Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-395-538/2014

Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-14957-2011-1)

2014 m. balandžio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir atsakovo V. T. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams G. Ž., V. T., trečiasis asmuo E. J., dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimu į atsakovo V. T. apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo atmesti apeliacinį skundą bei tenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes iš atsakovo teisėtai ir pagrįstai priteistas žalos atlyginimas. V. T. 2008-11-05 įvykusio eismo įvykio metu buvo įregistruotos transporto priemonės PONTIAC TRANS SPORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, kurio pareiga buvo sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Minėtos pareigos jis neįvykdė. Taip pat V. T. atsakomybė už Biuro patirtą žalą atsirado TPVCAPD įstatymo nuostatų pagrindu, t. y. nevykdė pareigos apdrausti jam priklausančią transporto priemonę. Priešingai negu teigia V. T., dėl žalos padarymo Biurui neapdrausta transporto priemone yra ir pastarojo kaltės, kuri pasireiškė neatsargumu (CK 6.248 straipsnis). Be to, tarp V. T., kaip transporto priemonės savininko, neteisėtų veiksmų (nesilaikymas TPVCAPDĮ nustatytų pareigų) ir kilusių pasekmių (Biuro patirta žala) yra priežastinis ryšys (CK 6.246 str., 6.248 str.) - jei V. T. būtų TPVCAPDĮ nustatyta tvarka užtikrinęs savo transporto priemonei PONTIAC TRANS SPORT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo apsaugą, Biuras nebūtų įtrauktas į minėta transporto priemone padarytos žalos administravimą bei nebūtų dėl to patyręs žalos. Taip pat pats V. T. patvirtino, kad jis nebuvo apdairus ir rūpestingas - jam priklausančios transporto priemonės raktelius paliko viešai prieinamoje vietoje - po transporto priemonės sparnu ir net 4 metus nesirūpino jam priklausančia transporto priemone. Tuo tarpu, V. T., kaip jam priklausančio didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turi didesnę rūpestingumo pareigą rūpintis, kad didesnio pavojaus šaltinis būtų tinkamai saugomas bei eksploatuojamas. Be to, V. T. tariamai kreipėsi į Airijos policiją (šiuo atveju ant V. T. pateikto pranešimo nėra jokio policijos antspaudo ar kitokių rekvizitų, patvirtinančių aplinkybę, jog tikrai buvo kreiptasi į policiją) dėl transporto priemonės tariamos vagystės tik 2012-12-28, t.y. praėjus 4 metams po įvykusio eismo įvykio. Todėl V. T. teiginiai, kad jo automobiliu buvo pasinaudota neteisėtai, ne tik nepagrįsti, bet ir mažai tikėtini. Taip pat nurodė, kad 2013-12-06 buvo priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame konstatuota, kad CK 6.270 straipsnio 3 dalis, tiek, kiek joje nustatyta, kad už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu dėl jo valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsiliepimu į ieškovo ir atsakovo V. T. apeliacinius skundus, trečiasis asmuo E. J. prašo ieškovo apeliacini skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-24 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad E. J. buvo sąžiningas, savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis kreipiantis dėl proceso atnaujinimo ir nagrinėjant bylą naudojosi tinkamai. Bylinėjimosi išlaidas E. J. patyrė realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, gindamas savo pažeistus interesus, todėl šios išlaidos pagrįstai jam Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-24 sprendimu priteistos iš ieškovo. Priešingu atveju laimėjusio proceso dalyvio E. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlyginant, susiklostytų situacija, prieštaraujanti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklėms. Ieškovo nurodomos aplinkybės jokiu būdu nesudaro pagrindo taikyti CPK 93 str. 4 d. numatytą išimtį, nes trečiasis asmuo sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Trečiojo asmens nuomone civilinis procesas galėtų būti stabdomas tik toje dalyje, kurioje atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, o kitoje dalyje turėtų būti nagrinėjamas ieškovo apeliacinis skundas ir sprendimas įsiteisėtų. Tokiu būdu būtų užtikrinti visų proceso šalių interesai bei užtikrintas proceso operatyvumo principas. Dėl kitų atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių trečiasis asmuo nepasisako ir dėl jų pagrįstumo bei teisinio vertinimo palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas. Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl atsakovo V. T. apeliacinio skundo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-309-328/2012 pagal LRTPDB ieškinį atsakovams G. Ž. ir E. J. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. 2012-02-02 sprendimu už akių ieškovo ieškinys tenkintas visiškai, ieškovui solidariai iš atsakovų G. Ž. ir E. J. priteistas 84165,45 Lt žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 84165,45 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-11-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2685,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Procesas civilinėje byloje Nr. 2-309-328/2012 pagal ieškovo LRTPDB ieškinį atsakovams G. Ž. bei E. J. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka buvo atnaujintas. Byloje nustatyta, jog E. J. transporto priemonę Pontiac Trans Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007-08-31 pardavė V. T. (b.l. 13). 2008-11-05 Airijoje dėl G. Ž., vairavusio transporto priemonę Pontiac Trans Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sužalota asmens sveikata (civ. byla Nr. 2-309-328/2012, b.l. 14-15, 16-17, 18, 20). Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė Pontiac Trans Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (civ. byla Nr. 2-309-328/2012, b.l. 18, 19). LRTPDB Airijos nacionaliniam draudikų biurui atlygino autoavarijos metu padarytą 84165,45 Lt žalą (civ. byla Nr. 2-309-328/2012, b.l. 39).

LR CK 1.3 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad jeigu yra CK ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos CK normos, išskyrus atvejus, kai CK pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Pažymėtina, jog CK 6.988 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Taigi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - TPVCAPDĮ), numatantis TPVCAP draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus, yra laikytinas specialiu, kuris detaliai reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, tame tarpe tokių draudimo sutarčių sudarymo, jų įsigaliojimo bei nutraukimo tvarką, Biuro atgręžtinio reikalavimo teisę. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas G. Ž. sukėlė eismo įvykį su privalomuoju transporto priemonių draudimu neapdrausta V. T. priklausančia transporto priemone, todėl žalą nukentėjusiajam sumokėjo LR transporto priemonių draudikų biuras. Šiuo atveju tarp šalių susiklostė ne draudimo teisiniai santykiai, o deliktiniai, nes šalys nėra susietos sutartiniais santykiais.

Apeliantas V. T. teigia, kad teisės aktai įpareigoja apdrausti tik naudojamas transporto priemones. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.988 straipsnio 3 dalyje aiškiai pasakyta, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, tarp jų ir Biuro atgręžtinio reikalavimo teisę, detaliai reglamentuoja specialus įstatymas - Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Dėl šios priežasties TPVCAPDĮ įtvirtintos teisės normos laikytinos specialiomis ir taikytinos santykiuose, susijusiuose su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei Biuro atgręžtinio reikalavimo teise. TPVCAPDĮ nuostatos taikomos kiekvienai privalomai registruoti motorinei transporto priemonei, skirtai važiuoti žeme, taip pat mopedams, priekaboms ir puspriekabėms, išskyrus bėgines transporto priemones (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teritorijoje tiek valdoma, tiek naudojama (TPVCAPDĮ3 straipsnio 1 dalis) transporto priemonė privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Be to, transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, jog nepriklausomai nuo to ar transporto priemonė eksploatuojam ar ne, tol kol ji įregistruota - privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pareiga drausti įregistruotas transporto priemones numatyta įregistruotų transporto priemonių savininkams (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis), t. y. šiuo atveju - V. T.. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad V. T. 2008-11-05 įvykusio eismo įvykio metu buvo įregistruotos transporto priemonės PONTIAC TRANS SPORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, todėl jo pareiga buvo sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, tačiau jis jos neįvykdė (CPK 178 str., 185 str.).

Apeliantas V. T. teigia, kad jis nėra atsakingas už padarytą žalą, kadangi automobilis buvo pasisavintas neteisėtai. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais.

Pagal LR CK 6.270 str. 1 d. asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas V. T. šiuo atveju yra didesnio pavojaus šaltinio savininkas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės teise (LR CK 6.270 str. 2 d.).

Transporto priemonių, skirtų važiuoti žeme, valdytojų civilinės atsakomybės draudimas reglamentuojamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Pagal jame įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras bei atlyginęs žalą įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusius asmenis (Įstatymo 17 str. 1 d. 1 p.). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas. Sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga, priešingu atveju kilusių neigiamų pasekmių padariniai tenka sutarties nesudariusiai šaliai. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 3 d., šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. LR CK 6.270 str. 3 d. įtvirtinta, kad didesnio pavojaus šaltinio savininkas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti transporto priemonę prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas V. T. automobilį prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, todėl už padarytą žalą atsakomybė tenka ir jam. Pagal įstatymo 23 str. 1 d. Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šią įstatymo nuostatą taip pat yra konstatavęs, kad Įstatyme suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas dėl išmokėtų išmokų grąžinimo, kurį draudikas reiškia draudėjui (valdytojui) ar kaltininkui Įstatymo 22 straipsnio pagrindu arba kurį Draudikų biuras reiškia kaltininkui ar transporto priemonės valdytojui Įstatymo 23 straipsnio pagrindu, yra regresinis. Kadangi autoįvykio metu atsakovas V. T. buvo teisėtas automobilio valdytojas ir nebuvo apdraudęs transporto priemonės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nebuvo apdairus ir rūpestingas – 4 metus nesirūpino automobilio priežiūra ir automobilio raktelius paliko viešai prieinamoje vietoje, t. y. po automobilio sparnu, todėl, nors autoįvykio metu automobilį vairavo ir žalą padarė atsakovas G. Ž., pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju už padarytą žalą turi atsakyti abu atsakovai solidariai, yra pagrįsta (CPK 178 str., 185 str.).

Atsakovas taip pat prašo, vadovaujantis CPK 163 str. 1 d. 7 p., sustabdyti civilinę bylą, kadangi Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme yra priimtas pareiškėjo - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymas ištirti, ar Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu dėl šio šaltinio valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai bei konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Konstatuotina, kad prašymas netenkintinas, kadangi 2013-12-06 priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame konstatuota, kad CK 6.270 straipsnio 3 dalis, tiek, kiek joje nustatyta, kad už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu dėl jo valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Dėl ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinio skundo.

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-24 sprendimo dalį, kuria iš Biuro priteista trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. J. 4 525 Lt bylinėjimosi išlaidų ir šį E. J. prašymą atmesti. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliaciniu skundu.

CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Kaip minėta, ieškinys šioje byloje buvo pareikštas dėl to, kad 2008-11-05 Airijoje dėl G. Ž., vairavusio E. J. vardu registruotą, tačiau, tik civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, V. T. priklausančią transporto priemonę PONTIAC TRANS SPORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kai 2013-02-18 E. J. kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė transporto priemonės - pirkimo pardavimo sutartį. Transporto priemonės pardavimo metu galiojusių Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad transporto priemones Lietuvos Respublikoje registruoja VĮ „Regitra”. Lietuvos Respublikoje registruojamos transporto priemonės, kurias nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys asmenys arba Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, įstaigos, organizacijos (Taisyklių 6.1 punktas). Taisyklėse nustatytas reikalavimas, jog, pasikeitus transporto priemonės savininkui, būtina pakeisti ir įregistruotus savininko duomenis registre (Taisyklių 3.7 ir 71.1 punktai). Tuo privalo pasirūpinti, tiek senasis, tiek naujasis transporto priemonės valdytojai (Taisyklių 73 punktas). Konstatuotina, kad jeigu E. J. būtų laikęsis minėtų reikalavimų, VĮ „Regitra“ tvarkomame registre būtų laiku pakeisti duomenys ir Biuras būtų reikalavimą nukreipęs į tinkamą subjektą, šiuo atveju - V. T..

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Biuro elgesys, pareiškiant ieškinį E. J. buvo tinkamas, jis sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl iš jo negali būti priteisiamos E. J. turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d., 178 str., 185 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo dalis, kuria iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteista 4525 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui E. J., naikintina, sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo V. T. prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo netenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteista 4525 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui E. J..

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.