Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-08-08 · Baudžiamoji byla Nr. T-1710-946/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-08
Bylos Nr.
T-1710-946/2018
Teisminio proceso Nr.
1-02-5-00029-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Byla Nr. T-1710-946/2018
Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00029-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2018 m. rugpjūčio 8 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra M. D. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 2 d. priimtu nutarimu Nr. 91-186 nutarta taikyti nuteistajam M. D., gimusiam (duomenys neskelbtini)., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 11 mėn. 24 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. birželio 28 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 52 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nuteistasis atlikęs būtiną bausmės dalį, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

M. D. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, ji subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, galutinė bausmė - 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo.

Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2007 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė 3 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 m.

Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. nuosprendis, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį skirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2007 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas – galutinė bausmė 3 m. laisvės atėmimo. Kitoje dalyje nuosprendis nepakeistas.

Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d.. nuosprendis subendrintas su Kauno apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus m. apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, galutinė bausmė -3 m. 1 mėn. laisvės atėmimo.

Anksčiau teistas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalyje numatytą privalomą dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 11 mėn. 24 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. birželio 28 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. D. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė ir jis daro pažangą ją mažinant, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad M. D. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (52 balai pagal OASys), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis drausminėmis nuobaudomis nebuvo baustas, už gerą elgesį ir sąžiningą darbą tris kartus paskatintas, įgijo statybininko apdailininko specialybę, nuo 2017 m. balandžio mėn. pradėjo dirbti ūkio aptarnavimo brigadoje – statybininko pareigose, dalyvauja noriai būrio visuomeniniame gyvenime, organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose bei įvairiose užsiėmimuose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad M. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, anksčiau buvo ne kartą teistas, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje.

Nors teismui pateiktoje išvadoje apie nuteistojo M. D. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo. Savivertė yra padidinta, save laiko geru, linkusiu padėti žmogumi. Nusikalsdavo impulsyviai, „pagautas momento“, ir įsiveldavo į problemas, dėl to, kad neapsvarstydavo savo veiksmų pasekmių, taipogi kartojo savo klaidas nepasimokydamas iš patyrimo. Yra fiksuota savitvardos praradimo epizodų: turto sunaikinimas ir viešosios tvarkos pažeidimas, tačiau pats nuteistasis galvoja, kas savitvardos problemų neturi. Spręsdamas savo problemas, kartojo tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti jokių alternatyvų, turėdamas finansinių problemų išvyko dirbti į užsienį, tačiau tuo pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, taipogi savo problemas su teisėsauga linkęs aiškinti draugų įtaka. M. D. apgalvoja savo elgesio pasekmes, tačiau ne visas, elgdamasis nusikalstamai apie savo elgesiu pasekmes žmonėms negalvojo, ne visada buvo linkęs elgtis pagal galiojančias moralines elgesio normas. Tai taip pat sukelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu taikymo ir duoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems OASys metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatytas nežymiai sumažėjęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius – 52 (buvo 54 balai OASys), tačiau rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė, taip pat nustatomi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu impulsyvumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas), nuostatos (anksčiau buvo prižiūrimas ir nesilaikė pakirtų įpareigojimų), kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis M. D. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. liepos 2 d. nutarimą Nr. 91-186 taikyti nuteistajam M. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2018 m. liepos 2 d. nutarimą Nr. 91-186 taikyti nuteistajam M. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis