- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-26
- Bylos Nr.
- ATP-603-648/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-14278-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atmestas K. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės 2013-11-19 nutarimo, kuriuo K. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. 620 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. už tai, kad jis 2013-11-14 apie 14.56 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Rover 75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta pasuko į kairę, pažeisdamas KET 507 ženklo „Eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimus, pirma eismo juosta važiuoti į dešinę, keisdamas važiavimo kryptį nedavė kelio gretima juosta, ta pačia kryptimi į dešinę sukančiam automobiliui, priversdamas jį staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, pažeisdamas KET 8, 106 punktų reikalavimus, šiais veiksmais sudarė pavojingą situaciją.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės 2013-11-19 nutarimą K. K. apskundus apylinkės teismui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-03 nutartimi skundas atmestas.
Šalies argumentai
K. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį arba paskirti švelnesnę nuobaudą. Nurodo, kad jis nubaustas už tai, jog, vairuodamas automobilį ir įvažiuodamas į žiedinę sankryžą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, pažeidė kelio ženklo Nr. 507 reikalavimą, tačiau nei dabar, nei pažeidimo dieną, t. y. 2013-11-14, šio ženklo įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) prospekto žiedinę sankryžą iš (duomenys neskelbtini) gatvės nėra. Šis kelio ženklas šioje vietoje stovėjo anksčiau. Specialistė suklydo, kadangi kaip pagalbine priemone, nagrinėdama teisės pažeidimo bylą, pasinaudojo senomis Google kompanijos darytomis gatvių nuotraukomis. Tai buvo patvirtinta apylinkės teisme, tačiau atsižvelgta į šią aplinkybę nebuvo. Apeliantas, išdėstydamas savo paaiškinimus bei vertindamas vaizdo įrašą, teigia, jog pareigūnas teismui pateikė melagingą atsakymą, kad jis važiavo antrąja eismo juosta. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, nors vaizdo įraše tai aiškiai matosi. Anot apelianto, jis, įvertinęs susidariusią situaciją - tuo metu atsisakęs galutinai persirikiuoti į antrąją žiedo juostą tam, kad patrulio vairuojamam automobiliui nesukeltų dar daugiau problemų, ir tik įsitikinęs savo bei kitų eismo dalyvių saugumu, nuvažiavo jam reikiama kryptimi. Be to, apeliantas prašo atsižvelgti į jo padėtį - yra neįgalus, dėl ko šiuo metu nedirba samdomu darbuotoju, augina tris vaikus moksleivius, slaugo visiškai neįgalią didelių socialinių slaugos poreikių turinčią mamą. Teigia, kad jam paskirta nuobauda sukels ypatingai sunkias materialines pasekmes šeimai ir ūkiui.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
K. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, šiuo atveju tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. K. apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tapačius pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstytiesiems motyvus, į kuriuos skundžiamoje nutartyje detaliai ir aiškiai atsakyta, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas patikrino priimto skundžiamo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, nepažeisdamas ATPK 301 str. reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas K. K. iškeltą versiją, kad ne jis sukėlė pavojingą situaciją, teismo posėdyje liudytojais apklausė tiesiogiai įvykį mačiusius policijos pareigūnus A. V. ir R. B., skundžiamą nutarimą priėmusią specialistę A. G., tyrė byloje esantį vaizdo įrašą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtų asmenų parodymai bei minėtas vaizdo įrašas įvertinti tinkamai, ir kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, paneigia minėtą apelianto versiją apie ne jo sukeltą pavojingą situaciją. Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs byloje esantį vaizdo įrašą, daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai savaip interpretuojami ir atsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų vertinami vaizdo įraše užfiksuoti duomenys (pažeidėjo ir policijos pareigūnų veiksmai). Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančio vaizdo įrašo taip, kaip naudinga apeliantui, nereiškia, kad šiuo atveju buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus dėl neva neteisingo vaizdo įraše užfiksuotų duomenų vertinimo atmeta kaip nepagrįstus.
Kaip nepagrįstas atmetamas ir kitas apeliacinio skundo argumentas, kad K. K. nepagrįstai nubaustas už tai, kad jis, vairuodamas automobilį ir įvažiuodamas į žiedinę sankryžą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, pažeidė kelio ženklo Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimą, kadangi šio ženklo pažeidimo dieną nebuvo. Teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų A. V., R. B. ir A. G. parodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad ženklas Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“ buvo nagrinėjamo pažeidimo metu (tai matyti vaizdo įraše), stovi ir dabar, ir kad K. K. pažeidė būtent šio ženklo reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad K. K., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 106 punktų reikalavimus, nesivadovavo kelio ženklais, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, manevruodamas iš vienos į kitą eismo juostą, esant intensyviam eismui ir kuomet tai draudė kelio ženklas Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“, sudarė kliūtį eismui, priversdamas kitą transporto priemonę staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Toks K. K. vairavimas realiai kėlė grėsmę eismo saugumui bei kitiems eismo dalyviams.
Vertinant apeliaciniame skunde nurodytą apelianto prašymą skirti jam švelnesnę nuobaudą bei šį prašymą pagrindžiančias aplinkybes, tai yra, kad jis yra neįgalus, dėl ko šiuo metu nedirba samdomu darbuotoju, augina tris vaikus moksleivius, slaugo visiškai neįgalią didelių socialinių slaugos poreikių turinčią mamą, atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju sprendė, jog K. K. nurodomos aplinkybės, kad jis yra neįgalus, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels neigiamas pasekmes šeimai bei ūkiui, nelaikytinos pagrindu taikyti K. K. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, o taip pat tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. K. už ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą, nustačius vieną jo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, paskirta šiek tiek didesnio dydžio nei sankcijoje numatytos pagrindinės nuobaudos - baudos vidurkis nuobauda (620 Lt) ir nustatytas minimalus papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas (3 mėnesiams), sprendžia, kad K. K. paskirta nuobauda yra teisinga, atitinka ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Minėtos apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad jis augina tris vaikus moksleivius, slaugo visiškai neįgalią didelių socialinių slaugos poreikių turinčią mamą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels neigiamas pasekmes šeimai bei ūkiui, nesudaro pagrindo švelninti paskirtąją nuobaudą. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti bei atsakingai įvertinti savo elgesį, galimas pasekmes, administracinės nuobaudos tikslas yra ir tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų.
Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir K. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.