Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nutarimo, kuriuo administracinėn atsakomybėn patrauktos J. A. skundas tenkintas ir panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 7 d. nutarimas (toliau – ir Institucijos nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5630-20225 (ROIK: 25265724549) bei administracinio nusižengimo teisena J. A. atžvilgiu nutraukta, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. J. A. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5630-2025 (ROIK: 25265724549), buvo nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalyje padarymą, dėl to, kad ji, 2025 m. vasario 1 d. 23.08 val. skambino bendruoju pagalbos centro numeriu, prašė policijos pagalbos, nes pati yra neblaivi su savo vaikais ir policiją kviečia sau, o atvykus policijos pareigūnams, pabeldus į langą jį atidarė J. A., kuri paaiškino, jog jai jokia pagalba nėra reikalinga, namuose yra viena, vaikai išvažiavę, įleisti į vidų atsisakė, prisistatyti taip pat vengė, bendravo per langą, teigė, jog iškvietė melagingai, pati buvo akivaizdžiai neblaivi, sakė, jog pavojus joks jai negresia, ant jos jokių sužalojimų taip pat nesimatė. Skundžiamu nutarimu jai paskirta 300 eurų bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina ir tai, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, jog J. A. veiksmai dėl melagingo pranešimo nėra tyčiniai.

6. Pirmiausiai apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Sutiktina su Institucijos argumentais, kad ANK 493 straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Tačiau teismų praktikoje konstatuota, jog ANK 493 straipsnio 2 dalies dispozicijoje esantis terminas „žinant, kad pagalba nereikalinga“ apibūdina būtinąjį šio nusižengimo subjektyviosios pusės požymį – jis gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

7. Kaip matyti iš Institucijos nutarimo, sprendimas pripažinti J. A. kalta padarius ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, buvo priimtas įvertinus aplinkybes, kad pareiškėja skambino numeriu 112, teigdama, kad yra neblaivi ir su vaikais, todėl reikalinga policijos pagalba. Atvykus pareigūnams pareiškėja atsisakė įsileisti policiją, vengė prisistatyti, vėliau bendraujant pro langą paaiškėjo, kad ji yra viena, vaikų nėra, pagalbos nebereikia, pareiškėja pati nurodė, jog iškvietimas buvo melagingas, todėl tokie veiksmai akivaizdžiai atitinka ANK 493 straipsnio 2 dalies dispoziciją. Tokios pozicijos Institucija laikosi ir apeliaciniu skundu, vertindama, jog nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas, numatytas ANK 493 straipsnio 2 dalyje, padarytas tyčia.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs byloje surinktus duomenis, peržiūrėjęs ir išklausęs bendrojo pagalbos centro bei pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų vaizdo ir garso įrašus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis, priešingai nei teigia apeliantas, vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai, nenustatęs J. A. veiksmuose tyčios, administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukė.

9. Prie bylos apygardos teismui pateiktas garso įrašas (kompaktinėje laikmenoje) iš bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) patvirtina, kad Pareiškėja iš tiesų 2025-02-01 23.08 val. skambino pagalbos telefonu. Šiuo įrašu užfiksuotas pokalbis, kuriame Pareiškėja nurodo, kad ji neblaivi, tačiau kalba neaiškius dalykus, paprašė iškviesti policiją, nes abu tėvai namuose su vaikais randasi neblaivūs. Pokalbio metu išsiaiškinta, kad Pareiškėja policiją kviečia pati sau. Skambučio registratorei paklausus ar jos vyras neblaivus irgi namuose su vaikais, ji atsakė, kad tėvas išvažiavo. Uždavius klausimą su kuo jis išvažiavo Pareiškėja tylėjo, vėliau atsakė, jog ji nežino, nes jis išvažiavo prieš 12 metų. Paklausius, kiek vaikų nepilnamečių namuose atsakė, jog nežino, pagimdė 4 vaikus. Perklausius dar kartą dėl vaikų atsakymas buvo toks pats. Nurodė, kad GMP nereikia.

10. Iš pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų vaizdo ir garso įrašų (pateiktų teismui kompaktinėje laikmenoje) matyti, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą pagal BPC gautą pranešimą 2025-02-01 23.08 val. ir priėjus prie namo, Pareiškėja durų neatidarė, pabeldus į langą J. A. nesutiko įsileisti policijos pareigūnų į namus. Nors ji aiškiai pasakomais žodžiais nurodė, kad jai pagalba nėra reikalinga, namuose yra viena, vaikai išvažiavę, teigė, jog policijos pareigūnus iškvietė melagingai, vis tik šis pokalbis pasireiškė keistu elgesiu ir išvaizda, akivaizdžiai neadekvačiai dėstomomis mintimis, o pareigūnai vertino, kad Pareiškėja neblaivi.

11. J. A. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad skambindama bendruoju pagalbos centro telefonu ji norėjo išsikviesti pagalbą, tačiau dėl savo psichinės ir psichologinės būsenos bei suvartoto didelio kiekio vaistų jos elgesys buvo pasikeitęs, negalėjo objektyviai reikšti minčių, jautė baimę. Pareiškėja nurodė, kad dėl patirto smurto šeimoje, vykstančio skyrybų proceso serga depresija, jai paskirti vaistai, šiuo metu lankosi psichikos sveikatos centre ir yra gydoma stacionare, pateikė jos sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus. Be to, nurodė, kad vartojami vaistai keičia elgesį, dėl jų negali išreikšti minčių, sunku orientuotis, sukyla nerimas, bijo žmonių. Tvirtino, kad aptariamo įvykio metu būtent dėl savo būklės negalėjo suformuluoti, ką nori pasakyti, tačiau norėjo medikų pagalbos, o pamačiusi policijos pareigūnus išsigando, nes siekė išsikviesti medikus, ir dėl to jų neįsileido. Dėl paminėto jos išvaizda ir elgesys buvo neadekvatus, tačiau teigė, kad alkoholio nebuvo vartojusi, jos būsena buvo nulemta vaistų. Taigi iš Pareiškėjos paaiškinimų, taip pat pateiktų jos medicininių dokumentų matyti, kad nuo 2024 m. liepos mėnesio ji lankosi pas psichiatrą, jai diagnozuotas generalizuotas nerimo sutrikimas, kuris gydytas įvairiais medikamentais, tarp kurių ir psichotropinio pobūdžio medikamentai. Gydymas tęsiamas iki šiol, taikant medikamentinį ir kompleksinį gydymą, ką patvirtina ir Apygardos teismui pateikti medicininiai išrašai.

12. Tokie aptarti duomenys, neleidžia pritarti Institucijos apeliacinio skundo argumentams, jog nagrinėjamu atveju Pareiškėjos veiksmai aiškiai atskleidžia tyčinį, žinomai melagingą pagalbos iškvietimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje Pareiškėjos pateiktus medicininius dokumentus bei jos pačios paaiškinimus, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad J. A. elgesys aptariamo įvykio metu galėjo būti nulemtas jos sveikatos būklės. Kaip pagrįstai atkreiptas dėmesys skundžiamame Nutarime, atvykę policijos pareigūnai netikrino Pareiškėjo neblaivumo, su ja bendravo per langą ir taip padarė išvadą, jog ji yra akivaizdžiai neblaivi, kadangi pati J. A. nesutiko įsileisti policijos pareigūnų į namus. Pareiškėja teismui paaiškino, kad taip elgėsi, nes jautė didelę baimę. Pažymėtina, kad Greitoji medicinos pagalba taip pat nebuvo kviečiama, nepaisant neadekvataus Pareiškėjos elgesio, kuris pasireiškė nors ir aiškiai pasakomais žodžiais, tačiau neadekvačiai dėstomomis mintimis.

13. Be to, apeliacinės instancijos teismas nori atkreipti dėmesį ir į tolimesnę įvykio eigą bei sekančius Pareiškėjos veiksmus, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neabejotinai susiję su nagrinėjamu įvykiu ir kurių Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, nevertino. Kaip matyti iš bylos duomenų (BPC bei pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų vaizdo ir garso įrašų, pateiktų kompaktinėje laikmenoje bei prie elektroninės bylos pridėto BPC ataskaitos žiūryklės duomenų), Pareiškėjai nesulaukus medicininės pagalbos pagal 2025-02-01 23.08 val. pranešimą BPC, kuriuos institucija vertino, kaip akivaizdžiai melagingą pranešimą, J. A. pakartotinai kreipėsi į BPC 2025-02-02 01.11 val., t.y. praėjus vos dviem valandoms po pirmojo pranešimo BPC. Iš šiuose vaizdo/garso įrašuose užfiksuotų duomenų nustatyta, kad Pareiškėjos dėstomos mintimis taip pat nėra adekvačios, tačiau ji aiškiai nurodo, jog jai reikėtų pichiatrinės pagalbos. BPC ataskaitos žiūryklės duomenyse grafoje “Aplinkybės“ užfiksuota, kad „ <...> pranešėja nori nusižudyti, namuose 2 nepilnamečiai.“. Šiuose duomenyse taip pat užfiksuota, kad šiuo atveju policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, durų niekas neatidarė, todėl buvo nuspręsta išstumti langą per atidarymą, tačiau moteris atidarė duris. Policijos pareigūnams su moterimi susikalbėti, bendrauti nepavyko, moteris gulėdama lovoje nieko neaiškino. Toks Pareiškėjo elgesys, kaip matyti iš pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų vaizdo jau kėlė įtarimą dėl sveikatos būklės (pokalbio metu girdėti, kaip pareigūnai nurodo nesuprantantis „ar jai gera, ar bloga“), todėl šiuo atveju į įvykio vietą atvyko ir greitoji medicinos pagalba (toliau – GMP), po ko apžiūrėjus Pareiškėją, ji kartu su GMP palyda išvežta į RVUL. Taip pat šiuose duomenyse užfiksuota, kad nuvykus į RVUL gauta papildoma informacija, kad moterį apžiūrėjo budintis gydytojas, “iškvies GMP apžiūrai veš iš karto į N. Vilnią pas psichiatrą dėl būklės (savižudybės klausimai, dalykai neatitinakntys realybės ir pan.). Tokių duomenų visuma nepaneigia Pareiškėjos dėstomų aplinkybių pirmosios instancijos teisme, bei apylinkės teismo išvadų, kad skambindama bendruoju pagalbos telefonu 2025-02-01 23.08 val. J. A. siekė medikų pagalbos, tačiau dėl savo psichinės sveikatos būklės bei suvartotų psichotropinio pobūdžio vaistų nesugebėjo aiškiai išreikšti pagalbos prašymo. Todėl pritartina žemesniojo teismo išvadai, kad Pareiškėja nesiekė piktnaudžiauti savo teise, ir jos pagalbos prašymas buvo klaidingai įvertintas kaip žinomai melagingas vien dėl to, jog dėl savo sveikatos būklės J. A. nesugebėjo akivaizdžiai suprantamai jo išreikšti, o policijos pareigūnai neįsitikinę, jog Pareiškėjai iš tiesų pagalba nėra reikalinga, nepatikrinę ir neįsitikinę jos būkle padarė išvadą, jog ji yra neblaivi ir nepagrįstai trukdo specialiųjų tarnybų darbą.

14. Apeliaciniame skunde pažymima, kad administracinėje teisėje atsakomybę šalinanti sveikatos būklė gali būti pripažinta tik tada, kai asmuo negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, o tokias aplinkybes patvirtina tik kvalifikuotų specialistų, t.y. psichiatrijos ekspertų, išvados. Institucijos vertinimu, šiuo atveju byloje esantys medicininiai pažymėjimai nepatvirtina, kad Pareiškėja buvo neveiksni ir, kad jos būklė pašalino tyčią. Tokie skundo argumentai nepaneigia byloje jau nustatytų aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės nekeičia. Be to, būtina pasisakyti, kad psichikos būklės įvertinimas, susijęs su teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimu, siekiant nustatyti, ar pažeidimo padarymo metu asmuo galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, turėtų įtakos sprendimo priėmimui dėl administracinių nusižengimų teisenos nutraukimo ANK 565¹ straipsnio 3 punkto pagrindu – padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas. Šiuo atveju administracinio nusižengimo teisena nutraukta ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, nes byloje nepako įrodymų J. A. veiksmus dėl policijos pareigūnų kvietimo pripažinti tyčiniais ANK 493 straipsnio 2 dalies prasme.

15. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus duomenis, apibendrindamas visa, kas išdėstyta, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas J. A. atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nenustačius jos veikoje ANK 493 straipsnio 2 dalies būtinųjų požymių, laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Apylinkės teismas įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, teismo posėdžio metu apklausė J. A. ir atliko kitus tyrimo veiksmus, todėl Institucijos nesutikimas su administracinio nusižengimo teisenos nutraukimu, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nutarimą nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.