- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-31
- Bylos Nr.
- N-63-1523-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 47.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ignalinos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. nutarimo G. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Ignalinos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. gruodžio 20 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo nustatė, jog 2007 m. gruodžio 12 d. apie 10.35 val. G. J. uždarosios akcinės bendrovės „Dūkšta“ parduotuvėje, esančioje Ignalinos rajone, pardavė nepilnamečiui M. S. , gimusiam 1990 m. gegužės 12 d., vieną butelį alaus „Utenos“, kainuojantį 2 Lt 10 centų, kurio tūrinė alkoholio koncentracija 4,6 procentų, tokia savo veika G. J. pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą, draudžiantį parduoti alkoholinius gėrimus asmenims iki 18 metų, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 18 d. nutarimu administracinę bylą pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį G. J. administracinio teisės pažeidimo byloje nutraukė.
Teismas nustatė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą suorganizavo Ignalinos rajono policijos komisariato pareigūnai, kurie nepilnametį M. S. pasiuntė į UAB „Dūkšta“ parduotuvę imituoti alkoholio gaminių pirkimo. Šių provokuojančių veiksmų pasekoje pardavėja G. J. pardavė alkoholio ir tabako gaminius nepilnamečiui. Teismas pažymėjo, kad minėti policijos pareigūnų veiksmai peržengia leistinas nusikalstamos veikos imitavimo ribas, įstatymo pažeidimas įvyko ne G. J. iniciatyva, o policijos provokacijos rezultate. Teismas nurodė, kad pažeidimas buvo ne tikras, o tariamas – nepilnametis neketino realiai įsigyti ir naudoti alkoholio gaminių, t. y. nebuvo iškilusi tikra grėsmė įstatymo saugomam visuomenės interesui, taigi nėra teisės pažeidimo sudėties. Teismas, nenustatęs Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
II.
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. nutarimą ir G. J. paskirti administracinę nuobaudą už pažeidimo pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį padarymą.
Institucija nurodo, kad teismas, nutraukdamas bylą, vadovavosi liudytojų J. D. ir P. T. parodymais, kurie yra abejotini. Be to, liudytojų J. D. ir P. T. duomenys, kad policijos pareigūnai stovėjo autobusų stotelėje, iš parduotuvės išėjęs nepilnametis įsėdo į policijos tarnybinį automobilį ir jie išvažiavo, prieštarauja policijos pareigūnų parodymams, kurie teigia, jog jie nepilnamečio M. S. į parduotuvę nevežė, į parduotuvę pirkti alkoholio ir tabako gaminių nesiuntė, be to, parduotuvę stebėjo stovėdami nuošaliame kieme, o ne autobusų stotelėje, kaip teigia liudytojai. Pažymi, kad pareigūnai aiškindami administracinius teisės pažeidimus nesivadovauja Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymu, kadangi „Operatyvinės veiklos įstatymo objektai – rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, jas rengiantys, darantys ar padarę asmenys, šių asmenų aktyvūs veiksmai neutralizuojant operatyvinę veiklą arba įterpiant nusikalstamų struktūrų narius į teisėsaugos, krašto apsaugos ar kitas valstybės valdžios ir valdymo institucijas, kitų valstybių specialiųjų tarnybų veikla bei kiti su valstybės saugumu susiję asmenys ir įvykiai“, o ne administracinės teisės pažeidimai. Pažymi, kad aiškindami šį Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą pareigūnai nesivadovavo ir netaikė Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų bei nevykdė nusikalstamos veikos imitavimo modelio. Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme numatyta, jog provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką, apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Mano, jog šiuo atveju nepilnametis, prašydamas parduoti alkoholio gaminius neapribojo pardavėjos veiksmų pasirinkimo laisvės, ji pati nusprendė atlikti neteisėtą veiksmą, nors galėjo jo ir neatlikti. Be to, nepilnamečio alkoholinių gėrimų įsigijimas nėra draudžiamas jokių Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, todėl pirkdamas alkoholinius gėrimus nepilnametis nedaro jokio teisės pažeidimo, tuo labiau nusikalstamos veikos, todėl nei vieno įvykyje dalyvavusio asmens veikoje nėra jokių nusikalstamos veikos imitacijos modelio požymių.
Atsiliepimas
G. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
G. J. mano, kad teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes bei įvertino surinktus įrodymus, teisingai konstatavo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą suorganizavo Institucijos pareigūnai, kurie pasiuntė nepilnametį (17 metų 7 mėn. amžiaus) į parduotuvę imituoti alkoholio gaminių pirkimą. Pažymi, kad prieštaravimai tarp policijos pareigūnų ir M. S. parodymų davė teismui pagrindą padaryti išvadą, kad M. S. veikė policijos pareigūnų pavedimu. Akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 19 punkte nurodyta, jog nusikalstomos veiklos imitacijos modelis – sankcionuoti veiksmai, formaliai turintys nusikalstomos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekami siekiant apginti nuo nusikalstomo kėsinimosi įstatymų saugomas asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Minimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad operatyvinės veiklos subjektams draudžiama provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
G. J. patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, padarymą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog teisinėje valstybėje leistinos teisėsaugos institucijų veiklos, imituojančios nusikalstamą (įstatymą pažeidžiančią) veiką, ribos yra apibrėžtos teisės doktrinoje, vidaus ir tarptautinių teismų praktikoje. Šios nuostatos galioja ir administraciniams teisės pažeidimams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir 198¹ straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad nusikalstamos veikos modeliu gali būti tik ,,prisijungiama“ prie besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų, kai nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje įtvirtinti nepriklausomo ir nešališko teisingumo vykdymo principai turi būti išlaikyti visų teisės pažeidimų rūšių tyrimo procese – ir paprasčiausių, ir sudėtingiausių. Valstybė turi užtikrinti visuomenės saugumą naudodama tik teisėtas priemones ir nepažeisdama konvencijos garantuotų asmens teisių. Viešu interesu ir tikslingumu negali būti pateisintos įrodinėjimo priemonės, gautos policijos provokacijomis. Šios nuostatos reiškia, kad teisėsaugos institucijų veikla naudojant teisės pažeidimą imituojančius veiksmus negali pažeisti esminio principo – teisinė valstybė kovoja prieš nusikalstamumą, t. y. siekia sumažinti nusikalstamų veikų skaičių panaudodama prevencines priemones ar užkirsdama kelią daromiems nusikaltimams, tačiau jokiu būdu negali skatinti nusikalstamų veikų ir dauginti jų skaičiaus (2006 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9(62) – 1373/2006, 2005 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N – 09(62) – 1331/2005).
Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, liudytojais apklausti asmenys davė prieštaringus parodymus. Šie parodymai kaip leistini įrodymai turi būti įvertinti pagal ATPK 257 straipsnio taisykles. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Esant įrodymų prieštaravimui, administracinėje teisėje vadovaujamasi principu, kad visos abejonės turi būti vertinamos patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymu vertinimu. Nustatyta, kad teisės pažeidimą suorganizavo Institucijos pareigūnai, kurie M. S. pasiuntė į parduotuvę imituoti alkoholinio gėrimo pirkimą ir jo nusipirktas alus yra kaip šių provokuojančių veiksmų pasekmė. Darytina išvada, jog šie policijos pareigūnų veiksmai peržengia leistinas teisės pažeidimo imitavimo ribas, įstatymo pažeidimas įvyko ne parduotuvės darbuotojos iniciatyva, o kaip policijos provokacijos rezultatas. Todėl teismo nutarime padaryta pagrįsta išvada, kad kai nenustatytas įstatymo pažeidimas, negalima ir įstatyme nustatyta atsakomybė.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. nutarimas yra pagrįstas, o jo panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ignalinos rajono policijos komisariato apeliacinio skundo nepatenkinti.
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.