Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Astai Kryžiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. S., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Armandui Bunkevičiui, nutarimą priėmusios institucijos Administracinės komisijos prie Telšių rajono savivaldybės tarybos atstovams Edmundui Vaitkevičiui ir Laimai Jurytei – Zakarauskienei, nukentėjusiajai A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundą dėl Administracinės komisijos prie Telšių rajono savivaldybės tarybos 2015-10-28 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPP-19/2015, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnė T. M. 2015-10-22 A. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2015-10-08, tikslus laikas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos metu nenustatytas, namo, bendro naudojimo su A. S. rūsyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tikrą teisę įsirengti minėto namo atskirą šildymo sistemos įvadą, neturėdamas bendraturtės A. S. sutikimo (LR CK 1.137 str. 2 d.), ir nepadarydamas jai esminės žalos, pasamdė santechniką R. L., kuris bendro naudojimo namo rūsyje nupjovė du vamzdžius, kurių nupjauti A. S. A. S. jokio sutikimo nebuvo davusi (LR CK 4.75 str. 1 d.), taip atjungdamas šildymą A. S. priklausančioje namo dalyje (LR CK 4.72 str. 1 d.). Tuo A. S. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 188 str. (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATPP-19/2015 b.l. 18-19).

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Administracinės komisijos prie Telšių rajono savivaldybės tarybos atstovas E. Vaitkevičius nurodė, kad A. S. administracinė nuobauda už savavaldžiavimą paskirta pagrįstai, kadangi A. S. savavališkai atsijungė nuo šildymo sistemos, nuobaudos skyrimo motyvai aiškiai nurodyti pačiame nutarime. Mano, jog pagal šalių sudarytos taikos sutarties 10 punktą A. S. sutikimas buvo reikalingas, nes šalys buvo susitarusios bendradarbiauti. Administracinės komisijos nuomone, A. S. visų pirma reikėjo paprašyti A. S. leidimo, suderinti su ja dėl šilumos sistemos atjungimo. A. S. nesutinkant, A. S. būtų buvęs reikalingas teismo leidimas. Atstovė L. Jurytė – Zakarauskienė taip pat prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas A. Bunkevičius nurodė, kad protokolas buvo surašytas surinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę dėl padaryto pažeidimo. Protokolas buvo surašytas laikantis teisės aktų reikalavimų. Paaiškino, kad jis dalyvavo (buvo liudytojas) surašant protokolą, todėl ant protokolo yra ir jo parašas. A. S. įėjus į kabinetą, kolegė T. M. išaiškino A. S. pažeidimo esmę, byloje surinktus įrodymus ir pasakė, jog gali surašyti administracinį nurodymą. A. S. paklausė, ar iš tiesų bus rašomas protokolas. T. M. patvirtinus, A. S. pareiškė, jog su jokiais nurodymais nesutinka, kad nepadarė jokio pažeidimo. T. M. surašė protokolą ir pati po juo pasirašė, kaip reikalauja taisyklės, padavė A. S.. Jis parašė protokole, kad su pažeidimu nesutinka, tačiau nei po paaiškinimu, nei protokole nepasirašė, atsistojo ir išėjo iš kabineto. Asmeniui atsisakius administracinio nurodymo, jis ir nebuvo surašytas.

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad iš A. S. negavo jokio raštiško pranešimo, kad jis nori įrengti atskirą įvadą šildymui ir prašo jos sutikimo. Ji A. S. nedavė nei raštiško, nei žodinio sutikimo, tačiau jis vis tiek išsikvietęs santechniką R. L. liepė nupjauti šildymo sistemos vamzdžius bendro naudojimo patalpose, po ko ji negalėjo šildytis antro aukšto patalpų. Su A. S. nesikalba, nes santykiai yra konfliktiški. A. S. dukra, kuri buvo susirgusi, lanko darželį, kurio patalpos 2015 m. spalio mėn. taip pat nebuvo šildomos. 2015 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. dar buvo šilta, todėl patalpų nešildė. Su A. S. nekalbėjo, kaip šildysis patalpas atėjus šildymo sezonui. A. S. nesiskundė, kad jo patalpose šalta, kad serga vaikai. Jai tos aplinkybės nebuvo žinomos. O 2015-10-08 R. S. išsikvietė santechniką R. L., kuris nupjovė vamzdžius. Neigia, kad jai buvo siūlyta pajungti šildymą, kadangi, kaip jai paaiškino kitas santechnikas, pajungti šildymą kaip siūlė R. L. techniškai negalima. Kai santechnikas atjungė šildymą, jos namuose nebuvo, su santechniku nebendravo, grįžusi namo, rado nupjautus vamzdžius. Po kelių dienų atvykusio R. L. neįleido į savo patalpas, nes jis norėjo rūsyje nupjauti radiatorius, vamzdžius, kad neitų šiluma. Neprieštarauja, kad A. S. atsijungtų nuo bendros šildymo sistemos, tik nori, kad jai paliktų senąjį įvadą. A. S., nupjovęs vamzdžius, atsijungė netinkamai, nutraukė šildymą jai. Iki tol, kol A. S. nusprendė parduoti savo namo dalį, jis nieko nekalbėjo apie atsijungimą. A. S. jos neprašė atsukti kranus į reikiamą padėtį, kad galėtų malkiniu pečiumi šildyti visą namą, ji, apskritai, nežinojo, ar tie kranai užsukti, ar atsukti. Vandenį šildydavo tik savo namo dalyje, kadangi A. S. savo vandentiekį prijungė prie kontrolinio skaitliuko, buvo atskirtos vandens tiekimo sistemos, todėl ji negalėjo jam pašildyti vandens.

Liudytoja T. M., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja, parodė, kad 2015 m. spalio mėn., tikslios datos nepamena, gavo pareiškimą dėl savavaldžiavimo. Pirma byloje apklausė liudytojus, tada apklausai išsikvietė A. S.. Jam atvykus, supažindino jį su surinkta medžiaga, pažeidimo esme, liudytojų parodymais, pačiu pareiškimu. Apsiklausė A. S. bei pasiūlė surašyti administracinį nurodymą. Pradėjus aiškinti, kas yra administracinis nurodymas, A. S. ją nutraukė, sakydamas, kad puikiai žino, kas yra administracinis nurodymas, tačiau su juo nesutinka ir nesirašys nei ant protokolo, nei ant nurodymo, nes jokio pažeidimo nėra padaręs, visi jo veiksmai buvo teisėti. Tada ji surašė protokolą, atspausdino dvi jo kopijas, ant jų pasirašė ir supažindino A. S. su protokolo ir pažeidimo esme. Dar kartą paklausė, ar jis pasirašys ant protokolo, bet jis kategoriškai pasakė, kad ne. A. S., parašęs pastabas paaiškinimų vietoje, pasiėmė protokolo kopiją ir išėjo iš kabineto. Nei ant paaiškinimo, nei ant protokolo nesirašė. Nesirašė ant abiejų egzempliorių. Asmuo, pasiėmęs protokolo kopiją, iš kabineto išėjo jai nespėjus atžymėti, kad jis nesutiko su administraciniu nurodymu bei atsisakė pasirašyti, todėl tai buvo atžymėta vėliau.

Liudytojas V. P., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas, parodė, kad nepamena tikslios datos, kada tai buvo, A. S. buvo atėjęs pas kolegę T. M., kuri surašė jam protokolą už savavaldžiavimą. Darbo kabinetai yra pereinami (jis sėdi galiniame kabinete), todėl girdėjo dalį kolegės ir A. S. pokalbio. Tikrai girdėjo, kad buvo siūlomas administracinis nurodymas ir pusė minimalios baudos, tačiau asmuo nesutiko ir apskritai nustebo, kad bus rašomas toks protokolas. Girdėjo, kad asmuo nesutiko pasirašyti, nesutiko su teisės pažeidimu.

Liudytojas R. L. parodė, kad A. S. paprašytas vamzdžius nukirpo praeitų metų spalio mėn. Prieš tai buvo keletą kartų atvykęs į namą, apžiūrėjo patalpas ieškodamas vamzdžių, norėjo daugiau vamzdžių atkirpti, bet A. jų neįleido. Po kiek laiko susirado tuos vamzdžius ir juos atkirpo. A. prašė, kad padarytų taip, kad šildytų tiek primą, tiek antrą aukštą, tačiau kadangi A. S. nesutiko, tai bendro naudojimo patalpose reikėjo nukirpti vamzdžius, kad atsijungtų bent dalis to šildymo, jog A. S. savo patalpas galėtų šildytis atskirai. Nepamena, ar tą dieną bendravo su A. Pradžioje buvo pasiūlymas A., kad nupjovę vamzdžius pajungs šildymą ir jai, pokalbyje dalyvavo ir R. P.. Tas pokalbis vyko dar gerokai prieš vamzdžių nupjovimą, tačiau joks sprendimas taip ir nebuvo priimtas.

Liudytojas R. P. parodė, kad gyvena tame pačiame name, kaip ir A. S.. 2015 m., tikslios datos nepamena, santechnikas R. L. nukirpo 2 vamzdžius ir atjungė šildymą A. S. priklausančioje namo dalyje, jo namuose tuo metu nebuvo. Iki vamzdžių nupjovimo namo patalpos buvo šildomos bendrai dujiniu pečiumi, buvo ir kitas malkinis pečius. Nurodė, kad A. S. yra suinteresuotas atjungti šildymą, padaryti atskirą įvadą. Šnekėjo su A. ir A. dėl šildymo sistemos atskyrimo, buvo beveik viską suplanavę. Pokalbis vyko dar prieš šildymo sezoną, tačiau nežino, kodėl toks atsijungimas neįvyko. Buvo planuojama dujinį pečių palikti prijungtą prie sistemos, taip kaip yra, ir perdaryti tik kieto kuro pečių, kad jiems su A. S. nereikėtų iš naujo vedžioti vamzdžių į antrą aukštą ir rūsį. Dėl atsijungimo tarėsi jis su A., o po to buvo pakalbėta su A. A. S. 2 ar 3 kartus prašė, kad jis pakalbėtų su A. S. apie atsijungimą, tai buvo dar prieš šildymo sezono pradžią. Padarius taip, kaip siūlė R. L., nebūtų šildomos visos jų patalpos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos nustatyta, kad A. S. administracinė nuobauda buvo paskirta už LR ATPK 188 str. numatyto pažeidimo padarymą.

Pagal ATPK 188 str. baudžiamas tas, kas savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, jei dėl to nebuvo padaryta esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Pagal šią normą asmuo atsako tuo atveju, jei veiką jis padaro tyčia. Remiantis ATPK 10 str., administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba, nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis, ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-102/2012 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13/2014, 2AT-19-677/2015).

Administracine tvarka nubaustas asmuo A. S. skundu kelia kaltės klausimą dėl ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir teigia, kad jis jokio pažeidimo nepadarė. Vis dėlto teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas ir argumentuotas išvadas dėl jų ir pagrįstai konstatavo, kad A. S. įvykdė jam inkriminuotą pažeidimą.

LR CK 1.137 str. 2 d. numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

CK 4.72 str. 1 d. nurodyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti.

CK 4.75 str., reglamentuojančio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą, 1 d. numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso bendraturčiams A. S. ir A. S.. Dėl minėtu adresu esančios namu valdos naudojimosi tvarkos buvę sutuoktiniai A. S. ir A. S. sudarė taikos sutartį, kurią Telšių rajono apylinkės teismas patvirtino 2015-06-29 nutartimi (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATPP-19/2015 b.l. 45-48). Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. neginčija fakto, kad jo prašymu pasamdytas santechnikas R. L. bendro naudojimo su A. S. namo rūsyje nupjovė du vamzdžius, tačiau teigia tai padaręs teisėtai, kadangi jo ir A. S. sudarytos taikos sutarties 10 p. numato, kad šalys susitaria bendradarbiauti ir duoti reikalingus sutikimus elektros, dujų, vandentiekio, šilumos pertvarkymui suformuojant atskirus įvadus ir /ar apskaitos mechanizmus. Visgi dėl vamzdžių nupjovimo teisėtumo darytina priešinga išvada. Teismas sutinka su Administracinės komisijos skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis, kad minėtos šalių sudarytos taikos sutarties 10 p. nereiškia, kad A. S. jau yra davusi sutikimą (išankstinį) šildymo sistemos pertvarkymui suformuojant atskirus įvadus, ir šių argumentų nekartoja. Tiek nagrinėjant bylą Administracinėje komisijoje, tiek apklausta teisme A. S. patvirtino, kad jokio sutikimo nupjauti vamzdžius nedavė. Liudytojas R. P. taip pat patvirtino, kad buvo kalbėta su A. S. ir A. S. apie šildymo sistemų atskyrimą, tačiau galutinis sprendimas taip ir nebuvo priimtas. Nepagrįsti ir neturi teisinės reikšmės A. S. teiginiai, kad jis tą pačią dieną siūlęs A. S. pajungti jos šildymo sistemą, tačiau ji neva nieko į tai neatsakiusi. Kai buvo nupjauti vamzdžiai, A. S. ir R. P. namuose nebuvo, apie galimybę atskirti šildymo sistemas buvo kalbėta kuris tai laikas dar prieš vamzdžių nupjovimą ir A. S. nesutiko, kad namo šildymo sistema būtų atskirta R. L. siūlomu būdu, tą patvirtino ir R. L..

Teismas kritiškai vertina ir atmeta A. S. nurodytus argumentus, esą jis veikė esant būtinajam reikalingumui. A. S. patvirtino, kad A. S. net nesikreipė į ją su prašymu atsukti kranus (ar apžiūrėti, ar tie kranai užsukti), kad galėtų šildytis kieto kuro krosnimi. Dėl vandens pašildymo negalimumo, A. S. taip pat nurodė objektyvią priežastį – o būtent, kad paties A. S. iniciatyva buvo atskirtos vandens tiekimo sistemos, todėl ji ir negalėjo jam pašildyti vandens.

Pažymėtina, kad šalių konfliktiški santykiai nepateisina A. S. pasirinkto veikimo būdo. Nors A. S. teigia, kad jo veiksmuose nėra tyčios, tačiau, atsižvelgiant į A. S. amžių, turimą išsilavinimą, darbinę ir gyvenimišką patirtį, darytina išvada, kad jis turėjo žinoti ir suprasti, kaip yra valdomas ir naudojamas bendrosios nuosavybės objektas, kokie bendraturčio sutikimai yra reikalingi, o pasirinkdamas aptariamą elgesio variantą – nupjaudamas vamzdžius, A. S. veikė tyčia.

Kadangi A. S. realizavo savo teisę nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, pažeisdamas A. S. teisę netrukdomai naudotis name esančia šildymo sistema, jo veiksmai atitinka ATPK 188 str. numatyto pažeidimo sudėtį, todėl jis pagrįstai nubaustas dėl šio pažeidimo padarymo.

A. S. nurodyti teiginiai dėl administracinio nurodymo nesurašymo, administracinio teisės pažeidimo protokole padarytų įrašų, kurių nėra jam įteiktame protokole, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Tiek protokolą surašiusios institucijos atstovas, dalyvavęs surašant protokolą, tiek liudytojai T. M. ir V. P. patvirtino, kad A. S. kategoriškai atsisakė administracinio nurodymo; įteikus jam protokolo kopiją, A. S. tuoj pat išėjo iš kabineto, todėl įrašai, kad asmuo atsisakė administracinio nurodymo ir atsisakė pasirašyti buvo padaryti jau nedalyvaujant A. S.. Nors A. S. skunde teigė, kad pasirašė ant abiejų protokolo egzempliorių, tačiau iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPP-19/2015 esančio protokolo matyti, kad A. S. parašo protokole nėra, A. S. savo paaiškinime taip pat nurodė, kad jis jokio pažeidimo nepadarė, todėl ant protokolo nesirašys (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATPP-19/2015 b.l. 18-19, 27). Pažymėtina ir tai, kad, kaip patvirtino Administracinės komisijos atstovas E. Vaitkevičius, nagrinėjant bylą Administracinėje komisijoje A. S. šio klausimo apskritai nekėlė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą pažeidimą teisingai kvalifikavo pagal LR ATPK 188 str. Paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² str. reikalavimų, atitinkanti ATPK 20 str. įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Administracinės komisijos prie Telšių rajono savivaldybės tarybos 2015-10-28 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPP-19/2015 yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta LR ATPK 188 str. sankcijos ribose numatyta nuobauda, todėl tenkinti A. S. skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. skundo netenkinti.