei nepriemokai, 2021 m. spalio 22 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1147,76 Eur; esant 13260,63 Eur mokestinei nepriemokai, 2021 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1153,44 Eur; esant 12054,3 Eur mokestinei nepriemokai, (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 29 d. sumokėjo 1511,88 Eur, o 2021 m. gruodžio 9 d. – 2698,30 Eur; esant 11186,30 Eur mokestinei nepriemokai, (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 3 d. sumokėjo 1300 Eur, o 2022 m. sausio 5 d. – 1800 Eur; esant 3840 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 3000 Eur, o 2022 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) – 1092,72 Eur; esant 1226,68 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 2000 Eur, o (duomenys neskelbtini) – 1300 Eur; esant 840,57 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. vasario 7 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1000 Eur; esant 540,57 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1301,38 Eur; esant 540 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. vasario 15 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1492,16 Eur; esant 2003,9 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1400 Eur; esant 540 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. kovo 7 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1206,14 Eur; esant 540 Eur mokestinei nepriemokai, (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 11 d. sumokėjo 2984,32 Eur, 2022 m. gegužės 2 d. – 1974 Eur, 2022 m. gegužės 9 d. – 2484,32 Eur, 2022 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini) – 1150 Eur. Taip pat po mokestinės nepriemokos susidarymo, nesilaikant mokėjimų eiliškumo, iš kitos sąskaitos buvo išleistos šios sumos (nuo 100 Eur), o būtent: esant 11186,30 Eur mokestinei nepriemokai, 2021 m. gruodžio 21 d. 3 kartus buvo nurašytos grynųjų pinigų sumos po 1000 Eur; esant 540 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 338,26 Eur; esant 888,53 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 182,47 Eur; esant 1150,06 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. rugpjūčio 30 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 215,58 Eur; esant 2055,31 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. lapkričio 4 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 145,84 Eur. Taigi, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. lapkričio 4 d. bendrovė turėjo galimybę sumokėti/sumažinti įsiskolinimą biudžetui, tačiau vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės nei VMI, eilės kreditoriais.

Toliau pažymėtina, kad aplinkybę, jog prieš tai aptartų atsiskaitymų su žemesnės nei VMI eilės kreditoriais metu, bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. O būtent, bendrovė savo 2021 m. rugpjūčio 28 d. prašyme atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nurodė, kad prašoma išdėstyti 51946,76 Eur mokestinė nepriemoka susidarė dėl nukritusių pajamų, bendrovė įtraukta į labiausiai nukentėjusių dėl Covid-19 sąrašą, prašoma išdėstyti mokėjimus vieneriems metams, mokant po 4328,9 Eur kas mėnesį. VMI patenkinus šį prašymą, 2021 m. rugsėjo 2 d. su bendrove buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, pagal kurią iki termino pabaigos (iki 2022 m. rugsėjo 25 d.) turėjo būti sumokėta 49167,38 Eur; sutarties galiojimo laikotarpiu (paskutinė įmoka buvo 2022 m. birželio 25 d., t. y. per 10 mėn.) turėjo būti sumokėta 37821 Eur, tačiau faktiškai buvo sumokėta 11186,30 Eur. Be to, aptariamos sutarties galiojimo metu bendrovė pateikė VMI naują 2022 m. balandžio 11 d. prašymą atidėti arba išdėstyti 38521,08 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą, nurodydama, kad įsiskolinimas susidarė dėl Covid-19 ekstremalios situacijos valdymo (trūksta apyvartinių lėšų skolai padengti), prašoma išdėstyti mokėjimus keturis kartus ilgesniam laikotarpiui, mokant ženkliai mažesnes mėnesines įmokas (po 802,52 Eur). 2022 m. liepos 11 d. buvo sudaryta antroji mokestinės paskolos sutartis, pagal kurią iki T. G. atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų pagal sutartyje nustatytą grafiką turėjo būti sumokėta 4220,12 Eur, faktiškai buvo sumokėta 3080 Eur. Pažymėtina, kad iš mokestinės nepriemokos balansų kopijų nustatyta, jog bendrovė turėjo įsiskolinimų ne tik pagal mokestinės paskolos sutartis, bet ir dėl einamųjų mokesčių nesumokėjimo. Be to, T. G. vadovavimo bendrovei laikotarpiu, VMI ne tik pateikė iš viso septynis įspėjimus apie ketinimus nutraukti mokestinės paskolos sutartis dėl nevykdomų įsipareigojimų, bet ir priėmė vienuolika nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), kurie, kaip matyti ir bendrovės banko sąskaitos išrašų, buvo realiai vykdomi. Teismo vertinimu, aptartų įrodymų visuma paneigia T. G. ir jo atstovės advokatės deklaratyvius teiginius, kad bendrovė turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Apibendrintina, kad bendrovė turėjo finansinių sunkumų, apie tai ji nurodė teikdama VMI prašymus sudaryti mokestinės paskolos sutartis, nepaisant to, šių sutarčių sąlygos nebuvo vykdomos, net antrąja sutartimi ženkliai sumažinus mokėtinų kasmėnesinių įmokų sumas; bendrovei buvo siunčiami įspėjimai dėl sutarčių nutraukimo; taip pat priimami nurodymai nurašyti mokestines nepriemokas iš sąskaitų.

Teismo vertinimu, T. G., (duomenys neskelbtini) būdamas bendrovės vadovu, suvokė savo, kaip vadovo, pareigas, išmanė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, tačiau sąmoningai jos nesilaikė, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI teises.

Teismas apibendrina, kad T. G. veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 Eur.

Teismas, skirdamas T. G. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas baigtas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais; T. G. veikė tiesioginė tyčia; taip pat į tai, kad nenustatyta T. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Kartu teismas vertina tai, kad T. G., nors ir pažeisdamas nustatytą atsiskaitymų pinigais eiliškumo tvarką, tačiau mokėjimus atliko siekdamas išsaugoti bendrovės veiklą, buvo atsiskaitoma su bendrovės darbuotojais ir tiekėjais, tam tikri mokėjimai buvo vykdomi valstybės biudžetui, o taip pat ir Sodros biudžetui. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti ir T. G. asmenybę. Sodros duomenimis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nedirba; Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, T. G. neteistas, jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymą.

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir ANK 34 straipsnio nuostatas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus tinkamai įgyvendinti už administracinio nusižengimo padarymą T. G. paskiriant minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudą.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo procesiniu sprendimu T. G. pripažintinas kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, jo atstovės advokatės prašymas priteisti jo patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti netenkintinas (t. 2, b. l. 6, 10, 70, 94, 109).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti T. G., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, unikalų mokėjimo kodą – „A6.-32-1155/2024“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Netenkinti T. G. atstovės advokatės Laimos Kunčinaitės-Dargužienės prašymo priteisti patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.