Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovui M. D.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. F., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Gargžduose, Klaipėdos r. sav., dirbančiai UAB „G.“ direktorės pareigose, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

E. F., būdama UAB „G.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m.) direktore, t. y. atsakingu asmeniu, nuo 2018-01-08 09.00 val. iki 2018-01-27 09.00 val., savo vadovaujamos įmonės darbo objekte Vokietijoje, montavimo darbams, 2018-01-05 sudariusi darbo sutartį, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka pranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) apie asmens priėmimą į darbą, įdarbino ir leido dirbti nuo 2018-01-08 A. V., gim. (duomenys neskelbtini), montuotojo pareigose. Tačiau 2018-01-29 UAB „G.“ elektroniniu prašymu šie duomenys buvo pašalinti, todėl duomenų apie A. V. socialinį draudimą nėra. Darbo sutartis anuliuota. Tokiu būdu E. F. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 2 dalies, 53 straipsnio reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiama E. F. kaltę pripažino iš dalies, nurodydama, kad su A. V. buvo sudaryta darbo sutartis, jis išvažiavo į Vokietiją, tačiau būnant Vokietijoje dingo, nedirbo. Duomenis apie tai gavo tik sausio mėnesio pabaigoje. Paskambinusi bendruoju VSDFV telefono numeriu, darbuotojai, nurodyti jos vardo ir pavardės negali, paaiškino situaciją, jog darbuotojas, išvykęs į darbą, dingo, jo surasti nėra galimybės, telefonas išjungtas, į biurą atvykęs nebuvo. VSDFV darbuotoja paaiškino, kad ji gali patikslinti pateiktą pranešimą ir pašalinti priėmimą, jį anuliuoti. VSDFV dėl pranešimo apie asmens priėmimą į darbą anuliavimo neprieštaravo, todėl ji pateikė anuliavimą. Apgailestauja, jog taip įvyko, kad neįvertinusi dviejų valstybinių institucijų – darbo inspekcijos ir VSDFV – reikalavimų, vadovaudamasi VSDFV taisyklėmis, kurios neprieštarauja anuliavimui, darbo sutartį anuliavo. Kitu atveju, A. V. turėtų būti priskaičiuoti komandiruotpinigiai, darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, tačiau jis nedirbo, dingo, todėl šiuo atveju jai nebuvo jokio kito pasirinkimo, kaip padaryti anuliavimą. Tyčios neturėjo. Nurodė ir tai, kad A. V. į biurą atėjo po visko, tik vasario mėnesį. Jam buvo išmokėti 200 eurų. A. V. parašė raštišką patvirtinimą, kad jis jokių finansinių pretenzijų bendrovei neturi. A. V. pasakė jai, kad telefonas buvo išjungtas, nes jis, po dingimo, valkatavo. Vėliau sužinojo, kad A. V. pateikė institucijai skundą. Prašo jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuoti į ANK 96 straipsnio 3 dalį.

Liudytojas A. V. teismo posėdyje nurodė, kad įsidarbinant į UAB „G.“ su juo bendravo A. K. (A. K.), o darbo sutartį pasirašė direktorė. Tikslios išvykimo datos į Vokietijoje esantį objektą – nurodyti negali, tačiau patvirtino, kad tai galėjo būti savaitgalis. Bendrovėje, Vokietijoje esančiame objekte, pradirbo apie vieną mėnesį – tris savaites. Dirbo nuo 07.00 val. iki 18.00 val. Išdirbo visas dienas, kurios buvo dirbamos, išskyrus vieną dieną, šeštadienį, kai darbe pasirodė išgėręs. Tą dieną išdirbo iki pietų, po pietų jam dirbti nebeleido, nes pamatė, kad jis išgėręs. Tą pačią dieną gavo avanso lapelį 500 eurų sumai ir buvo atleistas. Jo kolega, su kuriuo darbe pasirodė girti, pranešė jam, kad už šį įvykį jiems skirtos 500 eurų baudos, todėl avanso negavo. Supyko, pasijautė apgautas, todėl grįžo atgal į Lietuvą. Išvykimo dieną pasirašė atleidimo dokumentus. Grįžęs nuėjo į biurą ir paklausė dėl darbo užmokesčio išmokėjimo. Biure jam buvo pasakyta, jog atlyginimo jis negaus, todėl kreipėsi į instituciją. Po to, dar kartą nuvyko į biurą, kuriame direktorė pagal išrašymo lapelį išmokėjo jam 200 eurų. Sutiko su išmokėta 200 eurų suma, kadangi sekančią dieną turėjo išvažiuoti dirbti, bet neturėjo pinigų. Taip pat nurodė, kad Vokietijoje gyveno konteineriuose, kurie buvo pačiame objekte, kur jis dirbo. E. S. (E. S.) yra bendrovės darbdavys Vokietijoje, jis objekte paskirstydavo darbus, yra su juo bendravęs. E. S. būdavo tiek jų, tiek kituose objektuose. Patvirtino, kad, jam atvykus į Vokietiją ir pradirbus savaitę laiko, paprašė E. S. išmokėti jam avansą. E. S. išmokėjo jam 200 eurų. Bendroje sumoje buvo gavęs 400 eurų (išmokėtas 200 eurų avansas Vokietijoje ir 200 eurų biure).

Liudytojas A. K. (A. K.) teismo posėdyje nurodė, kad dirba UAB „G.“ vadybininko pareigose. Pažįsta A. V., nes priiminėjo jį į darbą. Žino, kad A. V. išvažiavo į Vokietiją, palydėjo jį iš biuro, tačiau kas vyko toliau, nežino. Paaiškino, kad į jo pareigas įeina: pateikti skelbimą, bendrauti su skambinančiais, ateinančiais dėl skelbimo asmenimis. Pabendravus, žmonių duomenis perduoda direktorei, kuri įformina. Į jo pareigas darbuotojų priėmimas ir atleidimas neįeina. Taip pat, bendrovė turi akcininką – E. S., kuris Vokietijoje eina direktoriaus pareigas, kontroliuoja atvykusių darbuotojų darbus, sužiūri kiek darbuotojas atidirbo dienų, valandų ir pan. Žino, kad po visko A. V. buvo atvykęs į biurą, nes buvo iškviestas jį apraminti. A. V. buvo neadekvatus, šaukė ant darbuotojų. Žino, kad A. V. įrašinėjo jų pokalbį. Tuo metu, buvo paskambinęs akcininkui į Vokietiją, kuris nurodė aplinkybes, kurios buvo išvardytos A. V.. Akcininkas jam pasakė kiek A. V. išdirbo dienų, kad buvo išgėręs, susimušė – vienam darbuotojui sudaužė galvą, po to pabėgo. Tai A. V. ir buvo perduota. Apie jokias baudas ir išskaitas su A. V. nekalbėjo.

Liudytojas E. S. (E. S.) teismo posėdyje nurodė, kad yra UAB „G.“ akcininkas, direktorius. A. V. pažįstą. Šių metų pradžioje buvo Lietuvoje, A. V., kaip UAB „G.“ darbuotojas, į Vokietijoje esantį objektą važiavo kartu su juo. A. V. važiavo dirbti prie ventiliacijos vėdinimo sistemos. Kai jie atvažiavo, buvo savaitgalis. Vaikinai kažką šventė, po ko A. V. į darbą išėjo išgėręs. Tai matė tiek jis, tiek užsakovas, todėl A. V. buvo įspėtas. Po to A. V. dingo, jam skambino, rašė, bet jis neatsiliepė. A. V. buvo įdarbintas. Kiek A. V. išdirbo valandų – pasakyti negali, nes turi kelis objektus, visą dieną vienoje vietoje nebūna. Objekte visą laiką buvo vokietis, užsakovas, kuris jam ir pranešė, kad A. V. darbe yra girtas. Todėl jis dirbti A. V. neleido. Kiek atvažiuodavo į objektą, tai visą laiką matydavo A. V. su alaus buteliu. Darbuotojai gyvena konteineriuose, kurie yra tame pačiame objekte, kur jie ir dirba. Kartu su A. V. dirbę vaikinai sakė, kad pabudę ryte A. V. jau nebebuvo. Apie jo dingimą pranešė biurui. Po to, A. V. atvyko į Lietuvoje esantį biurą ir nurodė, kad pavogė iš jų dokumentus, kuriuos buvo padėjęs ant stalo. A. V. prašė pinigų, kuriuos gavęs išėjo. Negali pasakyti kas iš darbuotojų buvo darbe, o kas ne, nes kaip minėjo, tai darbuotojai gyvena pačioje objekto teritorijoje. Objekto teritorijoje gyvena tik jų atvežti darbuotojai. Negali pasakyti, kiek A. V. gyveno tuose konteineriuose. Nurodė ir tai, kad atvykus į Vokietiją, A. V. prašymu, jam davė 200 eurų. Tiksliai negali nurodyti, bet pinigus davė A. V. jų atvykimo dieną arba sekančią dieną, tačiau atidirbęs savaitę jis dar nebuvo. Taip pat paaiškino, kad, dirbant Vokietijoje, vokiečiai veda žiniaraščius, kuriuose nurodomi darbuotojų vardai ir pavardės, darbo vieta, išdirbtų valandų skaičių, datą. Pagal šiuos žiniaraščius jis išrašo sąskaitas ir pagal tai gauna už darbuotojus pinigus. Pats užsakovas tikrina kas ir kur dirba, kiek dirba, kada ateina į darbą, kada išeina. Tokius žiniaraščius pasirašo pats užsakovas – vokietis.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad teismui pateiktame lydraštyje (b. l. 2), stulpelyje „Pridedama:“, nurodant teismui pateikiamus dokumentus, padaryta rašymo apsirikimo klaida, t. y. klaidingai nurodant, kad teismui pateikiami šie dokumentai – „7. A. T. paaiškinimas (1 lapas)“, „8. M. D. paaiškinimas, (1 lapas)“, „9. VSDFV duomenys (1 lapas)“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išnagrinėjo bylą neatvykus institucijos atstovui į po pertraukos tęsiamą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Bylos duomenimis, institucijos atstovui buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, jis dalyvavo pirminiuose teismo posėdžiuose, sutiko su bylos nagrinėjimo data, tačiau į paskirtą posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo priežasčių nenurodė.

Iš 2018-01-05 darbo sutarties kopijos matyti, kad darbo sutartis sudaryta tarp UAB „G.“ ir A. V.. Darbo sutartis yra neterminuota, įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo 2018-01-08. Darbo sutartis pasirašyta darbdavio atstovės E. F. ir darbuotojo A. V.. (b. l. 8-9)

Iš UAB „G.“ darbuotojų, susipažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2018-01-05 A. V. su darbo tvarkos taisyklėmis buvo supažindintas, pasirašė (Nr. 38) (b. l. 12-13).

Iš UAB „G.“ darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalo kopijos matyti, kad 2018-01-05 A. V. buvo instruktuojamas, pasirašė (b. l. 16-17).

Iš UAB „G.“ priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2018-01-05 A. V. buvo instruktuojamas, pasirašė (b. l. 18-19).

Iš UAB „G.“ darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2018-01-08 A. V. buvo instruktuojamas, pasirašė (b. l. 14-15).

Iš UAB „G.“ darbo sutarčių registravimo žurnalo kopijos matyti, kad A. V. darbo sutartį sudarė 2018-01-05, darbo pradžia 2018-01-08, tačiau šis įrašas nubrauktas ir parašyta „anuliuota“ (b. l. 20-21).

Iš 2018-02-05 VSDFV informacinės sistemos išrašo matyti, kad duomenų apie A. V. įdarbinimą ar atleidimą UAB „G.“ nėra (b. l. 11).

Iš UAB „G.“ pateikto 2018-01-12 darbo laiko apskaitos žiniaraščio, dokumentas pateiktas originalia vokiečių kalba su vertimu į lietuvių kalbą, matyti, kad A. V. 2018-01-08 dirbo 3 val., 2018-01-09 dirbo 1 val., o nuo 2018-01-10 iki 2018-01-12 pažymėta kryžiuku. Iš viso A. V. išdirbo 4 val. Taip pat žiniaraštyje įrašyta pastaba, jog A. V. 2018-01-08 ir 2018-01-09 negalėjo atlikti darbų, nes buvo neblaivus, todėl buvo atleistas iš darbo. (b. l. 45, 49-50)

Teismui kartu su byla pateikta skaitmeninė laikmena su garso įrašu, kurią institucijai pateikė A. V.. Į diskų skaitytuvą įdėjus CD-R diską, jį atidarius, matomas 1 garso įrašas pavadinimu „AUD0002“. Garso įraše užfiksuotas UAB „G.“ vadybininko A. K. ir A. V. pokalbis apie A. V. darbą bendrovės objekte, jo dingimą ir „anuliavimą“. Pokalbio metu A. V. patvirtina, kad į darbą atėjo išgėręs, dėl ko jam buvo skirta 500 eurų bauda. Tai sužinojęs, susinervino ir išėjo. Pokalbio metu A. V. taip pat patvirtina, kad iš objekto išėjo sekančią dieną, t. y. sekmadienį. A. K. paklausius A. V. kodėl jo telefonas buvo išjungtas, pastarasis nurodo, kad telefonas buvo išsikrovęs, galimybės jo įkrauti neturėjo, nes išėjęs ilgą laiką valkatavo, neturėjo pinigų nei maistui, nei grįžimui į Lietuvą. Pokalbio metu A. K. paaiškina A. V., jog jam skambino visą savaitę, kad jis asmeniškai jam skambino tiek sekmadienį, tiek antradienį, taip pat, kad jam skambino ir Ž., ir iš ofiso, tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Dėl to, kad jis dingo, telefonas buvo išjungtas, tai jie nežinojo ką daryti, todėl jis kaip darbuotojas buvo „anuliuotas“. (b. l. 22)

Teismas konstatuoja:

įvertinęs anksčiau išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumą, teismas sprendžia, jog E. F. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymių, nes, pažymėtina, kaip ir nurodyta kaltinime, tarp darbdavio ir darbuotojo buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, kuri buvo pasirašyta, pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteiktas darbuotojui, kurį jis pateikė institucijai, darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešė VSDFV apie asmens darbo pradžią.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos E. F. padarytas nusižengimas perkvalifikuotinas iš ANK 95 straipsnio 1 dalies į ANK 96 straipsnio 3 dalį, nes, anksčiau išdėstytų duomenų visetu, nustatyta, kad UAB „G.“ darbuotojui A. V. šiurkščiai pažeidus darbuotojo darbo pareigas – pasirodžius neblaiviam darbo metu darbo vietoje ir po to nebeatvykus į darbą – E. F., nesivadovaudama darbo įstatymų reikalavimais, pašalino duomenis apie A. V. įdarbinimą ir darbą, nors turėjo įforminti darbo sutarties nutraukimą esant darbuotojo kaltei.

ANK 96 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuoniasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: 1) neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties; 2) pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas; 3) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas; 4) priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje; 5) tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; 6) darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika; 7) kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (DK 58 straipsnio 3 dalis). Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia (DK 58 straipsnio 4 dalis).

Taigi, nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad E. F. netinkamai įformino dokumentus, pašalindama duomenis apie A. V. įdarbinimą, nors privalėjo įforminti darbo sutarties pabaigą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė aplinkybės, jog netinkamai įformino dokumentus. Atsižvelgiant į tai, E. F. veiksmai atitinka ANK 96 straipsnio 3 dalį, todėl ji yra baustina.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų, kad anksčiau E. F. būtų bausta administracine tvarka, byloje nepateikta (remiantis Lietuvos teismų informacijos sistemos LITEKO duomenimis, anksčiau bausta, galiojančių nuobaudų neturi, bausta už analogiško nusižengimo padarymą, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas, nėra).

E. F. pripažinimą padarius administracinį nusižengimą ir gailėjimąsi, teismas pripažįsta kai jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtina administracinė nuobauda – minimali bauda, numatyta ANK 96 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34 straipsniais, 95 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

E. F. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 3 dalyje, ir jai skirti 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 18079276814 ir įmokos kodą 1001. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo, paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.