- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-09
- Bylos Nr.
- 2S-1002-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33241-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. G. ir O. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties skolininko turto dalies nustatymo klausimu
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas BIGBANK AS kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydamas nustatyti skolininko V. G. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – nustatyti, kad skolininkui V. G. priklauso 1/2 dalis suinteresuoto asmens O. G. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų. Nurodė, kad antstolis V. M. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-27 išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. L2-20551-600/2012 dėl 21 775,82 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų bei 122 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. G. kreditoriaus BIGBANK AS naudai. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinė O. G. dirba UAB „Apranga“ ir gauna darbo užmokestį. Antstolis vykdomojoje byloje nustatė, jog skolininkui bei jo sutuoktinei priklauso negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). Nurodytą skolininko ir jo sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį turtą antstolis yra areštavęs, tačiau negali iš jo vykdyti išieškojimo, nes šis turtas pirmiau yra areštuotas kito antstolio. Skolininkas asmeninio turto neturi, todėl išieškojimas iš asmeninio turto negalimas.
Atsiliepimas
Antstolis V. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pateiktu pareiškimu sutinka.
Suinteresuoti asmenys V. G. ir O. G. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašė jį atmesti. Suinteresuotų asmenų teigimu, skolininko sutuoktinės O. G. darbo užmokestis jokiu būdu ir jokia forma nebuvo perduotas bendrojon jungtinėn nuosavybėn, todėl pareiškėjas neturi teisės reikalauti pripažinti skolininko sutuoktinės darbo užmokestį bendrąja daline nuosavybe.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškimą tenkino, nustatė, kad skolininkas asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neturi. Esant tokioms aplinkybėms, laikė, kad yra pagrindas spręsti dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės O. G. nuosavybė, dalies nustatymo. Suinteresuotų asmenų santuoka sudaryta 1984-04-13. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). Skolininkas šiuo metu niekur nedirba. Antstolis vykdomojoje byloje nustatė, kad skolininko sutuoktinė dirba UAB „Apranga“ ir gauna darbo užmokestį. Pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nenustatė. Todėl remdamasis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktu nustatė, kad skolininkui V. G. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės O. G. pajamų, gautų ir (ar) gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų, kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimą, gautą tikslinę materialinę paramą, skirtą tik vienam sutuoktiniui ir kita).
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys V. G. ir O. G. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį ir nustatyti tiksliai ir teisingai 1/2 skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dydį, nepažeidžiant trečių asmenų prigimtinių ir LR įstatymai saugomų teisių bei nustatant mokėjimo tvarką, užtikrinančią šių teisių apsaugą.
Motyvavo, kad nutartimi nėra nustatytas bendras jungtinės nuosavybės dydis ir ta jo dalis, kuri tenka asmeninėms O. G. pajamoms kaip 1/2 skolininko daliai padengti. Nutartyje nėra nustatyta išieškojimo iš sutuoktinės asmeninių pajamų terminas laiko atžvilgiu. Tai yra svarbu teisingai nustatant 1/2 skolininko sutuoktinės asmeninių pajamų dydžiui nustatyti, nes O. G. vardu yra paimta paskola iš banko gyvenamajam būstui įsigyti, kuri taip pat apima ir negyvenamąją patalpą - garažą. O. G. visas atlyginimas yra skiriamas banko paskolai, palūkanoms už paskolą ir komunalines paslaugas apmokėti. Turtas yra įkeistas hipotekoje pirmumo eile paskolą išdavusiam bankui. Šiam turtui LR įstatymų nustatyta tvarka antstoliai jau pritaikė antrinius, tretinius ir kitokius išieškojimo apribojimus. Teismo sprendimas, kuris numato 1/2 solidariai neatsakingos skolininko sutuoktinės pajamų tiesioginį priskyrimą bendram jungtiniam turtui, neatsižvelgiant į lėšų sumas, skiriamas paskolai už gyvenamąjį būstą grąžinimui, iškreipia ekonominę 1/2 pajamų prasmę ir pažeidžia šiuo metu galiojančius įstatymus. Teismas, vadovaudamasis LR įstatymais vietoj 1/2 skolininko sutuoktinės pajamų, kurios ir taip yra didesne dalimi skiriamos bendram nekilnojamam turtui formuoti, sudaro sąlygas antstoliams reikalauti išskaityti iš atlyginimo 1/2 sumos skolininko asmeninei paskolai grąžinti, prieš tai, kai yra sumokama paskola ir palūkanos, bei būsto išlaikymo komunaliniai mokesčiai. Visų šitų teismo ir antstolių veiksmų pasekoje O. G. nebetenka 100 proc. asmeninių pajamų ir bet kokio asmeninio pragyvenimo šaltinio, nes paskolą suteikęs bankas nusirašo likusias lėšas nuo O. G. sąskaitos. Tai reiškia, kad O. G. teisės pagal LR Konstituciją ir Civilinį kodeksą yra pilnai pažeistos, bei ekonomiškai nebelieka kitos išeities, kaip skelbti asmens bankrotą. Nutarties pagrindu galima konstatuoti, kad Vilniaus apylinkės teismas pažeidė prigimtinę ir konstitucinę žmogaus teisę gyventi ir dirbti protėvių žemėje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas .
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo buvo patenkintas, teisėtumo bei pagrįstumo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis V. M. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-27 išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. L2-20551-600/2012 dėl 21 775,82 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų bei 122 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. G. kreditoriaus BIGBANK AS naudai. Antstolis vykdomojoje byloje nustatė, jog skolininkui bei jo sutuoktinei priklauso negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). Tačiau iš šio turto išieškojimas negalimas, nes jis yra apsunkintas hipoteka. Skolininkas asmeninio turto neturi, todėl išieškojimas ir iš asmeninio turto negalimas. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinė O. G. dirba UAB „Apranga“ ir gauna darbo užmokestį.
Apeliacinės instancijos teismas su atskirajame skunde nurodytais argumentais nesutinka ir juos vertina kritiškai. Teismas pažymi, kad vykdymo proceso normose įtvirtinta, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. (CPK 667 str. ). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyti skolininko dalį hipoteka apsunkintame turte netikslinga, nes išieškojimas iš jo kitiems kreditoriams nėra ir artimiausiu metu nebus galimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skolininko turto dalį likusiame turte – jo sutuoktinės pajamose. Apeliantų argumentai, kad nukreipus išieškojimą į ½ dalį skolininko sutuoktinės pajamų ši liks visiškai be jokių lėšų, yra nepagrįstas, nes tokio išieškojimo ribojimas yra nustatytas CPK 736-739 str. Apeliantų įsipareigojimai kitiems kreditoriams išieškojimo iš pajamų kilusių iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų, kitokių išmokų nedaro negalimu.
Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai pripažintini teisiškai nereikšmingais, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas
nutarė:
Atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.