- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-02
- Bylos Nr.
- I-3817-331/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02420-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- L. P.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant atsakovės atstovei Barbarai Kuzinevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus rajono savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2014-02-05 prašymą, 2014-04-01 sprendimu Nr. A33(l)-2559-(25.31) atsisakė keisti jai nuosavybės teisę priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), žemės naudojimo paskirtį, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 6 straipsniu ir 17 straipsnio 1 punktu, informuodama, kad žemės klypo pagrindinė naudojimo paskirtis gali būti keičiama parengus kvartalo detalųjį planą sudarant teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį (1 t. b. l. 6, 2 t. b. l. 13).
Šalies argumentai
Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4) ir prašo:
panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-04-01 atsakymą Nr. A33(l)-2559-(25.31);įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais kuo skubiau priimti sprendimą dėl Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės naudojimo paskirties pakeitimo pagal Vilniaus rajono savivaldybės bendrąjį teritorijos planą;įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių atsakant į pateiktus prašymus dėl žemės naudojimo paskirties pakeitimo laikytis teisės aktuose nustatytų terminų;priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Paaiškino, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymas, kad Žemės sklypo žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama tik parengus kvartalo detalųjį planą, prieštarauja TPĮ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius turėjo pakeisti Žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, kadangi vietovės lygmens bendrasis planas dar nėra parengtas. TPĮ 6 straipsnyje ar 17 straipsnio 1 punkte, ar kituose teisės aktuose nenumatyta, kad jei teritorija nėra kompaktiškai užstatyta, savivaldybės direktorius negali pakeisti žemės naudojimo paskirties pagal savivaldybės bendrąjį teritorijos planą. Teisės aktuose taip pat nenumatyta, kad siekiant pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį, kuris yra teritorijoje, kuri nėra kompaktiškai užstatyta, yra reikalinga inicijuoti ir finansuoti kvartalo detalųjį planą. Toks Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimas nėra pagrįstas jokiais teisės aktais.
Remdamasi TPĮ 6 straipsniu teigia, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius negali reikalauti pasirašyti inicijavimo sutartį, kadangi pagal TPĮ fiziniai asmenys gali pasinaudoti planavimo iniciatyvos teisėmis tik savo valia ir sprendimu, t.y. ne Vilniaus rajono savivaldybės administracijai prašant ar reikalaujant. Taip pat Vilniaus rajono savivaldybės direktorius negali prašyti jos lėšomis įvykdyti kvartalo detalųjį planą, kadangi pagal įstatymą, savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai rengiami savivaldybės lėšomis.
Be to, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius į prašymą atsakė tik per 39 darbo dienas, taip pažeisdamas Aprašo 12 punktą, nustatantį, kad savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas per 10 darbo dienų nuo nurodytų privalomų dokumentų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui.
Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija nesutinka su pareiškėjos skundu prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 11-13) paaiškino, kad 2009-09-23 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-323 buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. TPĮ 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi privalomieji teritorijos naudojimo reikalavimai. Bendrojo plano Sprendinių konkretizavimo 11.3.3 punktas numato, jog leisti plėtoti naują užstatymą arba plėsti esamą galima rengiant detaliuosius planus. Šios nuostatos yra taikomos, kol nėra baigti rengti stambesnio mastelio planai (Bendrojo plano Sprendinių konkretizavimo 11.3 p.). Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrasis planas šiai dienai dar nėra patvirtintas savivaldybės tarybos. Šiuo metu jis yra viešai apsvarstytas (hltp://teritoriiuplanavimas.vrsa.lt/go.php/Bendrasis-planas911692399861).
Pareiškėjos sklypas nepatenka į kompaktiškai užstatytą teritoriją (kvartalo, kurio plotas yra apie 57 ha, viduje kompaktiškai užstatytos teritorijos plotas siekia tik apie 2 ha, kas neatitinka kompaktiškai užstatytos teritorijos sąvokos pagal TPĮ 2 str. 7 d.). Tai reiškia, kad pareiškėjos sklypas atitinka urbanizuojamos teritorijos - numatomos kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijos sąvoką (TPĮ 2 str. 36 d.). Šiuo atveju akivaizdu, jog pareiškėjos sklypas patenka į teritoriją, kurioje numatomas teritorijos vystymas. Vystyti šią teritoriją galima 2 būdais: inicijuojant detaliojo plano rengimą, kaip tai numato Bendrojo plano sprendinių konkretizavimo 11.3.3 punktas ir TPĮ 17 straipsnio 1 dalis, arba laukti, kol bus patvirtintas vietovės lygmens bendrasis planas ir jame nustatyti visi detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai, kaip tai nustato TPĮ 17 straipsnio 4 dalies 2 punktas: „Detalieji planai nerengiami, jeigu vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatyti visi detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai“.
Motyvuojamoji dalis
Pažymėjo, kad TPĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka yra taikoma tik esant atvejui, numatytam 20 straipsnio 1 dalyje: statyba turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius. Tik esant šio straipsnio 1 dalyje numatytam atvejui gal būti taikomas 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas - žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas Vyriausybės nustatyta tvarka Administracijos direktoriaus sprendimu pagal Bendrąjį planą.
Pareiškėja prašyme nurodė, jog norėtų keisti Žemės sklypo paskirtį, todėl jai ir buvo pateiktas atsakymas, paaiškinant, kokiais būdais ši paskirtis gali būti keičiama. Pažymėjo, kad pareiškėja 2013-06-17 buvo sudariusi Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 334-13, todėl galėjo remiantis šia sutartimi gauti planavimo sąlygas ir parengti Žemės sklypo detalųjį planą.
Atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Skundas atmestinas
Šioje byloje ginčas kilo dėl žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso L. P.. Pareiškėja 2014-02-05 pateikė prašymą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pakeisti šio žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2014-04-01 sprendimu Nr. A33(l)-2559-(25.31) atsisakė keisti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsniu ir 17 straipsnio 1 punktu, informuodama, kad žemės klypo pagrindinė naudojimo paskirtis gali būti keičiama parengus kvartalo detalųjį planą sudarant teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį. Be to, paaiškino, kad teritorija, kurioje yra ir pareiškėjos žemės sklypas, priskiriama prie urbanizuojamos zonos teritorijos, kurioje nėra nustatyti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetai, nėra suplanuotos teritorijų funkcinės zonos ir nurodyti zonų planavimo ypatumai, nėra numatyta inžinerinė, susisiekimo ir kita visuomenės poreikiams reikalinga infrastruktūra ir kt. (t. I, b. l. 6, t. II, b. l. 13). Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrasis planas šiai dienai dar nėra patvirtintas savivaldybės tarybos. Šiuo metu jis yra viešai apsvarstytas. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp proceso šalių nėra.
Pareiškėja teigia, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius savo sprendimu pagal pateiktą prašymą turėjo pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, kuriame numatomas teritorijos vystymas, o atsakovė teigia, kad vystyti šią teritoriją galima 2 būdais: inicijuojant detaliojo plano rengimą, kaip tai numato Bendrojo plano sprendinių konkretizavimo 11.3.3 punktas ir TPĮ 17 straipsnio 1 dalis, arba laukti, kol bus patvirtintas vietovės lygmens bendrasis planas. Taigi teismui svarbu nustatyti, ar šiuo konkrečiu atveju keičiant žemės sklypo naudojimo paskirtį būtinas detalusis planavimas, ar kitoks planavimas.
Pagal TPĮ 2 straipsnio nuostatas kompaktiškai užstatyta teritorija – didesnė kaip 5 ha užstatyta teritorija (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė), kurioje užstatymo tankis ne mažesnis kaip 20 procentų (7 d.). Kvartalas – gyvenamosios vietovės urbanizuotos ar urbanizuojamos teritorijos struktūros elementas, kurį mažiausiai iš trijų pusių riboja inžinerinių komunikacijų koridoriai ar natūralūs barjerai – žemės reljefo formos, vandens telkiniai, želdiniai, antropogeniniai komponentai ir kt. (10 d.). Urbanizuojamos teritorijos – savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose numatomos kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatomais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose (36 d.). Urbanizuotos teritorijos – pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose (37 d.). TPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus). Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad detaliųjų planų objektai yra esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai, taip pat esamos arba naujai planuojamos kaimų kompaktiškai užstatytos teritorijos, jų kvartalai.
Pagal TPĮ 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, galima tuomet, kai statyba atitinka savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendiniams. Tik esant šio straipsnio 1 dalyje numatytam atvejui (žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis) gali būti taikomas 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas - žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas Vyriausybės nustatyta tvarka Administracijos direktoriaus sprendimu pagal Bendrąjį planą.
Iš bylos įrodymų aiškiai matyti, to neneigia ir atsakovė, kad pareiškėjos žemės sklypas (žemės ūkio paskirties) įeina į teritoriją, kuri priskiriama prie planuojamos urbanizuoti zonos teritorijos, tačiau ši teritorija nėra kompaktiškai užstatyta, nėra suformuoto gatvių tinklo, inžinerinių komunikacijų koridorių, neužstatomų bendrai naudoti pritaikytų želdynų, viešųjų erdvių. Pareiškėjos sklypas nepatenka į kompaktiškai užstatytą teritoriją, nes kvartalas, kurio plotas yra apie 57 ha, šio ploto viduje kompaktiškai užstatytos teritorijos plotas sudaro tik apie 2 ha (turėtų būti 5 ha), kas neatitinka kompaktiškai užstatytos teritorijos sąvokos pagal TPĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas. Nors pareiškėjos žemės sklypas atitinka urbanizuojamos teritorijos - numatomos kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijos sąvoką (TPĮ 2 str. 36 d.), tačiau pagal TPĮ 6 straipsnio, 17 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, pareiškėjos žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis gali būti keičiama parengus kvartalo detalųjį planą, sudarant teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį arba kol bus patvirtintas vietovės lygmens bendrasis planas, nes šioje teritorijoje nėra nustatyti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetai, nėra suplanuotos teritorijų funkcinės zonos ir nurodyti zonų planavimo ypatumai, nėra numatyta inžinierinė, susisiekimo ir kita visuomenės poreikiams reikalinga infrastruktūra. Teismas pažymi, kad detalieji planai gyvenamųjų kvartalų ir namų grupių, visuomeninių pastatų ir kitų objektų statybai inžineriškai neparengtose teritorijose rengiami, kai jų planavimo tikslams įgyvendinti yra parengti ir patvirtinti savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendrieji planai arba inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijų plėtros specialieji planai. Detaliuoju planu nustatomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, nurodomi reikalavimai inžineriniams tinklams prisijungti prie savivaldybės infrastruktūros.
Be to, pareiškėja 2013-06-17 buvo sudariusi Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 334-13, todėl galėjo remiantis šia sutartimi gauti planavimo sąlygas ir parengti Žemės sklypo detalųjį planą, tačiau tuo nepasinaudojo (t. II, b. l. 14-16). Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal TPĮ 17 straipsnio 4 dalies 2 punktą, detalieji planai nerengiami, jeigu vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatyti visi detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai. Šiuo atveju ginčo teritorijai tokie reikalavimai dar nėra nustatyti.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės 2014-04-01 sprendimas Nr. A33(l)-2559-(25.31), kuriuo atsisakyta keisti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo paskirtį, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Teismui konstatavus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais kuo skubiau priimti sprendimą dėl Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės naudojimo paskirties pakeitimo pagal Vilniaus rajono savivaldybės bendrąjį teritorijos planą.
Nepatenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 44-45 str.).
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjos L. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.