Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-02-09 · Civilinė byla Nr. 2S-224-163/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-09
Bylos Nr.
2S-224-163/2017
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01188-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alona Romanovienė
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Statava“
Skolininkas
UAB „Pilkasis garnys“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-224-163/2017Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01188-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.3.2.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 9 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Statava“ atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. L2-1509-1024/2016 pagal nurodytos kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės UAB „Pilkasis garnys“ atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

kreditorė UAB „Statava“ pateikė teismui prašymą taikyti skolininkui UAB „Pilkasis granitas“ laikinąsias apsaugos priemones, kadangi UAB „Pilkasis granitas“ nevykdo tarp šalių pasirašytos taikos sutarties, nesilaiko sutarto ir teismo patvirtinto mokėjimo grafiko. Nurodė, kad skolininkas be pateisinamos priežasties vengia atsiskaityti su kreditoriumi, todėl kyla pagrįstų įtarimų dėl skolininko geranoriškumo atlyginti esančią skolą, taip pat dėl skolininko mokumo - skola yra didelė, be to, skolininkas turi pradėtų vykdyti bylų pagal kitų kreditorių reikalavimus pas antstolius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2016-11-02 nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreditorės prašymu. Teismas byloje nustatė, kad Plungės rajono apylinkės teismas pagal kreditoriaus UAB „Statava“ pareiškimą 2016-07-18 išdavė teismo, kuriuo priteisė iš UAB „Pilkasis granitas“, 14 789 Eur skolos, 105,14 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-07-18 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 112 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorei UAB „Statava“. 2016-07-18 nutartimi buvo tenkintas ir kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuotos skolininkei UAB „Pilkasis granitas“ priklausančios piniginės lėšas, esančias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke, ir turtinės teisės, esančios pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 15006,14 Eur sumos. 2016-08-05 pareiškėjai UAB „Statava“ ir UAB „Pilkasis granitas“ pateikė teismui prašymą patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Teismas 2016-08-09 nutartimi patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį, panaikino 2016-07-18 išduotą teismo įsakymą ir civilinę bylą Nr. L2-1509-1024/2016 nutraukė. 2016-08-24 UAB „Pilkasis granitas“ pateikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame nurodė, kad šalys 2016-08-12 sudarė papildomą susitarimą prie pasirašytos taikos sutarties, kuriuo šalys susitarė, kad UAB „Statava“ skolininko UAB „Pilkasis granitas“ prašymu sutinka, kad 2016-07-18 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos. Prašymas buvo pasirašytas abiejų šalių direktorių. Teismas 2016-08-26 nutartimi kreditorės UAB „Statava“ ir skolininkės UAB „Pilkasis granitas“ prašymą tenkino ir panaikino Plungės rajono apylinkės teismo 2016-07-18 nutartimi, civilinėje byloje Nr. L2-1509-1024/2016 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės UAB „Pilkasis granitas“ atžvilgiu. Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, motyvuodamas tuo, kad kreditorė UAB „Statava“ pasirašė teismui pateiktą prašymą panaikinti skolininkui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. pati kreditorė sutiko, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos dar skolininkui nesumokėjus skolos, kurios buvo panaikintos teismo nutartimi patvirtinus taikos sutartį, kuri šalims yra privaloma, turinti galutinio teismo sprendimo galią, todėl dar kartą kreiptis į teismą su tuo pačiu reikalavimų neleidžiama (LRCPK 140 str. 3 d., 293 str. 1 d. 5 p., 294 str., LRCK 6.983-6.985 str.). Teismas taip pat nurodė, kad taikos sutarties sąlygų nevykdymas nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o yra pagrindas vykdomojo rašto išdavimui. Bei pažymėjo, kad antstolis vykdymo procese taip pat gali areštuoti skolininko turtą (CPK 658 str. 2d., 675 str.). Teismas taip pat, vadovaudamasis LRCPK 80 str. 2 d., atmetė kreditorės prašymą faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmokėjimą už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Pilkasis granitas“, nurodydamas, kad 2016-08-09 Plungės rajono apylinkės teismas nutartyje nutarė grąžinti UAB „Statava“ 75 proc. žyminio mokesčio, t.y. 84 Eur už paduotą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Kreditorė pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones apribojant skolininkei UAB „Pilkasis granitas“ teisę disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis jai priklausančiose bankų sąskaitose, turtinėmis teisėmis ir kitu skolininkei priklausančiu turtu. Nurodo, kad LRCPK 144 straipsnis numato, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra sudaryti sąlygas teismo sprendimo tinkamam įvykdymui ir jos gali būti taikomos neatsižvelgiant į tai, kad prieš tai jos buvo panaikintos ar jas buvo atsisakyta taikyti. Nurodo, kad šiuo metu yra užvestos penkios vykdomosios bylos, kuriose UAB „Pilkasis granitas“ yra skolininkė. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dar 2016-07-18 nutartimi esant tapačioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms sutiko taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kreditorė nurodo, kad prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl sunkios skolininkės finansinės padėties – dideliu įsiskolinimu (15 006 Eur) ir esamų kreditorių skaičiumi. UAB „Pilkasis granitas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo palikti pirmosios instancijos nutartį nepakeisti. Atsiliepimu iš esmės pritaria teismo išdėstytiems motyvams bei papildomai nurodo, kad kreditorė nepateikė jokių įrodymų, kad skolininkės UAB „Pilkasis granitas“ finansinė padėtis yra sunki ar yra nemoki.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).Byloje nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje jau priėmus nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuri yra įsiteisėjusi. Byloje nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismas pagal kreditoriaus UAB „Statava“ pareiškimą 2016-07-18 išdavė teismo, kuriuo priteisė iš UAB „Pilkasis granitas“, 14 789 Eur skolos, 105,14 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-07-18 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 112 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorei UAB „Statava“. 2016-07-18 nutartimi buvo tenkintas ir kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuotos skolininkei UAB „Pilkasis granitas“ priklausančios piniginės lėšas, esančias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke, ir turtinės teisės, esančios pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 15006,14 Eur sumos. 2016-08-05 pareiškėjai UAB „Statava“ ir UAB „Pilkasis granitas“ pateikė teismui prašymą patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Teismas 2016-08-09 nutartimi patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį, panaikino 2016-07-18 išduotą teismo įsakymą ir civilinę bylą Nr. L2-1509-1024/2016 nutraukė. 2016-08-18 nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjo. 2016-08-24 UAB „Pilkasis granitas“ pateikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame nurodė, kad šalys 2016-08-12 (prieš įsiteisėjant nutarčiai) sudarė papildomą susitarimą prie pasirašytos taikos sutarties, kuriuo šalys susitarė, kad UAB „Statava“ skolininko UAB „Pilkasis granitas“ prašymu sutinka, kad 2016-07-18 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos. Prašymas buvo pasirašytas abiejų šalių direktorių. Teismas 2016-08-26 nutartimi kreditorės UAB „Statava“ ir skolininkės UAB „Pilkasis granitas“ prašymą tenkino ir panaikino Plungės rajono apylinkės teismo 2016-07-18 nutartimi, civilinėje byloje Nr. L2-1509-1024/2016 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės UAB „Pilkasis granitas“ atžvilgiu. 2016-10-28 teisme gautas kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi skolininkė nevykdo įsipareigojimų pagal šalių pasirašytą taikos sutartį, o skolos suma yra pakankamai didelė.Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad LRCPK 144 straipsnis numato, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra sudaryti sąlygas teismo sprendimo tinkamam įvykdymui ir jos gali būti taikomos neatsižvelgiant į tai, kad prieš tai jos buvo panaikintos ar jas buvo atsisakyta taikyti. Be to kreditorės finansinė padėtis sunki, kadangi šiuo metu yra užvestos penkios vykdomosios bylos, kuriose UAB „Pilkasis granitas“ yra skolininkė, o pačios kreditorės skolinis reikalavimas siekia 13 700 Eur. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dar 2016-07-18 nutartimi esant tapačioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms sutiko taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais. LRCPK 144 straipsnio 3 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2016-08-09 nutartimi patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį, panaikino 2016-07-18 išduotą teismo įsakymą ir civilinę bylą Nr. L2-1509-1024/2016 nutraukė. 2016-08-18 nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjo. Teismas, patvirtindamas taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė, t.y. nutraukė procesą byloje dėl skolos priteisimo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones jau pasibaigus civiliniam procesui ir įsiteisėjus nutarčiai. Be to atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išaiškino kreditorei jos teises, jog dėl įsiteisėjusios teismo nutarties, jos bus vykdomos priverstinai vykdymo procese. Be to iš teismų informacinės duomenų sistemos LITEKO matyti, kad kreditorei jau yra išduotas vykdomasis raštas 2016-12-05, kurio pagrindu gali būti užvesta vykdomoji byla ir vykdomas priverstinis išieškojimas iš skolininkės. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad antstolis vykdymo procese gali areštuoti skolininko turtą, vadovaudamasis LRCPK 658 straipsnio 2 dalimi bei 675 straipsniu. Įvertinus anksčiau išdėstytus motyvus, netikslinga pasisakyti dėl kitų apeliantės nurodytų atskirojo skundo argumentų.Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismas nutarties apeliantės nurodytu atskirojo skundo argumentų pagrindu (LRCPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Alona Romanovienė