Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Vido Kilinsko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. balandžio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 235 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 9 mėnesiai viešųjų darbų;

2) 2010 m. gruodžio 8 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 9 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

3) 2012 m. birželio 29 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 3 metai laisvės atėmimo;

4) 2013 m. vasario 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 3 mėnesiai laisvės atėmimo;

5) 2019 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda;

6) 2019 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta bausmė - 8 mėnesiai laisvės apribojimo. Paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neįvykdyta 500 eurų dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 8 mėnesiai laisvės apribojimo, šios bausmės vykdymo laikotarpiu įsipareigojant: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 2 mėnesius neatlygintinai dirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir 500 Eur dydžio bauda. 2021 m. gegužės 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi 10 MGL bauda pakeista į viešuosius darbus 3 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant išdirbti 60 valandų visuomenės labui. 2022 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 10 dienų laisvės apribojimo bausmę, 2022 m. balandžio 11 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro;

7) 2020 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant neatlygintinai dirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2021 m. birželio 18 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. 2022 m. lapkričio 2 d., apie 19.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,97 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu su mama A. J., tyčia vieną kartą delnu sudavė smūgį jai į veidą, dėl ko pastaroji nukrito ant žemės ir susitrenkė galvą, tokiu būdu padarė jai kraujosruvą pakaušio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo broliu D. J.. Jo mama A. J. gyvena kitoje gatvėje (duomenys neskelbtini), nežino numerio. Mama tik kartais ateina į svečius. Su mama sutaria gerai, dažnokai, tiek mama, tiek jis pavartoja alkoholio, tačiau geria atskirai. 2022 m. lapkričio 2 d., kiek pamena, visą dieną nuo ryto su draugais svečiuose gėrė alkoholį, gėrė degtinę, alų, su kuo ir kur gėrė šiuo metu neatsimena. Apie 20.00 val., grįžo namo, buvo stipriai neblaivus, neatsimena, kad tą dieną būtų laiptinėje triukšmavęs, ar beldęs pas kaimynus. Brolio namuose nebuvo, jis dirbo. Kai grįžo atėjo į svečius mama, matė, kad ji irgi yra neblaivi, o kai abu yra neblaivūs tarp jų dažnai kyla konfliktai, kur ji gėrė nežino, prašė jos išeiti namo. Tiksliai aplinkybių neatsimena ką tuo metu veikė, bet ji atsisakė eiti namo, norėjo likti miegoti, todėl supyko, ir mamai, norėdamas, kad ji išeitų, nes labai įkyriai prašėsi likti, nestipriai, visiškai ne iš jėgos jai sudavė delnu vieną kartą į veidą, po ko ji neišlaikius pusiausvyros nukrito ant grindų, kadangi buvo labai stipriai neblaivi. Ji jam nesakė, kad skauda, tik apsiverkė ir išėjo iš buto. Nematė, kad ji būtų sužalota, bet mano, kad galvą galėjo susitrenkti griūdama, o jis po to kiek pamena nuėjo miegoti. Jis tikrai nenorėjo mamos sužaloti, tik norėjo, kad ji išeitų namo todėl nestipriai sudavė delnu, labai gailisi dėl savo veiksmų, tikrai tyčia prieš ją nesmurtautų ir nieko blogo jai nedarytų, kodėl ji sakė, pareigūnams, kad jis jai sudavė į galvą, nežino, gal pati girta nieko neprisimena. Tik grįžusi mama vėlai vakare atėjo pas jį į namus ir pasakė, kad buvo klinikose dėl galvos sumušimo, daugiau ji niekur nesigydė, po to išėjo namo, šiuo metu jie yra susitaikę, ji jam jokių pretenzijų neturi. Atsiprašė, kad smurtavo prieš ją, tai padarė nes buvo girtas, blaivas to nebūtų padaręs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji A. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos sūnus D. J. nuolat gyvena adresu - (duomenys neskelbtini), ji gyvena atskirai, kitoje gatvėje. Dienos metu pas draugę vartojo alkoholinius gėrimus - degtinę, išgėrė, kiek pamena, apie litrą. Apie 20.00 val., tikslaus laiko neatsimena, ji nusprendė užeiti pas sūnų D. į svečius, norėjo paprašyti leisti pernakvoti, nes nenorėjo tokiame stovyje grįžti namo. Sūnus buvo namuose neblaivus, tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad ji norėjo likti nakvoti, o jis neleido ir norėjo ją išvaryti. Atvykus pareigūnams galėjo netiksliai nurodyti aplinkybes, kadangi buvo stipriai išgėrusi. Gerai apgalvojusi ir prisiminusi gali pasakyti, kad sūnus supykęs jai trenkė delnu vieną kartą į veidą, trenkė nestipriai, bet skaudėjo, sužalojimų neliko, nežino, kiek laiko skaudėjo. Po jo smūgio, kadangi buvo neblaivi, kiek prisimena, nukrito ant grindų ir susimušė galvą, tada supyko ir iš sūnaus namų išėjo į laiptinę. Kraujas jai nebėgo, tik jautė guzą ir labai skaudėjo. Tikrai nebūtų pati nukritusi, jeigu sūnus jai nebūtų sudavęs į veidą. Dėl girtumo neatsimena, iš kur atsirado policija ir medikai, nes ji jų tikrai nekvietė, medikai ją išvežė į Kauno klinikas ir peršvietė jai galvą, kiek pamena, nieko rimto nenustatė. Po apžiūros išvažiavo namo, daugiau niekur dėl to nesigydė. Pas teismo medikus vykti atsisako, kadangi sužalojimų jau nėra likę. Kitą dieną dar jautė galvoje skausmą, negalėjo padėti galvos ant pagalvės. Jai išaiškinta teisė byloje pateikti civilinį ieškinį, bet jo nepateiks. Kai sūnus jai sudavė, daugiau niekas šito nematė, buvo namuose dviese. Pareigūnams atvykus nurodė klaidingas aplinkybes, kad sūnus kumščiais trenkė jai į galvą kelis kartus, nors to nebuvo, kadangi buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio ir sunkiai orientavosi aplinkoje, pripasakojo nesąmonių. Nuo smūgio į veidą jokių sužalojimų neliko, tik pajautė trumpalaikį skausmą tuo metu.

2022 m. lapkričio 2 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo N. D. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 2 d., apie 19.40 val. adresu (duomenys neskelbtini) tarp motinos A. J. ir sūnaus D. J. kilo žodinis konfliktas, kurio metu D. J. abiejų rankų kumščiais ne mažiau kaip du kartus tyčią sudavė A. J. į galvą šiais veiksmais sukeldamas motinai fizinį skausmą. A. J. alkoholio matuokliu nustatytas 1.80 prom. girtumas. D. J. alkoholio matuokliu nustatytas 3.97 promilių girtumas.

2022 m. lapkričio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini)

2022 m. lapkričio 2 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo N. D. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 2 d. dirbant radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“ kartu su tyrėju K. J. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas ROIK: 0122000651715, apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) kaimynas su draugu, ar broliu dviese trankosi po laiptinę, beldžia į duris visiems, sako užmuš, pagaus. Įtaria, kad nori susimušti. Greitosios medicinos pagalbos poreikis neaiškus. Tikslinant įvykio aplinkybes nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko pirmi į įvykį reagavę Kauno apskr. SPS specialistai radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“, kurie paaiškino jog 2022 m. lapkričio 2 d. apie 20.00 val. atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) juos pasitiko moteris A. J., kuri nurodė, kad ji atėjo pas sūnų D. J. į svečius ir rado savo sūnų minėtame bute, kuris buvo stipriai neblaivus ir gulėjo ant grindų, todėl mama paklausė sūnaus kas jam nutiko ir padėjo jam atsistoti. Sūnus atsistojęs staiga pradėjo mušti savo mamą t. y. rankų kumščiais kelis kartus tyčia sudavė jai į galvą, tokiais veiksmais jis sukėlė jai didelį fizinį skausmą. Dėl kokios priežasties jis pradėjo mušti savo mamą, moteris nieko paaiškinti negalėjo. Taip pat moteris nurodė, kad jai sužalota galva t. y. galvoje matėsi patinimas, todėl į įvykio vieta buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Dėl sužalojimų moters galvoje „(duomenys neskelbtini)“ medikų brigada išsivežė ją į Kauno klinikas. Aplinka buvo netvarkinga, matėsi girtavimo pėdsakai.?Įvykio vietoje atliko įvykio vietos apžiūrą, D. J. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0714, patikros sertifikato Nr. 1712992, nustatytas 3,97 promilių girtumas. Nuvykus į Kauno klinikų priimamąjį bendrauta su A. J., kuriai tuo pačiu alkoholio matuokliu nustatytas 1,80 promilių girtumas, jai įteikta užduotis atlikti objektų tyrimą. A. J. į Kauno klinikas buvo neseniai atvežta dėl to dar nebuvo suformuotas medicinos dokumento išrašas/ siuntimas. Ikiteisminis tyrimas pradėtas užfiksavus akivaizdžius A. J. sužalojimus galvos (pakaušio) srityje.

2022 m. lapkričio 2 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos vyresniojo specialisto M. S. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 2 d. apie 20.00 val., atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko moteris A. J., kuri nurodė, kad ji atėjo pas sūnų D. J. į svečius ir rado jį minėtame bute, kuris buvo stipriai neblaivus ir gulėjo ant grindų, todėl ji paklausė sūnaus, kas jam nutiko ir padėjo jam atsistoti. Sūnus atsistojęs staiga pradėjo mušti savo mamą, t. y. rankų kumščiais kelis kartus trenkė jai į galvą, tokiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Dėl kokios priežasties jis pradėjo mušti ją, ji nieko paaiškinti negalėjo. Ji nurodė, kad jai sužalota galva, medikai išvežė į Kauno klinikas. Aplinka buvo netvarkinga, matėsi girtavimo pėdsakai.

2022 m. lapkričio 18 d. specialisto išvadoje Nr. G2493/2022 (02) nurodyta, kad A. J. nustatyta kraujosruva pakaušio srityje. Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais paveikus pakaušį, tiek suduodant, tiek atsitrenkiant į tokio pobūdžio daiktą, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis D. J. 2022 m. lapkričio 2 d., apie 19.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,97 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu su mama A. J., tyčia vieną kartą delnu sudavė smūgį jai į veidą, dėl ko pastaroji nukrito ant žemės ir susitrenkė galvą, tokiu būdu padarė jai kraujosruvą pakaušio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo smurtinius veiksmus patvirtina ne tik jo pačio prisipažinimas, tačiau ir nukentėjusiosios A. J. parodymai, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo D. J. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Kaltinamasis D. J. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – areštu sutiko.

Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo D. J. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Vertinant D. J. asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau yra teistas, bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka, Respublikiniame priklausomybės ligų centre ir psichiatrinio gydymo įskaitoje registruotas dėl (duomenys neskelbtini), specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1109/2022 nurodyta, kad D. J. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. D. J. nedirba.

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog už nusikalstamą veiką kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – areštą, skiriant šiek tiek didesnę nei vidurkis bausmę.

Kadangi kaltinamasis D. J. savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs D. J. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio D. J. sulaikymo pagal įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti D. J., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kontaktai: L. Sapiegos g. 1, LT-10312 Vilnius, tel. (8 5) 271 9003, el. p. kaldep@kaldep.lt.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

D. J. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.