Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-01-17 · Baudžiamoji byla Nr. T-123-506/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
T-123-506/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Nuteistasis
A. D.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-123-506/2019
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimą dėl nuteistojo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. 2005-11-24 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6 punktuose galutine laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, bausmę atliekant kalėjime. Nuosprendis įsiteisėjo 2005-12-27. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2004-05-04. Kalėjime atlikęs 14 metų 7 mėnesių 10 dienų bausmę.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo A. D. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus.

Teikime nurodoma, kad nuteistasis apibūdinamas kaip komunikabilus, vengiantis konfliktų asmuo. Nepalankiose situacijose gali būti konfliktiškas, tačiau stengiasi valdyti savo jausmus ir emocijas. Su administracijos darbuotojais yra mandagus ir taktiškas. Tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais geri. Pripažįsta, kad nusikalstamo pasaulio subkultūra egzistuoja, bet jos netoleruoja. Socialiniai ryšiai su artimaisiais nutolę. Buityje tvarkingas. Laisvalaikiu mėgsta sportuoti, skaityti knygas, periodinę spaudą. Domisi visuomenėje vykstančiais procesais. Neabejingas savo ateičiai. Dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse: suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse – fizinis lavinimas, savišvieta, kultūrinė veikla, ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse, kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje. Nuteistajam bausmės atlikimo laikotarpiu skirtos dvi nuobaudos – 2011-02-08 papeikimas, nes kratos metu rastos pornografinio turinio skaitmeninės laikmenos, 2017-08-03 papeikimas už rastą uždrausto turinio medžiagą USB atmintinėje. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Bausmės atlikimo metu vieną kartą paskatintas. Į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja teigiamai. Nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę kalėjime vertinamas gerai. A. D. nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas bei į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą. Atliekant nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyti kriminogeniniai poreikiai, kurie gali būti susiję su nusikalstamu elgesiu – dalinis socialinis atsiskyrimas, neigiamas požiūris į save, anksčiau buvę autoagresyvus elgesys, impulsyvus, agresyvus elgesys, problemų nustatymo bei jų sprendimo įgūdžių stoka, kategoriškas mąstymas. Į bausmę žiūri ne priešiškai, neturi intensyvių negatyvių nuostatų. Nuteistojo resocializaciją apsunkina nemotyvuotumas siekti pagalbos, savęs izoliavimas bei nenoras kalbėti apie nusikalstamą elgesį. Jam rekomenduotų intervencinių priemonių vykdymu nesidomi. Yra uždaro būdo, mąstymas lėtas, neobjektyvus, emocijos pastovios, padidintas polinkis fantazuoti. Esminių nuteistojo elgesio pokyčių nestebima. Pataisos įstaiga teikia medžiagą perkelti A. D. iš kalėjimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti.

Nuteistasis A. D. pateikė teismui prašymą neperkelti jo iš kalėjimo į pataisos namus.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgus į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus, ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Sprendžiant klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus teismas vertina ne tik formalias sąlygas, kurios yra pagrindas svarstyti klausimą dėl asmens perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą, bet taip pat ir nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, tinkamai įgyvendinamas teisingumo principas. Pažymėtina, kad pagal BVK 165 straipsnio nuostatas teismas turi teisę, bet ne pareigą pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistąjį perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Nuteistasis A. D. jam nuosprendžius skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį – 14 metų 7 mėnesius 10 dienų, – atliko kalėjime. A. D. bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad A. D. atitinka vieną iš formaliųjų sąlygų dėl nuteistojo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, tai yra, teikimo nagrinėjimo dieną jis yra atlikęs daugiau nei 10 metų paskirtos bausmės.

Vertindamas nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, santykius su kitais nuteistaisiais ir pataisos įstaigos darbuotojais kaip saugumo reikalavimus dėl pavojingo nuteistojo perkėlimo į pataisos namus teismas atsižvelgia į tokias faktines aplinkybes. Iš teismui pateiktos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus parengtos nuteistojo charakteristikos matyti, jog A. D. elgesys atliekant bausmę vertinamas gerai, tačiau Psichologinės tarnybos išvadoje akcentuojama, jog nuteistojo esminių elgesio pokyčių nestebima, nustatytas dalinis socialinis atsiskyrimas, neigiamas požiūris į save, anksčiau stebėti ir nustatyti autoagresyvus elgesys, impulsyvus, agresyvus elgesys, problemų nustatymo ir jų sprendimo įgūdžių stoka, kategoriškas mąstymas, būdo uždarumas, mąstymo lėtumas ir neobjektyvumas. Dėl šių aplinkybių konstatuojama, kad jei nuteistasis pasikeitusią aplinką interpretuos kaip jį frustruojantį, nesaugų įvykį, galimi visiškas savęs izoliavimas ir atsiribojimas, kas pablogintų nuteistojo emocinę gerovę.

Reikšminga, kad A. D. šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, buvo 1 kartą skatintas, tačiau 2011-02-08 ir 2017-08-03 buvo baustas.

Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina nuteistojo netinkamą požiūrį į bausmės atlikimo procesą, norą priešintis privalomoms elgesio taisyklėms. Būtent tai yra pagrindas manyti, kad toks nuteistojo elgesys pataisos namuose gali kelti grėsmę (pavojų) pataisos namų personalui ar kitiems nuteistiesiems. A. D. nekelia sau tikslo keisti požiūrį dėl privalomo elgesio bausmės atlikimo metu, nesistengia priimti teikiamą psichologinę pagalbą, kas rodo, jog šiuo metu nuteistasis nėra tinkamai pasirengęs santykiams su kitais asmenimis (personalu ar nuteistaisiais) švelnesnio bausmės režimo sąlygomis.

Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų padarymo, nubausti juos, atimti galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti tokius asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Kiekvieną kartą skiriant asmeniui bausmę, ji yra individualizuojama, taip užtikrinant teisingumo principą. Bausmės skyrimui turi įtakos pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumas, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, jos padariniai, teisės normas pažeidusio asmens pavojingumo laipsnis ir kitos svarbios aplinkybės. Kalbant apie teisingumo principo įgyvendinimą, negalima pamiršti ir visuomenės intereso, turi būti vertinamos nuteistojo asmeninės savybės, jo elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, atliekant paskirtą bausmę.

Nagrinėjamu atveju A. D. nuteistas kalėti iki gyvos galvos už nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, sukėlusį negrįžtamas pasekmes. Padaryto nusikaltimo turinys įrodo itin pavojingą nuteistojo elgesį. Būnant įkalinimo įstaigoje esminių elgesio pokyčių nestebima. Tai leidžia teigti, kad asmuo toliau atlikti skirtą bausmę pataisos namuose dar nėra pasiruošęs, nes išlieka abejonės dėl galimo pavojingo nuteistojo elgesio pasikartojimo ateityje.

Teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis gali būti tinkamai įgyvendinta tik tuo atveju, jei A. D. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, skirtos atlikti kalėjime, ir toliau atliks kalėjime, dėl to Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, teismas

nutaria:

netenkinti Lukiškių tardymo-izoliatoriaus teikimo dėl A. D. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja