- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-19
- Bylos Nr.
- e2YT-12820-907/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03974-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- I. Š.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui I. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja G. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos G. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o pareiškėja G. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. M. dukra ir pakeisti G. K. gimimo įrašo duomenis, nurodant pareiškėjos tėvas yra A. M..
2. Pareiškėja G. K. pareiškime nurodė, kad jos motina I. Š. pareiškėjos susilaukė (duomenys neskelbtini). Tačiau tuo metu motina buvo susipykusi su jos biologiniu tėvu A. M., todėl civilinės metrikacijos įstaigoje, registruodama jos gimimą, nenurodė duomenų apie tėvą, dukrai suteikė savo mergautinę „Š.“ pavardę. Todėl pareiškėjos gimimo įraše duomenų apie tėvą nėra. Praėjus 4 mėnesiams nuo pareiškėjos gimimo, motina ir tėvas susitaikė, kartu vedė bendrą ūkį ir augino pareiškėją 17 metų, tačiau tėvas tėvystės neįteisino. (duomenys neskelbtini) A. M. mirė. Po jo mirties pareiškėja kreipėsi į notarą, sekdama priimti tėvo palikimą, tačiau notarė paaiškino, kad gimimo liudijime nėra jokių duomenų apie tėvą bei informavo, kad palikimui priimti reikalinga pateikti dokumentą, patvirtinantį kad A. M. buvo pareiškėjos tėvas, o pareiškėja jo dukra. Pažymėjo, kad A. M. visada pareiškėją pripažino kaip dukrą - augino, auklėjo, išlaikė, gyveno kartu su ja ir jos motina daugybę metų. Tėvas su pareiškėja palaikėme šiltus santykius, dalyvavo visose jos šventėse, tėvas ir dukra buvo artimi. Kitų vaikų A. M. neturėjo.
3. Suinteresuotam asmeniui I. Š. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimo, prašymų negauta, suinteresuotas asmuo raštu nurodė, jog pavirtina dukros nurodytas faktines aplinkybes pareiškime.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
4. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad G. K. (buvusi pavardė – Š.), gim. (duomenys neskelbtini), vaiko motina gimimo liudijime nurodyta I. Š., o vaiko tėvas nenurodytas (b. l. 8). Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas A. M. ir I. Š.-M. santuokos apskaitos įrašas, padarytas (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (b. l. 4-5). Byloje esantis medicininis mirties liudijimas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad spėjamas pareiškėjos tėvas A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių ir kitų byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjos motina I. Š. su A. M. kartu gyveno tiek santuokoje, tiek ir nesudarius santuokos. A. M. kartu su I. Š. vedė bendrą ūkį, augino, rūpinosi dukra, išlaikė dukrą G. K., dėl ko I. Š. nebuvo būtinybės kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo, o A. M. gera valia neįteisino tėvystės.
5. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
6. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys).
8. CK 3.161 straipsnio 2 dalis nustato, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, Lietuvoje ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519, buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.
9. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis), suinteresuoto asmens prieštaravimų nebuvimą, byloje esančius rašytinius įrodymus, kartu su pareiškimu pateiktas nuotraukas, kurios patvirtina pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes, kad jos motina I. Š. su A. M. gyveno kartu 17 metų, vedė bendrą ūkį, pastarasis rūpinosi pareiškėja, dalyvavo svarbiausiose jos gyvenimo šventėse, tame tarpe ir dukros pirmosios komunijos, mokyklos baigimo, jos vestuvių šventėse, tėvas su dukra leido kartu laisvalaikį, todėl darytina išvada, kad pareiškėja G. K. įrodė, jog (duomenys neskelbtini) miręs A. M. yra G. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl pareiškimas tenkintinas - giminystės santykių nustatymo bei iš to kylančių turtinių ir neturtinių teisių įteisinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad (duomenys neskelbtini) miręs A. M. yra G. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. K. yra A. M. dukra (CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 391 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), dukra bei pakeisti G. K. gimimo įrašo duomenis.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas giminystės santykių nustatymo bei iš to kylančių turtinių ir neturtinių teisių įteisinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai tėvystės nustatymui įregistruoti.