Kauno apygardos teismo sprendimas

2016-04-27 · Civilinė byla Nr. 2A-722-657/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-27
Bylos Nr.
2A-722-657/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09734-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė, Nerijus Meilutis
Atsakovas
Ž. A.
Ieškovas
V. A.
Trečiasis asmuo
V. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-722-657/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09734-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S) (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalės Burdulienės, Nerijaus Meilučio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14715-896/2015 pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui Ž. A., trečiajam asmeniui V. A. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. A. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8482-773/2006 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties antrą punktą, pakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11384-54/2010 taip: priteisti iš Ž. A. nepilnametei dukrai D. A., gimusiai (duomenys neskelbtini) d., 200,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti įstatyminę D. A. atstovę V. A. (b.l. 3-5). Nurodė, kad teismo sprendimu dukters išlaikymui iš atsakovo buvo priteistas 86,89 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis, tačiau atsakovas moka tik po 57,00 Eur kas mėnesį. Nuo 2010 metų nepilnametės šalių dukters poreikiai pakito, priteisto išlaikymo suma akivaizdžiai yra nepakankama net minimaliems dukters poreikiams tenkinti. Kreipimosi į teismą metu ieškovė su šalių nepilnamete dukra gyvena (duomenys neskelbtini), dukters išlaikymui per mėnesį skiria 582,05 Eur. Į šią sumą įskaičiuoti dienpinigiai, maistas mokykloje, išlaidos maistui, apavui, higienos priemonėms, pramogoms, maistui namuose, būreliams, tačiau neįskaičiuotas būsto nuomos mokestis, komunaliniai mokesčiai. Ieškovės pajamas sudaro (duomenys neskelbtini) svarų sterlingų darbo užmokestis, taip pat jos gaunamos išmokos, mokesčių lengvatos. Ieškovė augina ir prižiūri dar vieną nepilnametę dukrą K. Š., gimusią (duomenys neskelbtini) d. Atsakovas yra darbingas, atostogas su šeima leidžia užsienyje, tačiau viso teismo sprendimu padidinto išlaikymo ir jo įsiskolinimo dukrai nemoka.

Atsakovas Ž. A. su ieškiniu nesutiko (b.l. 41-44). Nurodė, kad po teismo sprendimo dėl išlaikymo dukrai priteisimo atsakovo turtinė padėtis netgi pablogėjo – atsakovas dėl pablogėjusios sveikatos tapo bedarbiu, gyvena iš sutuoktinės gaunamos motinystės pašalpos ir padedant tėvams, nuosavybės teise neturi nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto, todėl ieškovės prašoma iš jo nepilnametei dukrai priteisti 200,00 Eur dydžio suma jam yra labai didelė. Be to, atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos taip pat privalo išlaikyti. Atsakovas dukrai D. A. kiekvieną mėnesį moka 57,92 Eur dydžio išlaikymą, skirti daugiau lėšų šiuo metu neturi galimybės. Ieškovė nepagrindė prašomos priteisti sumos dydžio. Šalių dukra yra sveika, neturi jokių specialiųjų poreikių, todėl dukters poreikiai vertinti kaip įprastiniai atitinkamo amžiaus vaiko poreikiai. Be to, ieškovės pajamos yra gerokai didesnės nei atsakovo, todėl priteisus ieškovės prašomo dydžio išlaikymą dukrai, būtų pažeisti kitų atsakovo nepilnamečių vaikų interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir priteisė išlaikymą nepilnametei dukrai D. A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur nuo 2015-05-14 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka (b.l. 120-125). Teismas nustatė, kad priteisiant iš Ž. A. materialinį išlaikymą šalių nepilnametei dukrai ji buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o bylos nagrinėjimo metu D. A. yra (duomenys neskelbtini) metų, todėl pripažintina, jog vaiko poreikiai padidėjo, o kartu išaugo išlaidos, skirtinos būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo nurodytą aplinkybę, kad teisingiausia būtų visiems trims jo nepilnamečiams vaikams skirti vienodo dydžio po 57,92 Eur kiekvienam vaikui – išlaikymą, kadangi šalių dukra D. A. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų paauglė, tuo tarpu N. A. ir L. A. yra mažamečiai. Ieškinyje nurodyti dukros poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, jie nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese (maistas, apranga, higiena, sveikata, ugdymo priemonės, laisvalaikio poreikiai, kitos išlaidos). Teismo vertinimu abejotina tik dėl kasmėnesinių išlaidų, ieškovės nurodymu skiriamų nepilnametės D. A. lankomiems būreliams apmokėti, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie dukters lankomus būrelius. Teismas konstatavo, kad vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį yra reikalinga apytiksliai 568,19 Eur suma. Vaikui išlaikyti skiriamų lėšų poreikis iš dalies yra nulemtas aplinkybės, kad vaikas su motina gyvena užsienio valstybėje, kurioje kainos aukštesnės, nei Lietuvoje. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad dėl sveikatos būklės yra sumažėjęs jo darbingumas ir kad dėl šios priežasties yra apribotos jo galimybės susirasti gerai apmokamą, atsakovo gebėjimus atitinkantį darbą. Atsakovas, turėdamas įstatyme jam nustatytą pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą, prioriteto ir sąžiningumo principų pagrindu privalėtų imtis visų aktyvių veiksmų, kad finansiškai galėtų prisidėti prie padidėjusių vaiko poreikių patenkinimo. Aplinkybė, jog atsakovas, būdamas jauno, darbingo amžiaus, neturi pajamų, susijusių su darbo santykiais, neatleidžia jo nuo įstatyminės pareigos prisidėti prie padidėjusių nepilnametės dukters poreikių. Teismas įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, atsižvelgęs, kad šalių nepilnametė dukra gyventi į užsienio valstybę išvyko ieškovės iniciatyva, nesant atsakovo pritarimo, darė išvadą, kad atsakovas turi galimybę savo nepilnamečiam vaikui teikti po 160,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį. Tokio dydžio suma užtikrins protingą šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovas, būdamas jauno, darbingo amžiaus asmuo, turi gerinti savo gyvenimo sąlygas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas Ž. A. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį (b.l. 133-135). Apelianto teigimu, teismas nesigilino, ar ieškovė turėjo pagrindą kreiptis dėl išlaikymo sumos padidinimo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas D. A. keisti išlaikymo dydį. Teismas konstatavo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių nepilnametės D. A. poreikius, o tai yra pagrindas ieškinį atmesti. Iš byloje ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų yra akivaizdu, jog jos turtinė padėtis pagerėjo, kadangi kreipimosi į teismą metu ieškovė su šalių nepilnamete dukra gyvena (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis realiai pablogėjo, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

Teismas priteisė nepagrįstai didelę išlaikymo sumą, nepilnai ir neobjektyviai ištyręs įrodymus. Teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Byloje pateikti duomenys, kad Ž. A. nedirba, serga hipertenzine širdies liga. Jis neturi nuosavybės teise nekilnojamųjų ir privalomų registruoti kilnojamųjų daiktų. Po paskutinio Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11384-54/2010 padidinto išlaikymo atsakovo šeimoje gimė dar vienas vaikas. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo turtinę padėtį.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė V. A. prašė Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti (b.l. 138-139). Nurodė, kad teismo priteistas 160,00 Eur per mėnesį išlaikymas, įvertinus atsakovo finansinę padėtį, yra pagrįstas, užtikrinantis bent minimalių vaiko poreikių tenkinimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu, kuriuo taip pat patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutarties dėl santuokos nutraukimo 2 punktas buvo pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-11384-54/2010) ir iš atsakovo Ž. A. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai D. A. po 86,89 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-04-15 iki jos pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta įstatyminė vaiko atstovė V. A..

Paduotu ieškiniu ieškovė prašė padidinti sprendimu priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai, motyvuodama tuo, kad nuo 2010 metų pakito nepilnametės šalių dukters poreikiai, priteisto išlaikymo suma akivaizdžiai yra nepakankama net minimaliems dukters poreikiams tenkinti, jos turtinė padėtis pasikeitė, be to išlaiko dar vieną nepilnametę dukrą. Ieškovės nuomone, ginant nepilnametės šalių dukters interesus, teikiamas išlaikymas turėtų būti padidintas iki 200,00 Eur per mėnesį.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo pastangas įgyti geriau apmokamą darbą, tas aplinkybes, jog atsakovas privalo teikti dar dviem nepilnamečiams vaikams, visiškai nevertino ieškovės turtinės padėties ir nepilnametės dukters poreikių pasikeitimo.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt., ir išlaikymo dydžio kriterijai sietini su minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio suma (taikant analogiją CK 6.461 str. 2 d.).

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.).

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.). Taigi įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą.

Ieškovė ieškinį grindė padidėjusiomis išlaidomis nepilnametei dukrai ir nurodė, jog dukters išlaikymui kas mėnesį reikalinga 582,05 Eur suma: tame tarpe – 69,28 Eur maistas mokykloje, 124,80 Eur – dienpinigių, 138,56 Eur aprangai apavui, 27,71 Eur higienos priemonėms, 41,57 Eur pramogoms, 166,27 Eur maistui namuose, 13,86 Eur būreliams, ir į bylą pateikė prekių įsigijimo kvitus (b.l. 12-21, 31-37). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės pateiktus kvitus vertino tik kaip ieškovės patiriamas išlaidas, bet ne kaip įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad kvituose nurodyta dalis prekių (pvz. drėgnos servetėlės kūdikiams, POM alaus užkandis, Shopkins žaislai, kt.) akivaizdžiai nėra skirtos šalių nepilnametės dukters poreikių tenkinimui.

Išvadą, kad tikslinga pakeisti išlaikymo dydį teismas grindė tuo, jog šalių nepilnametė dukra yra (duomenys neskelbtini) metų paauglė, tuo tarpu N. A. ir L. A. yra mažamečiai, todėl jos išlaikymui reikia daugiau lėšų. Su tokia teismo išvada nėra pagrindo sutikti.

Neabejotinai, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daugelio įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Ieškovė, prašydama beveik du kartus padidinti atsakovo mokamą išlaikymą nepilnametei dukrai dėl padidėjusių vaiko poreikių, privalėjo įrodyti esminį, o ne mažareikšmį vaiko poreikių pasikeitimą, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes. (CPK 178 str.).

Kaip teisingai sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, išaiškino, kad tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog byloje nustačius, kad ieškovė su dukra išvyko į užsienį, ieškovės iniciatyva, nesant atsakovo pritarimo, pati ieškovė turi prisiimti dėl nurodytos priežasties atitinkama dalimi padidėjusias išlaidas šalių dukters poreikių tenkinimui.

Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, sprendė, jog yra pagrindas padidinti priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai D. A. dydį iki 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokia teismo išvada nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais apie atsakovo turtinę padėtį.

Kaip jau minėta išlaikymo dydis nepilnametei dukrai buvo pakeistas Kauno apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. sprendimu. Byloje nustatyta, jog po sprendimo priėmimo atsakovui (duomenys neskelbtini) d. gimė sūnus L. A. (b.l. 49). Atsakovas nuosavybės teise nekilnojamųjų ir privalomų registruoti kilnojamųjų daiktų neįgijo, nuo (duomenys neskelbtini) registruotas Darbo biržoje (b.l. 52-54), kas leidžia spręsti jog jo gaunamos pajamos lyginant su teismo sprendimo priėmimo metu buvusiu atlyginimu, ne tik kad nepadidėjo, bet netgi nesumažėjo (b.l. 51). Be to atsakovui diagnozuota hipertenzinė širdies liga, stebimi galvos svaigimo epizodai dėl kraujagyslių nepakankamumo (b.l. 57-92; 109). Atsakovo sutuoktinė gauna V. A. gauna (duomenys neskelbtini) Eur motinystės pašalpą (b.l. 50). Atsakovo sūnus N. A. lanko lopšelį – darželį (duomenys neskelbtini), vienos dienos įkainis – 1,79 Eur, įsiskolinimų už darželį nėra (b.l. 55). N. A. (duomenys neskelbtini) lanko plaukimo sporto šaką, mėnesinis mokestis 11,58 Eur (b.l. 56).

Tuo tarpu ieškovė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, išskyrus pažymą apie gaunamą darbo užmokestį (vidutiniškai (duomenys neskelbtini) svarų sterlingų per mėnesį, b.l. 9-10) nepateikė. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės nurodytas argumentas, jog ji taip pat turi išlaikyti nepilnametę dukrą K. Š., nėra pakankamos priteisto išlaikymo dydžiui padidinti, kadangi realiai atsakovas turi tris nepilnamečius išlaikytinius – dukrą D. A. ir sūnus N. ir L. A.. Teisėjų kolegija pažymi, jog vieno nepilnamečio vaiko interesai negali paneigti kitų vaikų, kuriuos privalo išlaikyti atsakovas interesų ir sprendžia, jog byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė įrodė, jog žymiai pasikeitė nepilnametės šalių dukters D. A. poreikiai ar šalių turtinė padėtis, ir šiuo metu yra pagrindas padidinti priteistą išlaikymo dydį.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vaiko išlaikymas yra tęstiniai teisiniai santykiai. Sutinkamai su CK 3.201 straipsnio nuostatomis, numatančias, jog vaiko poreikiams išaugus ir atsakovui atsisakius padengti papildomas išlaidas, ieškovė turės teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėDalė BurdulienėNerijus Meilutis