Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Nina Butnorienė, sekretoriaujant Jolantai Lasevičienei, dalyvaujant R. P., jos atstovei advokatei Romai Katilovskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P., būdama neblaivi (nustatytas 1,12 promilių girtumas), 2014 m. lapkričio 15 d., apie 4.29 val., Druskininkų mieste, M. K. Čiurlionio gatvėje, vairavo transporto priemonę Skoda Superb 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. ir ATPK 123 str. 1 d.

R. P. pažeidimą pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad ji gyvena Grigiškėse. Į Druskininkus atvyko be automobilio pas draugą Remigijų A. V., su kuriuo buvo Grūto parke šventėje. Namuose liko 74 metų mama, serganti C1 inhibitoriaus stoka. Apie 21 val. jai sūnus telefonu pranešė, kad jos mama jaučiasi blogai, prasideda veido tinimas. Ji pranešė sūnui, kad pasistengs grįžti kuo greičiau. Tuo metu į namus Grigiškėse nebuvo kaip grįžti, kadangi buvo išgėrusi pora taurių vyno, laukė, kol galės vairuoti draugo automobilį. Sulaukusi ryto ir manydama, kad nuo tokio kiekio išgerto alkoholio jau gali vairuoti, nesijautė išgėrusi, paėmė draugo R. A. V. automobilį ir važiavo į namus, pas sergančią motiną, kad galėtų jai suleisti adrenaliną. Išvažiavus iš Klonio gatvės, M. K. Čiurlionio gatvėje ją sustabdė policija, patikrino jos blaivumą, nustatė lengvą girtumo laipsnį. Kadangi buvo streso būsenoje dėl nustatyto girtumo ir dėl sergančios motinos, supratusi, kad skubiai pas motiną nebenuvažiuos, nesugebėjo tuo metu duoti paaiškinimo, todėl pasakė, kad paaiškinimą duos teisme. Jaudindamasi dėl motinos, kuri bet kuriuo momentu gali pradėti dėl diagnozuoto susirgimo dusti, 4.53 val. paskambino broliui, kad nuvažiuotų į jos namus ir suteiktų mamai pagalbą. Anksčiau jo nedrįso trukdyti, nes brolis dirba pamainomis. Jos vairavimo patirtis nuo 1993 m., vairavimo stažas 21 metai, per tą laiką bausta tik vieną kartą – 2008 metais, jai teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, dirba vyr. finansininke, privalo savo transportu vykti į filialus Šiauliuose, Kaune ir Vilniuje, be to, mamą tenka dažnai vežti pas gydytojus, užėjus priepuoliui, nedelsiant, nelaukiant greitosios, pristatyti į ligoninę. Viena išlaiko du studijuojančius vaikus. Prašo taikyti kuo švelnesnę nuobaudą.

Druskininkų PK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjos kaltę dėl padarytų pažeidimų patvirtina Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK pateikta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2-3), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad R. P. nustatytas 1,12 promilių girtumas (b. l. 13), policijos pareigūno D. B. tarnybinis pranešimas (b. l. 4), kita bylos medžiaga.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (nebausta, neteista). Pažeidėja nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimą, tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y., nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-13-2013).

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai M. P. ir Regimantas A. V. patvirtino pažeidėjos nurodytas aplinkybes, kad pažeidėjos mama sunkiai serga, sūnus telefonu pranešė, kad pažeidėjos mama blogai jaučiasi, jai tino veidas. R. A. V. parodė, kad R. P. labai dėl mamos jaudinosi, suprasdama, kad negali važiuoti, laukė apie 4 val. ir manydama, kad jau gali vairuoti, išvyko jo automobiliu. Iš pateiktų Omnitel duomenų matyti, kad pažeidėja iš tiesų 2014 m. lapkričio 14 d. telefonu bendravo su sūnumi (b. l. 26, 27, 28). Iš gimimo liudijimo matyti, kad S. T. yra pažeidėjos mama, gyvenanti kartu su pažeidėja (b. l. 42, 36, 37), S. T. medicininių dokumentų duomenys patvirtina, kad pareiškėjos motinos sveikata bloga, ji serga Recidyvuojančia angioedema, įgytas C1 esterazės inhibitoriaus stoka, ligos simptomai pasireiškia gerklės ir veido tinimu, gerklės skausmu (b. l. 20-23). Iš pateiktų pažymų matyti, kad pažeidėja dirba, jos vidutinis darbo užmokestis yra apie 3463,65 Lt per mėnesį, yra išsitokusi, išlaiko du vaikus, kurie yra studentai, turi finansinių įsipareigojimų (b. l. 25, 29-32, 33-35, 38, 39, 40, 41). Darbovietė R. P. charakterizuoja labai gerai, nurodo, kad pagal darbo pobūdį R. P. dažnai tenka vykti į komandiruotes, į tris įmonės padalinius: Šiauliuose, Kaune ir Vilniuje (b. l. 24). Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad R. P. pažeidimas nėra piktybinis, pažeidėja jį padarė esant ypatingoms aplinkybėms – susijaudinusi, bijodama dėl savo segančios mamos gyvybės, be to, sąžiningai klydo, manydama, kad, praėjus 4 valandoms nuo alkoholio vartojimo, ji jau gali vairuoti. Atsižvelgdamas, kad pažeidėja per ilgą vairavimo stažą padarė tik antrą KET pažeidimą, kad ji charakterizuojama gerai, teisė vairuoti jai reikalinga darbe, be to, iš pažymų apie deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad ji kartu gyvena su mama, kurią dėl ligos reikia vežti pas gydytojus, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnę, nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta, nuobaudą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetą, teismas sprendžia, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą R. P. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, paskiriant 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Už pažeidimą, numatytą ATPK 123 d. 1 d., R. P. skirtina minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 27, 30, 30¹ str., 30² str., 224 str., 287 str.,

nutaria:

R. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., skirti 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

R. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., skirti 100 (vieno šimto) litų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., paskirtas nuobaudas subendrinus, galutinę nuobaudą R. P. skirti 1000 litų (289 Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.