Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms I. M., A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsituokęs, turintis 10 klasių išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. (duomenys neskelbtini), teistas

1) 1993-04-27 Latvijos Respublikos Bauskės t. teismo pagal LVA 139 str. 4 d. - 4 m. laisvės atėmimu su turto konfiskavimu;

2) 1993-12-22 Pasvalio r. apyl. teismo pagal LR BK 147 str. 3d. – 3 m. laisvės atėmimu. Remiantis LR 1993-06-15 įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 str. bausmė sumažinta iki 2 metų laisvės atėmimo;

3) 1997-02-04 Biržų r. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2d. – 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimu su turto konfiskavimu;

4) 1999-12-23 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 272 str. 3 d., 271 str. 2 d., 271 str. 3d., 42 str. 1 d. – 7 m. laisvės atėmimu, bauda 12500 Lt su turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 26 str. 1 d., 2 p., pripažintas itin pavojingu recidyvistu;

5) 2000-10-05 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 82 str. 2 d., 271 str. 2 d., 42 str. 1 d. – 3 m., 6 mėn. laisvės atėmimu, bauda 2500 Lt su turto konfiskavimu. Remiantis LR BK 42 str. 4 d. bausmę subendrinti su bausme pagal Panevėžio apygardos teismo1999-12-23 nuosprendį. Galutinė bausmė 7 m. laisvės atėmimo su 12500 Lt bauda ir viso turto konfiskavimu. 2003-07-01 Panevėžio apygardos teismo 2003-07-01 nutartimi, veiką pagal 1999-12-23 Panevėžio apygardos teismo nuosprendį iš 1961m LR BK 272 str. 3 d. perkvalifikuoti į 2000 m. BK 180 str. 2 d., 271 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d., 271 str. 3 d. į BK 178 str. 2 d. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., galutinę bausmę skirti 5 m. laisvės atėmimo. Panaikinti baudą ir turto konfiskavimą. Pagal 2000-10-05 Panevėžio apygardos teismo nuosprendį veiką iš 1961 m. LR BK 82 str. 2 d. perkvalifikuoti į 2000m. BK 291 str. 1 d. ir 291 str. 2 d. iš 271 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 8 d. subendrinus su 1999-12-23 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, galutinę bausmę skirti 6 m. laisvės atėmimo. Panaikinti baudą ir turto konfiskavimą. 2004-01-20 Marijampolės r. apyl. teismo 2004-01-14 nutartimi, vadovaujantis LR BPK 157 str., paleistas lygtinai prieš 1 m., 5 mėn., 24 d.;

6) 2005-01-28 Pasvalio r. apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. – 3 m., 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. bausmę subendrinti su 2000-10-05 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu. Galutinė bausmė – 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

7) 2005-02-14 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal LR BK 241 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 63 str. 2 d., 63 str. 4 d., 63 str. 5 d., 65 str. 1 d., 1 p. – 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. 2006-05-04 Panevėžio apygardos teismo pakeisti 2005-02-14 Kėdainių r. apyl. teismo nuosprendį: vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 5 d., 1 p., 6 d., bausmes subendrinus, paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 m., 2 mėn. Remiantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinus su 2005-01-28 Pasvalio r. apyl. teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė bausmė – 5 m., 5 mėn. laisvės atėmimo;

8) 2006-05-11 Kėdainių r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 m. 10 mėn.. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 4 d., 5 d., 1 p., 9 d., bausmę subendrinus su 2005-01-28 Pasvalio r. apyl. teismo nuosprendžiu bei 2006-02-14 Kėdainių r. apyl. teismo nuosprendžiu, paskirti galutinę bausmę – 5 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios bausmės iš dalies pridėti 2000-10-05 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį, galutinė bausmė – 5 m. 11 mėn. laisvės atėmimo. 2010-08-13 paleistas iš Marijampolės PN atlikęs bausmę;

9) 2011-07-11, 2011-12-14 teistas Vokietijoje laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant;

10) 2013-04-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. – areštu 40 parų;

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2012 m. sausio 01 d., laikotarpyje nuo 03.00 val. iki 08.00 val., (duomenys neskelbtini) prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame automobilyje “VW Golf GT TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lytiškai santykiavo bei tenkino lytinę aistrą analiniu būdu su nepilnametę R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), prieš jos valią, panaudodamas fizinį smurtą, grasinimus tuoj pat jį panaudoti ir kitaip atimdamas galimybę priešintis, t. y. jėga įstūmęs nukentėjusiąją į automobilį, atsisėdęs šalia ant galinės automobilio sėdynės ir laikydamas ją ranka, nuvežė nuošaliau nuo klubo prie (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) kur užrakino automobilio dureles, taip atimdamas nukentėjusiajai galimybę pasišalinti bei paėmęs abiem rankom už kaklo ją smaugė, bandant nukentėjusiajai atidaryti automobilio dureles, sugriebė ją ir tampė už plaukų, po to ėmė jėga tempti sijoną žemyn, kartu su sijonu nusmaukė nukentėjusiajai kojines bei apatines kelnaites, grasindamas, kad ją pasmaugs, apnuogino savo lytinį organą ir liepė čiulpti jį bei prievarta palenkė jos galvą, jai atsisakius tai daryti – jėga paguldė ją ant galinės sėdynės, jai priešinantis – vėl ją smaugė ir pražergęs jos kojas per prievartą įkišęs savo lytinį organą jai į makštį ją išžagino, po to stipriai smogė dešine ranka jai į galvą ir ištraukęs savo lytinį organą iš nukentėjusiosios makšties, sugrūdo jį nukentėjusiajai į analinę angą ir taip tenkino lytinę aistrą analiniu būdu, dėl patirtos prievartos R. Ž. atsirado laikinas psichikos sutrikimas – potrauminio streso sutrikimas ir sunkios depresijos sutrikimas be psichozės simptomų, tokiu būdu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata.

Įrodymai, kuriais grindžiami teismo patvirtinti kaltinimai, jų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Kaltinamasis S. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir prašė remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad 2011-12-30 atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas J. sutikti Naujų metų. Tą patį vakarą apie 22 val., išgirdęs klube muziką, ten užėjo, susipažino, šoko su mergina vardu R.. Pasiūlė jai pasimylėti, ji pasimetė. Tada jis pasiūlė jai 100 eurų, papasakojo, kad grįžo iš Vokietijos. R. sutiko pasimylėti už pinigus ir jie už katilinės pastato, kur vyko šokiai, pasimylėjo lauke. Jis merginai atidavė 2 kupiūras po 50 eurų. 2011-12-31 jis paskambino T. U. ir pakvietė švęsti. T. U. atvažiavo su draugu. Visi šventė. Apie 00.15val., kai baigė šaudyti saliutus, jis, T. U., jo draugas, J. nuėjo į kaime vykstančius šokius. Ten sutiko tą pačią merginą, kuri buvo neblaivi, jis jai pasiūlė pasimylėti automobilyje. Ji sutiko, tik paprašė, kad neilgai ir toli nevažiuoti. Jie nuvažiavo prie daugiabučio namo, kur liko vieni, jis ant galinės sėdynės ją glamonėjo, bučiavo ir pati R. nusimovė pėdkelnes, apatines kelnaites ir jie mylėjosi apie 15-20 minučių. R. mylėjosi savo noru, jis jos nesmaugė, nemušė. Pati R. ištraukė savo rankomis jo varpą iš makšties ir įsikišo į išangę. Po to jie apsirengė ir R. išėjo namo, o jis pas J.. Papildomai apklaustas S. M. patikslino, kad 2011-12-30 tikrai buvo klube Berniūnų k., ten sutiko R., matė ją pirmą kartą, tikrai turėjo su ja lytinių santykių abipusiu sutarimu, sumokėjo jai 50 eurų, viena kupiūrą. Kadangi ji sutiko už pinigus santykiauti, jis pasidomėjo kiek jai metų. Ji atsakė, kad kitais metais jai bus (duomenys neskelbtini) metų. Po to dar kartą R. sutiko 2012-01-01 naktį tame pat klube, ji buvo neblaivi, matėsi iš jos elgesio, ji kabinėjosi prie vaikinų. Jis su ja šoko, ji intymiai kabinėjosi, trynėsi į jį, glaustėsi. Jis suprato, kad ji patenkinta jį sutikusi po vakar turėtų santykių. Kambariuke R. sėdėjo ant įvairių vaikinų kelių, bučiavosi su jais. Kai jis pasiūlė jai išvažiuoti, mano, kad ji suprato, kad siūlo jai mylėtis. Lauke jis pasakė, kad vėl duos 50 eurų už pasimylėjimą. Ji sutiko, tik paprašė, kad nebūtų šnekų apie tai, kad nesužinotų jos draugas. Į mašiną ji sėdo savo noru, jis ir R. sėdo ant galinės sėdynės. Vairavo automobilį T. U.. Automobilis sustojo prie daugiabučio namo, apie 4-5 metrai nuo namo. Matė, kad daugiabutyje degė šviesos, kartais praeidavo žmonės, nes žmonės šventė Naujus Metus. Liko dviese su R. automobilyje apie 03val. Iš pradžių R. jo klausinėjo ką jis veikia, kaip, su kuo gyvena (duomenys neskelbtini). Po to jie pradėjo mylėtis, jis elgėsi švelniai, jos drabužių nesuplėšė, jėgos prieš ją nenaudojo. Negrasino, negąsdino, jokių ginklų neturėjo. Atliko tris lytinius aktus su pertraukomis. Pasimylėdavo, pakalbėdavo, R. niekaip jam neišreiškė nenoro mylėtis. Pati apsikabindavo, bučiuodavosi, bendravo normaliai. Tokie santykiai tarp jų tęsėsi apie 2-3 val. R. prašymu lytinį aktą jis baigė į išeinamąją žarną. Po to apsirengė, dar pakalbėjo, jis jai atidavė 50 eurų, viena kupiūra, ir kartu išlipo iš mašinos. R. nuėjo į klubo pusę, o jis nuėjo pas J.. Visą laiką kol buvo mašinoje R. galėjo iš jos laisvai išeiti. Kitą dieną jis ėjo pas R., nes atėjo jos draugas aiškintis kodėl jis R. neišleido iš mašinos. R. teta pasakė, kad ji išvažiavo į miestą. Dar vėliau tas draugas mėgino aiškintis santykius ir jie susistumdė su juo kieme (1t. b. l. 170, 171, 177, 178, 192, 193).

Teisme kaltinamasis papildomai nurodė, kad tikrai dieną prieš naujuosius metus jis mylėjosi su R. Ž., nes ji buvo atėjusi pas G. S.. R. Ž. yra mėgėja išgerti, pasilinksminti. Nurodė, kad su R. Ž. draugu susimušė, nes jis jos draugui pasakė, kad mylėjosi su R. Ž.. Pirmą kartą jai 50 eurų davė už katilinės, kai išėjo iš S.. Kitą kartą 50 eurų davė automobilyje. Kaltinamasis paaiškino, kad automobilis buvo U. draugo. Automobilio vienos durys iš lauko pusės neatsidarė. Jis mašinoje sėdėjo užpakalinės sėdynės dešinėje pusėje, o R. Ž. kairėje, vairuotojo pusėje. R. Ž. pati jo lytinį organą įsistatė į analinę angą. Dar prieš baigiant aktą ji pasakė: „kai baigsi, pasakyk“. Ji neprašė paleisti. Jis dar pats jai mašinos dureles atidarė ir ji ne į namų pusę nuėjo, o tiesiai į klubą. Nors liudytojai nurodė, kad nukentėjusi buvo apsiverkusi, išsigandusi, išbalusi, sutrikusi, bet tai kiekvienas gali suvaidinti. Kaltinamasis nurodė, kad su liudytoju Š. jo santykiai normalūs, jie nesusipykę, susitinka prie parduotuvės. Nurodė, kad su U., P., P. jokių santykių jis nepalaiko, pas juos negyvena, vienas jo brolis gyvena pas P..

Nukentėjusioji R. Ž. parodė, kad 2011 m. gruodžio pabaigoje atvyko atostogų į Berniūnus pas tetą J. V.. Buvo nutarusi naujus metus švęsti katilinėje su tais pačiais draugais. 2011-12-31 ji buvo pas drauges K. ir S., jas padažė, išėjo namo pati puoštis. Paskui su giminėmis pasėdėjo prie šventinio stalo. Apie 20 val. nuėjusi į katilinę, sutiko K., S., M.. Jie pradėjo švęsti, daug šoko. Prisirinko daugiau žmonių, šventė įsismarkavo. Tada ji su K. šoko ant bilijardo stalo. Buvo linksma, juokinga. 24 val. išėjo pažiūrėti šventinių fejerverkų, išgėrė simboliškai šampano, vieni kitus pasveikino su naujaisiais metais. Grįžę į salę šoko, daugiausia ji šoko su M., bet taip ir su kitais, šoko tiek su vaikinais, tiek su merginomis. Apie 1 val. pamatė S. M.. Jis iš pradžių stovėjo, o po atėjo prie jos ir pakvietė šokti. Tada ji S. M. pamatė pirmą kartą. Iki to laiko aš jo nepažinojau. Pas G. S. ji nėra buvusi nė karto. Naujųjų metų vakarą ji su S. M. truputėlį pašoko ir nuėjo. Ir visą vakarą ji vaikščiojo tai iš salės į kambariuką ir iš kambariuko į salę. Pastebėjo, kad S. M. įkyriai pradeda ją persekioti. Toks jo elgesys ją erzino. Iš pradžių su S. M. buvo tik šokis, paskui kambarėlyje jis lindo prie jos, tai prisiglaust, apsikabint, tai už rankos paimti, o ji jį atstumdavo. Nurodė, kad kaltinamajam ant kelių nesėdėjo, su S. M. nesibučiavo nei kambariuke, nei salėje. Kai kaltinamasis pradėjo prie jos lįsti, L. pradėjo sakyti, kad ji gerokai jaunesnė ir, kad jis atstotų nuo jos. Ji pradėjo sakyti, kad jai tik (duomenys neskelbtini) metų. Vėliau pasakė savo tikrą amžių, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų, kad tik jis atstotų. S. M. buvo nemažai išgėręs. Jautėsi alkoholio kvapas. Ji norėjo eiti namo, bet nenorėjo eiti viena. Iš pradžių paprašė eiti K. ar S. kartu, bet jos prašė dar palaukti. Jai sėdint kambariuke, buvo L. G., S. M., ji buvo atsirėmusi į stalą. S. M. pradėjo prie jos lįsti ir sakyti, kad ji jam patinka, kad jis net gali įrodyti, kaip ji jam patinka, gali net ant kelių atsiklaupti. Ji labai stengėsi jį ignoruoti. L. G. pradėjo sakyti, kad ji nekreiptų į jį dėmesio. S. M. buvo atidengęs savo striukės kišenę ir matėsi šaunamasis ginklas. Jis L. kalbėjo, koks jis kietas, mafijai priklauso ir atlenkęs striukės vidinę pusę parodė ginklą. Kai ji jau buvo susiruošusi eiti namo, buvo apsivilkusi paltą, tuomet atėjo S. M. ir jos nebeišleido. Ten buvo E. Š., o L. prieš tai buvo išėjęs. Jie pradėjo ją temti. Ji kiek galėdama priešinosi, jai vienu metu buvo pavykę sugriebti už salės durų rankenos. Bet jos ranką nustūmė ir iki automobilio tempė iš priekio S. M., o už nugaros E. Š.. Ji pamatė, kad prie pat salės durų yra automobilis, į kurį ją įstūmė. Paskui atėjo T. ir dar kitas jaunuolis, kurie važiavo kartu. Ji visą kelią prašė paleisti, sakė, kad jai reikia eiti namo. Automobilis nuvažiavo prie daugiabučio namo, T. ir tas kitas jaunuolis išlipo ir ji liko su S. M. ant galinės sėdynės. Tada ji pirmą kartą pabandė atidaryti automobilio dureles, jos neatsidarė. Ji visą laiką jo prašė mane paleisti, kad jai būtinai reikia eiti namo. Iš pradžių tai sakė piktai, paskui suprato, kad jis jos nepaleis, prašė vos neverkdama. Tada jis paėmė su rankom jai už kaklo ir ėmė spausti, pradėjo rėkti ant jos, kad neatleis, sakė „ aš prieš tave atsiklaupiau, galiu turėti kiekvieną merginą ir nebus taip, kad negausiu tavęs“. Pasakojo, kad jis priklauso kažkokiai mafijai, kad jis nesenai grįžęs iš kalėjimo ir gali bet ką pakviest, kad ją išvežtų į mišką ir, kad ji iš vis nebegrįš. Kaltinamasis jai siūlė papuošalus, gėles, daiktines dovanas, sakė, kad gali nusipirkti, bet kurią moterį, bet jam reikia tik jos. Pinigų jai nesiūlė ir jų nedavė. Ji bandė išsigauti iš to automobilio, o jis jai tai plaukus raudavo, tai trenkdavo, o labiausia įsiminė kaip jis ją smaugė. Kiekvienas jo smaugimas būdavo vis skaudesnis. Tuo metu ji buvo labai pasimetusi, nes tame automobilyje kamavosi nuo 3 val. nakties iki 8 valandų ryto. Ji nesąmoningai pradėjo jo maldauti, kad paleistų, pradėjo atsiprašinėti, nesuprasdama, už ką. Buvo taip žiauru, nebesuprato, kas vyksta. Galvojo, kad iš automobilio nebeišeis gyva, nes jis buvo išsitraukęs ginklą. Jis jai grasino ginklu, o paskui numetė jį ant priekinės sėdynės. Ji daug laiko maldavo, kad jis ją paleistų, o kai jau visiškai buvau praradusi jėgas, tada jis pradėjo sakyti, kad nepaleis jos tol, kol negaus. Jis pradėjo jai mauti sijoną, ji bandė traukti jį į viršų, nurengta ji buvo iki blauzdų. Jis po to pradėjo plėšti sau kelnes. Jai trenkė, kad per ją suplėšė kelnes. Nusimovęs sau kelnes ir apnuoginęs savo lytinį organą, ją išžagino. Po to jis ją žagino per analinę angą. Kaltinamasis baigė lytinį aktą į išeinamąją angą, jai tai buvo pirmas kartas. Pats lytinis aktas truko 10-15 min. Patenkinęs savo lytinę aistrą, jis išleido ją iš automobilio. Jis dar siūlė palydėti ją namo, bet tik kaip paleido, ji neatsisukdama bėgo prie salės pasislėpti, kad nematytų, kur ji gyvena. Kai įsitikino, kad jis nuėjo, grįžo namo. Grįžus teta pradėjo ją barti, bet ji nieko jai nesakė ir nuėjo į lovą miegoti. Kai atsikėlė, negalėjo patikėti, kas jai įvyko. Todėl norėjo važiuoti greičiau namo. Kitą dieną nesinorėjo keltis iš lovos, nesinorėjo nieko galvoti. Ji norėjo sužinoti, kas vyksta kaime, todėl pasakė tetai kaip pretekstą, kad eina pasiimti savo diržo, nes jį tikrai buvo palikusi salėje. Nuėjo pas K., sutiko M. R. ir jis pamatė, kad ji buvo apsiverkusi, perbalusi, jis pradėjo klausti, kas atsitiko. Ji M. tiesiai pasakė užuominom, kad ją išprievartavo. Jau tą pačią dieną visas kaimas pradėjo šnekėti, pradėjo ją atakuoti žinutėmis, skambučiais, klausinėti, kaip buvo. Tą dieną ji išvažiavo namo. Grįžusi namo taip pat nieko nebenorėjo. Tada nuėjo pas R., jai viską papasakojo ir ji ją įkalbėjo pasakyti savo tėvams. Ji to nenorėjo daryti, nes labai bijojo. Grįžusi iš R. išdrįso pasakyti mamai. Ji nenorėjo tėvams pranešti tai kas įvyko, nes labiausiai bijojau patėvio. Jis yra išgeriantis, o mūsų giminėje nusistovėjusi nuomonė, jeigu kas atsitinka merginai, tai ji yra kalta. Bijojau, kad mama ant manęs užpyks, nes tėvai visada drausdavo važiuoti į kaimą. Mama iškvietė policiją. Kai medikai ją apžiūrėjo, tie sužalojimai buvo atsiradę įvykio metu. Po įvykio ji pastebėjo ir nubrozdinimų ir jai labai skaudėjo kaklą. Ant kojų buvo nubrozdinimų, ant rankų mėlynės, galvoje juto skausmą, po oda lyg guzelis buvo iššokęs, juto analinėje angoje skausmą, skaudėjo tuštinantis. Kaklą labai skaudėjo, atrodė lyg būtų ištinęs. Sunkiai nuryti galėjo, kalbėjo sunkiai. Nurodė, kad ekspertas ją apžiūrėjo po 10 d. Dar kažkiek matėsi mėlynių ant kojų. Ji ekspertui sakė, kad buvo smaugiama, bet ekspertas nerado žymių. Nukentėjusioji nurodė, kad po to įvykio jos sveikata labai pablogėjo. Gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Ji yra labai jautri, sunkiai visą tai išgyveno, jautėsi pažeminta, sutrypta, negalėjo ramiai miegoti, sapnuose vis iškildavo tos smaugiančios rankos. Pradėjau naktimis prabusti, būdavo, kad prabusdavo nuo savo riksmo. Norėjosi užsidaryti, bijojo kažkur išeiti, pradėjo vengti nepažįstamų žmonių. Suprato, kad nebegali apseiti be psichologo, psichiatro pagalbos. Pradėjo vartoti vaistus, nukentėjo jos mokslai. Ji dar labai sunkiai išgyvena dėl to, kad ją visi kaltina. Turi praeiti daug laiko, kad galėtų susitaikyti su tuo, kas jai atsitiko. Po įvykio S. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Ji mano, kad jis įtakoja kitus liudytojus duoti jam naudingus parodymus. Kad S. gali daryti įtaką liudytojams, jai parašydavo K. ir S.. S. po teismo posėdžio jai parašė žinutę, kad dabar bijos išeiti į kaimą, nes kad S. jai bet ką gali padaryti. S. minėjo, kad S. yra pasakęs, jei jį pasodins tai bus blogai ir tiems liudytojams, kurie liudijo prieš jį. Nukentėjusioji pateikė teismui susipažinimui SMS žinutę telefone „NOKIA“. Cituojamas žinutės tekstas “pize tu gera ir aš dabar bijosiu į kaimą išeit“, siuntėjas S. (duomenys neskelbtini). Kita cituojama žinutė: „o man dabar vienam kaime su juo gyventi ir bijoti į kiemą išeiti, girdėjai kaip pasakė aš viską galiu padaryt“. Siuntėjas S., žinutė gauta 2013-05-28. Kaltinamasis skambino ir jai, sakė, kad tokias kaip ji reikia pakasti po žemėmis. Civilinį ieškinį dėl 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palaiko visiškai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė analogiškas aplinkybes (1 t. b. l. 77-84).

Liudytoja S. Ž. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra R. mama. Parodė, kad sausio 1 d., kai R. grįžo namo, buvo labai pasikeitusi, pasimetusi. Ji nustebo, kodėl R. taip anksti grįžo iš kaimo, kur buvo pas močiutę, ji planavo grįžti tik sausio 9 d. Grįžo, vaikščiojo su šaliku, ėjo miegoti, su ja nekalbėjo. Tada ji pradėjo klausti, kas yra, kas atsitiko. R. nieko neatsakė. Jai buvo keista, kodėl ji kalbėti nenori, kambaryje užsidarė, klausiama tylėjo. O kai nuėjo pas kaimynę, jos pasikalbėjo ir tik grįžusi iš kaimynės, R. pasipasakojo. Dukra pasakė „sėsk ir paklausyk manęs“. R. pasakojo, kad ją skriaudė, kad iš mašinos jos neišleido. Sakė, kad jai grasino, jos neišleido iš mašinos ir mašinoje ją išprievartavo. R. daug nepasakojo, tik pasakė, kad S. M. ją išprievartavo. Ji sakė, kad ją iš salės išsitempė, paskui vežė su mašina, kieme tampė. Ji maldavo, kad ją paleistų iš automobilio, bet jos niekas nepaleido. R. minėjo, kad ją mušė, smaugė, plaukus rovė. Grįžusi namo su šaliku vaikščiojo, kad jie nepamatytų, kad ji buvo smaugta. Paskui R. rodė kaklą. Buvo spaudimo žymės ant kaklo, likę du pirštai. Matėsi tokie jau praeinantys rausvi paraudimai, nubrozdinimų nebuvo. R. pasakojo, kad jai ginklu buvo grasinama. Tie veiksmai buvo daromi dėl to, kad ji prašėsi paleidžiama, gal gynėsi. Liudytoja nurodė, kad jie pranešė policijai. Po to, kai davė parodymus policijoje, ji su dukra apie išžaginimą nekalbėjo. Jiems ta tema per daug skaudu kalbėti. Nurodė, kad dukra niekada nemeluodavo, taip sukurti ji negalėjo. Po šio įvykio jos elgesys, savijauta pasikeitė. Ji pasidarė užsidariusi, nekalbi, liūdna. Dabar jos savijauta geresnė negu buvo anksčiau. Bet dar yra likusi tokia baimė, ji krūpčioja. Mano, kad nuo to įvykio ji tokia pasidarė. Anksčiau buvo rami, gera mergaitė. Dėl to, kas įvyko, R. 10 dienų gydėsi ligoninėje, paskui gydėsi sanatorijoje Druskininkuose, paskui Panevėžyje. Gydėsi nuo depresijos. Gulėjo Vilniaus psichikos centre. Vaistai buvo skiriami nuo depresijos. Ir iš ligoninės grįžusi R. vartojo vaistus. Įvykis atsiliepė jos psichikai. Ir dabar jai būna liūdnų dienų, užsidaro savo kambaryje viena, būna pairzusi. Liudytoja nurodė, kad anksčiau R. buvo pabėgusi iš namų. Ji susirado berniuką. Jis atvažiavo pas ją ir ji nusprendė išvažiuoti pas jį. Jos apsipyko, jie per skaudžiai sureagavo ir, kad susigrąžintų mergaitę iškvietė policiją. Ji buvo išėjusi ji buvo labai trumpą laiką. Išėjo rugpjūčio pabaigoje, o jau rugsėjo pirmai jos turėjo važiuoti mokyklai apsipirkti, ji grįžo ir susitaikė. Anksčiau tokių įvykių nebūdavo. Ji gera mergaitė, gerai mokosi. Iš mokyklos jokių nusiskundimų nėra.

Liudytoja J. O. teisme paaiškino, kad nukentėjusioji yra jos sesers dukra. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), pas savo mamą. 2011-12-24 R. atvažiavo pas ją ir prabuvo iki 2012-01-02. 2011-12-30 apie 9 val. vakaro R. išėjo į šokius ir jos ryšį palaikė telefonu. Šokiai nuo jų gyvenamosios vietos yra apie 0,5 km atstumu. Ji buvo R. pasakius, kad, 12 val. vakaro grįžtų namo. Po 24 val. R. parašė žinutę, ar dar gali pabūti. Ji R. parašė, kad ne, kad eitų namo. Ji R. nesulaukė, o po 1 val. 10 min., kai skambino R., jos telefonas jau buvo išjungtas. Ji grįžo tik ryte apie 8.30 val. Dar paklausė jos, ar ji išgėrusi, nes į šokius išėjo tokia tvarkinga, išsidažiusi, o grįžo kaip ir nusipraususi, kaip išsiverkusi, išsipešiojusi, dažų ant veido nebesimatė. Ji atrodė išsigandusi. R. nieko nesisakė, kas atsitiko. Ji manė, kad R. išsigando, nes negrįžo per naktį namo. Ji dar pabarė R., kodėl negrįžo namo. Ji atsakė, kad buvo salėje. R. sakė, kad paliko paltuko diržą, ar sagę pas drauges ir ėjo jo pasiimti. Apie 12 h pas ją į namus ieškoti R. buvo atėjęs kaltinamasis S. M. su M. R.. Ji jų neįleido, pasakė, kad R. išvažiavo namo. Tą dieną R. prabuvo pas juos, o kitą rytą išvažiavo namo. Tos pačios dienos vakarą, kai R. išvažiavo, jai skambino sesuo ir jos kalbėjosi, su pačia R. ji nekalbėjo, ilgą laiką su ja nebendravo. Iš pradžių ji kaltino R., kad ji neklausė, neparėjo namo. Po šio įvykio kaip ir kaime žmonės kalba įvairiai. Vieni pasakojo versijas, kad S. M. turėjo šautuvą, jai grasino, ji negalėjo apsiginti. Anksčiau, kai atvažiuodavo R. į svečius, ji eidavo į šokius, pareidavo iš šokių viena, atsivesdavo drauges R.. Tas Naujųjų metų vakaras buvo pirmas vakaras, kada R. negrįžo namo nustatytų laiku.

Liudytojas T. U. teisiamojo posėdžio metu pagarsinus jo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. U. parodė, kad gyvena su sugyventine R., 2011 m. gruodžio 28 d., iš Vokietijos grįžo ir apsigyveno pas juos sugyventinės tėvas S. M.. 2011 m. gruodžio 30 d. visi nuvažiavo pas sugyventinės močiutę J. P., gyv. (duomenys neskelbtini) sutikti Naujųjų metų. Jis paskambino I. Ž. ir pakvietė jį atvažiuoti kartu švęsti. I. Ž. atvažiavo apie 19.00 val. savo automobiliu, „VW Golf“, karavanu, tamsios spalvos. Dar nebuvo 24 val., kai atėjo J. P. kaimynė D. P. ir pasivadino jo sugyventinę eiti pas kažkokią kitą giminaitę ir ją pasveikinti. D. P. ir sugyventinė išėjo. Merginos ilgai negrįžo ir S. M. kartu su I. Ž. išėjo jų ieškoti. Viskas vyko iki 24 val. Jam atsibodo laukti ir jis taip pat išėjo jų ieškoti. Nuėjęs į Berniūnuose esantį klubą „Katilinė“, rado prie salės esančiame kambariuke - S. M., I. Ž. ir sugyventinę. Taip pat kambariuke buvo iš matymo pažįstamas vaikinas T., dar keletas vaikinų ir merginų, kurių jis nepažįsta. Visi gėrė ir draugiškai kalbėjosi. Pas J. P. grįžo maždaug 23.40 val. ir 24.00 val. kieme šaudė saliutus. Po keliolikos minučių S. M. pasakė, kad išeina, tačiau nesakė kur. Jau buvo po 24.00 val. jis, sugyventinė, I. Ž., J. P. ir D. P. nuėjo vėl į klubą, kur vyko diskoteka. Ten pamatė, kad S. M. šoko šokių salėje su mergina vardu R.. Po to pamatė, kad S. M. su R. nuėjo į kambariuką. Maždaug po 10-15 minučių jis nuėjo į tą kambariuką ir įėjęs pamatė, kad R. ir S. M. apsikabinę. S. M. paklausė, ar R. tiktų jam į žmonas. Tada prie jo priėjo I. Ž. ir pasakė, kad S. M. paprašė, kad jie atvarytų I. Ž. automobilį prie klubo. Tada jie su I. Ž. nuėjo į J. P. kiemą ir atvarė automobilį prie klubo ir nuėjo į kambariuką. S. M. suėmė R. už delno ir išvedė iš kambario. R. ėjo paskui S. M.. Paskui juos išėjo Š. su broliu. Tada jis nuėjo į klubą, kur pabuvo su I. Ž. ir atėjo prie automobilio, kuriame buvo likę R. ir S. M.. Jis atsisėdo už vairo, o I. Ž. atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje. Automobilyje garsiai grojo muzika. Jis atsisėdęs trumpam atsisuko ir pamatė, kad S. M. laiko apkabinęs R.. Važiuojant S. M. pasakė, kad jam su R. dar reikia pasėdėti. Jis dar paklausė, ar viskas gerai. S. M. pasakė, kad gerai. R. nieko neatsakė, tiesiog tylėjo. Todėl jie su I. Ž. nieko blogo nepagalvojo ir išlipo iš automobilio ir nuėjo pas J. P. į namus. Daugiau kaip už pusvalandžio jis nuėjo pažiūrėti, ar dar R. su S. M. yra automobilyje, be to norėjo išjungti automobilyje magnetolą, kad neišsikrautų akumuliatorius. Atidarė automobilio dureles, išjungė magnetolą ir pamatė, kad ant galinės sėdynės R. su S. M. mylėjosi. R. gulėjo ant nugaros, kojas pakėlusi į viršų, o S. M. gulėjo ant R.. Jis greitai uždarė automobilio dureles ir grįžo į namus. Kada grįžo S. M., jis nematė ir negirdėjo, tik iš ryto jį pažadino triukšmas, nes pamatė, kad kieme stumdosi S. M. su kažkokiu nepažįstamu asmeniu, kuris suriko S. M. „tai čia tu, tas kuris lindai prie R.“. S. M. pasakė, kad ne jo reikalas (1 t. b. l. 153-155).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. U. papildomai paaiškino, kad kai išeidinėjo iš klubo, merginos atžvilgiu nebuvo naudojama jėga. S.M. R. paėmė už rankos, jos netempė. Ėjo normaliai susikabinę, prievartos nebuvo. Jis nuo salės automobilį vairavo apie 100 metrų. Kai jis buvo trumpam užėjęs į automobilį išjungti magnetolos, nepamena, kad nukentėjusioji jam būtų griebusi už striukės. Gali būti, kad dėl girtumo daug ko nepamena.

Liudytojas I. Ž. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kurių metu paaiškino, kad savo automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, vienas atvažiavo pas T. U., kuris buvo atvažiavęs su savo sugyventine R., pas R. močiutę į (duomenys neskelbtini), jie buvo sutarę sutikti ten Naujus metus. Pas juos jau buvo vyriškis vardu S. M., kurį matė pirmą kartą, jo vardą ir pavardę jam pasakė T. U.. Jie visi išgėrė, pasėdėjo iki 24.00 val., išėjo šaudyti fejerverkų. Jau sausio 01d., apie 01.00 val. nusprendė eiti į klubą, kuriame vyko šokiai. Į šokius nuėjo jis, T. U., S. M., T. U. sugyventinė R.. Klube atskirame kambariuke matė keletą vaikinų. Jis pasisveikino su vaikinais, kurių nei vardų, nei pavardžių nežino. Tada nuėjo į salę, kur jau salėje buvo atėjusi R. močiutė, su kuria jis truputį pašoko, paskui šoko vienas. Šokdamas pamatė, kad salėje šoka aukšta mergina (kaip vėliau sužinojo – R.). R. iš pradžių šoko su kažkuriuo vietiniu vaikinu, o paskui su dviem draugėmis. Jis dar truputį pašoko ir grįžo į kambariuką, kuriame jau buvo atėjusi R., matė, kad ji gėrė sidrą. Po to matė R. šokančią su vietiniais vaikinais. Jis nepastebėjo, kad R. kuriuo nors metu būtų šokusi su S. M.. Apie 03.00 val. pamatė kambariuke ant stalo sėdintį S. M., o prie jo atsirėmusi į S. M. stovėjo R.. Jie buvo abu apsikabinę. Tada S. M. paklausė, ar jis gali jam leisti pasinaudoti savo automobiliu. Jis pasakė, kad gali, nes pagalvojo, kad R. su S. M. nori eiti mylėtis į automobilį. Nei vienas jam taip nesakė. Jis nuėjo iki kiemo, kur stovėjo automobilis, atvarė jį ir pastatė maždaug 5-6 metrų atstumu nuo to klubo. Tada įėjo vėl į tą kambariuką ir pamatė apsikabinusius R. ir S. M.. Jis pasakė, kad automobilis kieme ir išėjo parūkyti į kiemą. Parūkęs grįžo į šokių salę, pašoko su pažįstama K.. Po to jis, T. U., Š. ir dar kažkoks vietinis vaikinas nuėjo į kambariuką, išgėrė degtinės su sultimis, pasikalbėjo. Iš klubo jis su T. U. išėjo apie 04.00 val. ir atsisėdo į automobilį. Kadangi buvau stipriai apgirtęs, padavė T. U. raktelius, kad jis vairuotų automobilį. T. U. atsisėdo už vairo, o jis ant priekinės keleivio sėdynės. Matė, kad R. sėdi su S. M. ant galinės sėdynės. Jie grįžo prie to paties daugiabučio, kur su T. U. sutikinėjo Naujus metus. S. M. pasakė, kad jie su R. dar pabus automobilyje. R. tylėjo ir nieko nesakė. Jie si T. U. išėjo, jis nuėjo miegoti, atsikėlė iš ryto, apie 10.00 val. T. U. jau buvo atsikėlęs. Namuose buvo S. M., kuris gėrė alų. Jis su T. U. paklausė S. M., kaip jam sekėsi su R.. S. M. pasakė, kad „gavau, R. davė“ Tuo pokalbis pasibaigė (1 t. b. l. 103-105).

Teisme liudytojas I. Ž. papildomai paaiškino, kad jis mašiną atvarė apie 3 valandą nakties. Jis pats asmeniškai nematė kaip S. M. išsivedė R., kaip R. su S. M. nuėjo į mašiną. Kai jis atėjo, automobilyje jau sėdėjo R. ir S. M.. Kad R. ko bijotų, jis to nepastebėjo. O kai nuvažiavo į kiemą, kur automobilį vairavo T. U., jie išlipo, o S. M. pasakė, kad dar pasėdės. Mašinos galinės durelės iš vidaus nesidarinėjo, buvo sugedusios, tik nepamena kurioje pusėje, atrodo, vairuotojo. Patikslino, kad buvo daug išgėręs, todėl visko gerai ir nepamenu. S. M. pamatė tik ryte. T. U. buvo išėjęs išjungti muzikos, kai T. grįžo jie vėl gėrė, bet, kad kažkas negerai ar kažkas įtartino yra, jis nieko nepasakojo.

Liudytojas Š. Š. teisiamojo posėdžio metu pažymėjo, kad neatsimena visų įvykio aplinkybių, todėl buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos liudytojas patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Š. Š. parodė liudytojas Š. Š. parodė, kad paprašė Berniūnų k. bendruomenės pirmininko, kad 2011 m. gruodžio 31 d. leistų salėje, kurią jie vadina katiline, 2011m. gruodžio 31 d. padaryti diskoteką. Tą patį vakarą jis pamatė salėje R.. Merginą pažįsta, nes ji bendrauja su jo drauge S., be to, dažnai atvažiuoja į kaimą. Matė kaip R. šoko vis su kitais vaikinais. Taip pat matė, kad ji šoko su S., kuris atvažiuoja iš Panevėžio miesto pas J.. Vienu metu, jis buvo grįžęs į namus pavalgyti ir kai sugrįžo, nuėjo į atskirą kambariuką, kuris yra tam pačiame pastate, kur ir salė, tik su atskiru įėjimu. Kambariuke buvo K. R., S. R., M. R., L. G.. Taip pat kambariuke buvo R. ir S.. Visi gėrė sidrą, šampaną. Paskutinį kartą jis R. matė po 24.00 val., matė ją šokančią ir su S. ir su kitais vaikinais. Kuriuo metu R. dingo, jis nepastebėjo. Taip pat nebematė ir S.. Po 24.00 val. jis pats buvo priėjęs prie R. ir kvietė ją eiti į namus, tačiau R. pasakė, kad dar pabus ir jis su ja daugiau nebendravo. Sekančią dieną, jis kartu su M. R. buvo katilinėje ir apie 12.00 val. atėjo R. ieškoti diržo ir pasakė, kad ją išprievartavo S.. Po to jis buvo nuėjęs pas S., kuris buvo pas J. ir paklausė ar R. sako teisybę. S. pasakė, kad R. jam pati, savo noru „davė“. Jokių smulkmenų jam S. nepasakojo. Tą pačią dieną, tik daug vėliau, jis susitiko su M. R., kuris pasakė, kad buvo nuėjęs pas S. ir trenkė jam kumščiu į veidą (1 t. b. l. 107, 108).

Teisme Š. Š. pažymėjo, kad kitą dieną, po naujųjų metų šventimo, atėjusi ieškoti diržo, R. pasirodė išsigandusi, perbalusi. Ji jokių smulkmenų nepasakojo, tik pasakė, kad ją išprievartavo S.. R. anksčiau atvažiuodavo į kaimą pas gimines, svečiuodavosi, jie kartu eidavo maudytis. Kiek jam teko bendrauti su R., neatsimena, kad būtų matęs ją išsigandusią. Jis kartu su M. R. buvo nuėję pas S. M. paklausti, ar jis išprievartavo R.. Jis nematė, kaip M. R. sudavė smūgius S..

Nepilnametis liudytojas E. Š. teisme patvirtino paskelbtus jo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, nurodė, kad šie parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad 2011 m. gruodžio 31 d. jo brolis Š. buvo surengęs šokius kaime salėje. Jis apie 20.30 val. atėjo į šokius su draugais M. L., R. L. ir D. P.. Jie šoko, linksminosi salėje. Apie 22.00 val. jis buvo grįžęs į namus pavalgyti, po to vėl atėjo į salę, kur bėgiojo, linksminosi ir šoko. Salėje jis matė R. šokančią su M., dar vėliau matė šokančią su vyresniu vyru, kuris kaip suprato iš kalbų, buvo atvažiavęs iš Panevėžio miesto. Taip pat matė, kad R. buvo kambariuke, R. sėdėjo ant minkšto kampo su kažkokiu vaikinu iš Panevėžio miesto. Jam ten būti nepatiko, nes kambariuke visi gėrė alkoholį. Jis grįžo namo apie 01.00 val. Išeidamas iš šokių matė, kad R. ėjo į tą kambariuką, kur buvo vaikinai ir merginos. Jis išėjo į namus ir daugiau nieko nematė. Sekančią dieną, jis nuėjo pas S. P. brolį D., S. P. pasakė, kad R. naktį išprievartavo S. atvažiavęs iš Panevėžio miesto (1 t. b. l. 109, 110). 2012-03-21 akistatos metu liudytojas E. Š. pakeitė savo anksčiau duotus parodymus ir patvirtino nukentėjusiosios R. Ž. duotus parodymus, kad S. M. paprašė jo padėti ištempti R. Ž. iš kambariuko į kieme stovintį automobilį. Ir jis kai S. M. vedė jėga R. Ž. į kiemą, jis padėjo ir stūmė ją iš nugaros. Tą patvirtino papildomos liudytojo apklausos metu (1 t. b. l. 111, 112, 113, 114).

Teisme liudytojas papildomai paaiškino, kad tikrai padėjo R. išvesti iš to kambariuko. Jį tai padaryti paprašė kaltinamasis S. M.. Dėl ko ją reikia išvesti, S. nesakė. Jis tik pasakė „padėk ją išstumti“ ir viskas. Jis padėjo. R. eiti nenorėjo, ji sakė, kad jau nori eiti namo, prašė paleisti. Jis R. stūmė už nugaros, o S. traukė už rankų. R. buvo stumiama apie 1-1,5 m. Ją stūmė nuo kambariuko iki šarvuotų durų, paskui pastūmė iki mašinos. Mašina stovėjo apie 1 m nuo durų. Jis padėjo S. ją pastumti į mašiną, o paskui jis vienas pabaigė ją įsistumti į mašinos galą iš keleivio pusės. Kai S. ją įsistūmė į mašiną, jis nieko nebematė, nusisuko ir išėjo namo. Kodėl S. tempė R. tada nesuprato, tik kitą dieną suprato, kai D. sesė P. pasakė, kad R. išprievartavo. Jis padėjo R. stumti, nes galvojo, kad jis ją namo parveš. R. buvo truputį išgėrusi, kad nepastovėtų ant kojų, to nebuvo.

Liudytojas L. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Ikiteisminiame tyrime jis paaiškino, kad 2011m. gruodžio 31d. jis su draugais T. R., R. J. ir M. J. nusprendė sutikti Naujus metus pas T. R. namuose. 24.00 val. pažiūrėję fejerverkus, sugalvojo nueiti į šokius. Kai šaudė fejerverkus, netoliese salės, matė R., kurią pažįsta nuo vaikystės. Jie žiūrėjo fejerverkus, gėrė šampaną su R., S., K., S.. Po 24.00 val. visi vaikinai ir merginos nuėjo į salę. Jis salėje šoko su T. R. pusseserėmis K. ir S.. Salėje dar buvau daug šokančio jaunimo. R. taip pat šoko. Paskui jis buvo užėjęs į tokį atskirą kambariuką, kur buvo M. R., Š. Š., dar visokių nepažįstamų jaunuolių, taip pat buvo ir vyresnių gal du ar trys vyrai, kaip suprato iš kalbų atvažiavę iš Panevėžio miesto. Kambariuke visi gėrė alų, sidrą. Matė, kaip R. su tuo vyresniu vyru sėdėjo vienas šalia kito ir kažką kalbėjosi. Paskui matė, kaip tas vyras atsiklaupė prieš R. ant kelių, sakė, kad ją myli ir, kad ji jam labai patinka. R. atrodė susigėdusi ir nieko nekalbėjo. Pastebėjo, kad tas vyras tai apkabina R., tai prie jos prisiglaudžia, tačiau R. pati prie to vyro nelindo, jo apsikabinusi nebuvo. R. atrodė nepatenkinta, kad tas vyras prie jos lenda, tačiau nieko nesakė. Paskui jis išėjo į salę pašokti. Į kambariuką grįžo už 15-20 minučių. R. ir to vyro kambariuke nebebuvo. Kambariuke girtas miegojo T. R.. Kitą dieną, vakare jis nuėjo pas T. R., kur buvo S. ir S., kurios pasakė, kad naktį S. (kaip suprato, kad tas vyras, kuris lindo prie R.) išprievartavo R. (1 t. b. l. 115-117).

Teisme liudytojas L. G. papildomai nurodė matęs, kad S. M. lindo prie R., o ji buvo nepatenkinta. Tai suprato iš veido mimikos, ji tapo nelabai linksma, kokia buvo iš pradžios. Jis nematė R. šokančios su tuo vyru. Tas vyras atsiklaupęs ant kelių R. sakė, kad jis ją myli, bet R. tuo netikėjo, jai atrodo, kad jis jai nepatiko. S. M. įkyriai lindo prie R.. Pati R. prie S. M. nelindo. S. M. striukėje matė panašaus į pistoleto išlindusią rankeną. Gal ten buvo žaislinis, nežino. S. M. buvo apsirengęs tamsia striuke. Panaši į ginklo rankena matėsi išlindusi iš striukės vidinės kišenės. Jam, pamačius tą daiktą S. M. striukės kišenėje, susidarė įspūdis, kad ten gali būti ginklas.

Liudytojas M. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad to vakaro nepamena. Jau 22 val. jis buvo namuose. Klube buvo tik iš pradžių, pabuvo neilgai. Ryte atsikėlęs, nuėjau pas K. Č., atėjo R. ir pasakė, kad ją išprievartavo. Ji pasakė, kad vardo nežino. Tik pasakė, kur jis yra. R. atrodė normaliai, sudraskyta nebuvo. Ji buvo išsigandusi, tai pamatė iš jos veido, anksčiau jis niekada nėra matęs jos išsigandusios, todėl pastebėjo, kad R. kažkas ne taip. Ji verkė, kai pasakė, kad ją išprievartavo. Jis susinervino ir nuėjo pas kaltinamąjį, su juo susikivirčijo, davė smūgį jam į galvą. Klausė jo, ką padarė R., jis pasakė, kad nieko nežino, kad kaip ji pasakoja, taip nebuvo. Ir jie išsiskirstė.

Liudytojas taip pat patvirtino pagarsintus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių metu jis pažymėjo, kad 2011m. gruodžio 31 d., apie 16.00 val. jis buvo nuėjęs pas S. R. ir K. R. tėvą ir matė pas jas atėjusią R. Ž.. Merginos dažėsi, kaip suprato iš kalbos ruošėsi į šokius. Jis apie 20.00 val. nuėjo į šokius, vykstančius salėje, buvusioje katilinėje. Vėliau į salė iš lauko atėjo R. su draugėmis, matė merginas ir visas tris šokančias ir su kažkokiais vaikais. Jis vėliau nuėjo į atskirą kambariuką, prie salės, kur buvo daug jaunimo, ten visi gėrė alkoholinius gėrimus. Kažkuriuo metu buvo atėjusi ir R. su draugėmis, ji gėrė šampaną. Jo ji paprašė, kad ją pašokdintų ir jie pašoko. Jis labai mažai vartoja alkoholio, todėl greitai pasigėrė ir nieko neprisimena. Neprisimena kada grįžo į namus. Iki to momento kaip dar prisiminė kas vyko, jis nematė, kad R. kas nors būtų kur nors tempę, prievarta išvedę. Sekančią dieną, jis vėl nuėjo pas R. tėvą ir kartu gėrė sidrą. Apie 11.00 val. atėjo R., kuri buvo išsigandusi, išblyškusi. Jis paklausė kas atsitiko. R. pasakė, kad ją išprievartavo kažkoks S., atvažiavęs pas J.. Jis R. pažįsta 1 metus, jie yra labai geri draugai, todėl jis susinervino ir nuėjo pas tą J.. Ten jis pasižadino S. ir išsivedė į kiemą. Paklausė, kodėl išprievartavo R.. Jis pasakė, kad ji pati leidosi. Tada jis S. trenkė kumščiu į veidą ir išėjo (1 t. b. l. 120, 121).

Liudytoja K. R. teisme patvirtino jos prašymu pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių metu ji paaiškino, kad R. Ž. yra jos sesers S. draugė. Jos yra geros draugės. 2011 m. gruodžio 31 d. apie 16.00 val. pas jas į namus atėjo R.. Jas išdažiusi R. išėjo į namus taip pat išsidažyti ir pasipuošti. Sutarė, kad 20.00 val. visos susitiks salėje, buvusioje katilinėje, kurioje turėjo vykti Naujametinė diskoteka. Visos trys susitiko diskotekų salėje. Šoko vienos merginos, paskui matė, kad R. šoko su M. R.. Apie 24 val. matė, kad R. gėrė šampano. Tą vakarą, kiek ji matė R., ji buvo geros nuotaikos, neatrodė, kad būtu apsvaigusi nuo gėrimų. Paskui ji apie 02.30 val. pasigedo R., nes kurį laiką jos jau nebematė. Ji pabuvo maždaug iki 05.00 val. bendravo su savo pusbroliu T. R. ir su jos draugais. Niekas iš vaikinų apie R. nekalbėjo. Grįžusi į namus nuėjo miegoti ir sekančią dieną., apie 13.30 val. nuėjo pas savo pusbrolį T. R., kur rado R. ir M. R.. Kai M. R. išėjo, R. jai papasakojo, kad ją S. automobilyje išprievartavo. Jokių smulkmenų R. nepasakojo, tik dar pasakė, kad ją paleido iš automobilio apie 08.00 val. (1 t. b. l. 122, 123).

Teisiamojo posėdžio metu, atsakydama į klausimus liudytoja K. R. papildomai pažymėjo, kad ryte, kai pamatė R., ji verkė. Ji buvo ir išsigandusi ir nežinanti, ką daryti. R. iš pradžių tik pasipasakojo, o tik po kelių dienų kreipėsi į pareigūnus. Gal ji bijojo mamai pasisakyti. R. pasipasakojo kas buvo mašinoje, kada išėjo, pasakojo, kad S. M. turėjo ginklą jį laikė, grasino jai. R. į šokius atėjo linksma, gerai nusiteikusi. Nematė, kad ji būtų buvusi su kaltinamuoju. R. šokiuose ji pasigedo prieš 3 val. nakties. Norėjo eiti namo, bet jos nei salėje, nei kambariuke nebebuvo. Galvojo, kad ji išėjo namo. R. tuo metu draugo neturėjo, bet turėjo patinkantį vaikiną ir tas vaikinas buvo R.. Patvirtino, kad tarp 12.00 val. ir 3.00 val. ji matė, kad buvo išsikrovęs R. telefonas ir ji S. prašė baterijų persidėti, kad galėtų parašyti savo tetai žinutę. Baterijos netiko. R. nervinosi, norėdama parašyti tetai žinutę, kad dar nori pabūti šokiuose? Liudytoja nurodė, kad gal ji pirma užlipo šokti ant biliardo stalo, šoko ir R., dar galėjo šokti S., S..

Liudytoja S. R. teisme pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Ikiteisminiame tyrime liudytoja parodė, kad 2011 m. gruodžio 31 d. dienos metu pas jas su seserimi į namus buvo atėjusi R., kuri jas išdažė ir pati išėjo puoštis. Sutarė, kad susitiks 20.00 val. šokių salėje. Susitikusios nuėjo į šokių salė, visos trys pašoko. Matė, kad R. šoko su M. R.. Po 24.00 val. jos kieme išgėrė šampano, gėrė ir R., visos gėrė iš butelio. Paskui po 24.00 val. ji šokdama salėje, matė, kad R. šoko su kažkokiu jai nepažįstamu vyriškiu. R. atrodė linksma, neatrodė apsvaigusi. Prieš 03.00 val. ji buvo išėjusi iki namų ir kai atėjo apie 03.00 val., R. jau nebematė. Kitą dieną ji su seserimi nuėjo pas pusbrolį, kur buvo R.. Jai ji nesakė nieko, o nuėjo kalbėtis su jos seserimi. Vakare, ji parašė sms pranešimą R., klausė kas nutiko, o R. jai parašė, kad ją išprievartavo kažkoks S.. Kiek tą naktį matė R., visą laiką ji buvo linksma, niekuo nesiskundė (1 t. b. l. 124, 125).

Teisme liudytoja S. R. papildomai paaiškino, kad tas nepažįstamas vyras, su kuriuo R. šoko, buvo kaltinamasis. Tą dieną R. buvo jos prašius įsidėti telefono bateriją, nes jos telefonas buvo išsikrovęs telefonas ir jai reikėjo žinutę parašyti ar paskambinti tetai. Liudytoja nurodė, kad S. P. sakė, ar ji pati matė, kad E. padėjo stumti R. į mašiną. Kitą dieną visame kaime kalbėjo, kad R. išprievartavo. Kai nuėjo į ligoninę, R. jai pati pasakė, kad ją išprievartavo S.. Liudytoja nurodė, kad S. per šiuos naujus metus priėjo prie jos šokti ir išėjo tokia kalba apie pinigus. Ko jis norėjo, ji nesuprato, pasakė, kad jai jo pinigų nereikia ir baigėsi kalba. Liudytoja pažymėjo, kad R. yra miela mergina, visada padės, jei reikės. Po įvykio ji su R. labai trumpai kalbėjosi, kai ji gulėjo ligoninėje. Ji buvo sukrėsta, jai buvo šokas. Ji R. patikėjo, nes be reikalo ji neverktų.

Liudytoja S. P. teisme parodė, kad jos ikiteisminiame tyrime duoti parodymai yra teisingi. Ikiteisminiame tyrime ji paaiškino, kad 2011 m. gruodžio 31, apie 21.30 val. ji atėjo į šokių salę kartu su S.. Šokių salėje matė su K. šokančią R.. Apie 22.00 val. į salę prisirinko daugiau žmonių, visi šoko. Matė, kad R. šoko su M. R.. Maždaug iki 24.00 val. visi šoko. 24.00 val. išėjo visos merginos pasižiūrėti fejerverkų. Atsigėrė šampano. Po to vės grįžo į salę šokti, į salę atėjo jos pusseserės R. J. tėvas S. M.. Jis atsisėdo ant kėdės salėje. Prie jo priėjo R. ir pakvietė jį šokti. Pašokę, jie abu išėjo į atskirą kambariuką. Ji nuėjo taip pat į kambariuką. Pamatė, kad R. su S. atsisėdo ant sofos ir pradėjo bučiuotis. Matė, kaip R. pasibučiavusi S. atstūmė. Tada ji išėjo į salę šokti. Maždaug po pusvalandžio R. su S. vėl atėjo į salę šokti ir atsisėdę ant kėdžių bučiavosi. Paskui ji matė, kad R. užlipo ant biliardo stalo ir pradėjo ant jo šokti. Prie stalo prisirinko daugiau vaikinų ir S., jie visi žiūrėjo kaip R. šoka. Po to R. nulipo nuo stalo ir pradėjo šokti su S. lėtą šokį. Apie 03.00 val. matė, kad S. vedasi R. iš šokių salės į lauką. R. ėjo su S. patenkinta. Ji nuėjo paskui juos ir pamatė prie pat salės, kieme stovintį automobilį. S. atidarė automobilio dureles ir R. pati atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės. S. apėjo aplinkui automobilį ir atsisėdo prie R.. Dar į automobilį prie vairo atsisėdo T. U., o ant keleivio priekinės sėdynės atsisėdo vaikinas vardu I.. Automobilis nuvažiavo ir sustojo prie jos namų, kieme, (duomenys neskelbtini). Ji nuėjo prie namų ir matė, kaip iš automobilio išlipo T. U. su I. ir nuėjo pas J.. Automobilyje liko R. su S., tačiau ką jie darė, ji nematė, nes automobilio langai buvo tamsinti. Jokių šauksmų ji negirdėjo, todėl nusiraminusi grįžo į šokių salę, kur prabuvo maždaug iki 04.30 val. Tada ėjo į namus ir matė toje pačioje vietoje stovintį tą patį automobilį. Ar kas nors buvo jame, ji nematė. Kitą dieną ji nuėjo pas S., kuri pasakė, kad jai R. pasakė, kad buvo išprievartauta (1 t. b. l. 126, 127).

Teisme liudytoja S. P. papildomai paaiškino, kad R. pakvietė šokti S.. Paskui matė, kad kambariuke jie bučiavosi. Keletą minučių pastovėjusi matė, kaip R. atstūmė S.. S. laikė ranką jai ant kojos, R. S. atstūmė ranka. Ant biliardo stalo pirma šokti pradėjo R., o paskui pradėjo šokti ir K.. Tai buvo salėje apie 21.30 val. Aišku, kad kilnojimo, nusirenginėjimų drabužių nebuvo. Matė kaip 3 val. nakties S. vedėsi R.. Jis paėmė už rankos ją ir vedėsi. Iš R. pusės nebuvo jokių šaukimų, spiegimų. R. ėjo su šypsena, ji nei rėkė, nei spiegė. Suprato, kad ji su S. ėjo savo noru. Iš pradžių jie išėjo dviese, o kieme laukė T. L. ir I.. Po kurio laiko ji paskambino R. pasikalbėti, R. pasakė, kad teisybę, kas iš tikrųjų buvo automobilyje, žino tik ji ir S.. pažymėjo, kad R. ji pažįsta nuo vaikystės, R. pasikeitė, kai susidėjo su K., S.. Pradėjo vaikinai rūpėti.

Liudytoja J. P. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos posūnis, ji jį augino nuo mažens. Dėl įvykio aplinkybių ji paaiškino, kad pati asmeniškai buvo nuėjusi į katilinę. Matė, kaip R. priėjo prie S. ir iškvietė šokti. Paskui kambariuke R. atsisėdo S. ant kelių ir bučiavosi. Liudytoja nurodė, kad prigėrusi nebuvo, viską atsimena, truputį jautėsi apgirtusi. R. Su S. kambariuke bučiavosi, glamonėjosi. Į klubą išėjo pusę trijų nakties, išbuvo apie valandą. Išeidami iš katilinės, R. paliko S. sėdinčią ant kelių. R. buvo gerai apgirtusi, salėje visiems bernam lipo ant galvų. Buvo, kad jai spjovė į akis: „ką čia išdarinėji, kad graibai vyrams „po tokias vietas“, ji pati nieko nematė, jai tik taip sakė. S. sakė, kad davė R. „kapeikų“. Sakė, kad davė gal 50 eurų. Davė dėl to, kad geriau „prisitraukti“. Nurodė, kad 2011-12-30 jie neišgėrinėjo.

Liudytoja D. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2011-12-31 kaimynė J. P. pasikvietė ją švęsti naujųjų metų. Šventė ir po 24 val. sugalvojo nueiti į salę pasišokti. Nuėjo su J. P., S. M. ten jau buvo. Salėje buvo jaunimo. Buvo ir S., ir R.. M. R. šoko jos dukra S. P.. S. šoko su R., jie jau tada glebėsčiavosi. Ji nuėjo į kambariuką ir matė kaip R. sėdėjo S. ant kelių. Jie bučiavosi, glebėsčiavosi, ji buvo labai patenkinta, šypsojosi. Išėjusi iš kambariuko, ji nuėjo į salę, pasišoko ir grįžo namo. Daugiau nieko nematė. Iš jaunimo sužinojo, kad R. S. išprievartavo. Ji S. klausė, ar tai tiesa. Jis pasakė, kad prie R. net neprisilietė. Jis sakė, kad su R. neturėjo lytinių santykių, tegul neišsigalvoja.

Liudytoja D. P. teisme taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių metu nurodė iš esmės tokias pat aplinkybes (1 t. b.l. 130, 131).

Liudytoja R. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012 m. po naujųjų metų, sausio mėnesį, po įvykio pas ją į svečius atėjo R.. Ji iškart iš R. elgesio, iš to, kaip ji bendravo, suprato, kad jai kažkas yra negerai. Tada ji išklausinėjo R., ji viską pasipasakojo ir ji liepė R. netylėti ir pasakyti tėvams.

Liudytoja pažymėjo, kad neatsimena visų įvykio aplinkybių, todėl teisme pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja patvirtino, kad jie yra teisingi. Ikiteisminiame tyrime liudytoja R. G. parodė, kad su kaimyne R. Ž. bendrauja apie 5 metus, yra geros draugės ir dažnai susitinka. R. buvo sakiusi, kad važiuos pas tetą sutikti naujųjų metų. 2012 m. sausio pradžioje pas ją atėjo R.. R. atsisėdo prie stalo, lingavo į šonus, sėdėjo iš pradžių įrėmusi žvilgsnį kažkur į sieną. Kai paklausė, kas yra, R. iš pradžių sakė, kad nieko tokio. Tada paklausiau kaip sutiko naujus metus. R. iš pradžių sakė, kad viskas buvo gerai, o paskui pradėjo labai verkti ir papasakojo, kad ją per prievartą išsitempė iš diskotekos senis su vaikinu vardu E.. Paskui kažkokie du vaikinai nuvežė ją su tuo seniu prie kažkokio namo ir paliko. Ji automobilyje liko viena su seniu. R. pasakė, kad senis ją kankino, smaugė, mušė tol, kol pasiekė savo. Tai yra R. pasakė, kad ją išprievartavo natūraliu būdu ir analiniu. Ji pasakė, kad R. netylėtų ir kreiptųsi į policiją. Iš pradžių R. sakė, kad nenori, kad visi sužinotų, nenori, kad namuose būtų problemos. Kadangi ji pažįsta visą R. šeimą, tai R. gali suprasti, nes jos mama ir patėvis ir taip niekur neišleisdavo ir labai griežtai auklėjo. R. bijojo pasakyti, nes tada būtų visai susipykusi su mama, bet ji R. įtikino pasakyti mamai, ką ši ir padarė. Ji R. labai gerai pažįsta, kuri visada ateina pas ją išsišnekėti, pasipasakoti, niekada nėra nieko melavusi (1 t. b. l. 132, 133).

Teisme liudytoja R. G. papildomai paaiškino, kad R. yra draugiška, nemeluojanti, nuoširdi, atvira. R. apie pinigus kažką minėjo, kad siūlė prieš tą įvykį. R. pasakė, kad nieko neėmė. Ji R. visada palaikė ir pas gydytojus vežė, tom dienom kiek galėjo, tiek padėjo. Ji po to įvykio labai pasikeitė, nebėra pas ją džiugesio, koks buvo anksčiau. Ji ją drąsino, sakydavo „netylėk, teisme įrodysi tiesą“, stengėsi visada ją palaikyti. O dabar ji pasidarė baili, bijo, ką žmonės pasakys, kurie liudiją prieš ją. Nes tie liudytojai viename kaime gyvena su kaltinamuoju, tai nuteiks prieš ją. R. nėra tokia mergina, kuri būtų linkusi „kabintis ant kaklo vyrams“, „save siūlyti“. Ji turi savo nuomonę, mėgsta gauti dėmesio, o ne kažkam skirti. Tėvai ją nori laikyti po padu, niekur neišleidžia, kontroliuoja net apsirengimą. R. gyvena su patėviu, patėvis vartoja alkoholį kiekvieną dieną, kai išgeria, jis tampa labai priekabus. Liudytoja nurodė, kad gyvena gretimame name, todėl girdi kivirčus.

Iš 2012-01-05 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). prie plytinio pastato su garažais (1 t. b. l. 9-12).

Iš 2012-02-07 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) gatvėje, aikštelėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Už 15 metrų yra plytinis pastatas ir du metaliniai garažai. (1 t., b. l. 13-16).

Iš 2012-01-11 automobilio apžiūros protokolo nustatyta, kad automobilis „VW Golf GT TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi aikštelėje, Beržų g. 46, Panevėžys. Iš automobilio paimama-mikrodalelės ir trys plaukai (1 t., b. l. 17-20).

2012-01-04 VTMT specialisto išvadoje Nr. G30/129050 nurodyta, kad R. Ž. padaryta odos nubrozdinimai dešiname kelio sąnaryje, dešinėje blauzdoje, odos įdrėskimai kairėje krūtyje, poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje, kairiame dilbyje, kairiame kelio sąnaryje, kairėje blauzdoje. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimų lokalizaciją nustatyti ar sužalojimai padaryti kovos ir savigynos metu, nėra galimybės. Sužalojimų lytinių organų srityje, išeinamosios angos srityje nėra. Sužalojimų kūne, kurie būdingi prievartiniam lytiniam aktui, nėra (1 t. b. l. 24, 25).

2012-03-28 VTMT specialisto išvadoje Nr. pG30/12 (05) nurodyta, kad atmesti galimybės, kad galima atlikti prievartinį lytinį aktą į išeinamąją angą, jos nesužalojant, negalima (1 t. b. l. 28).

2012-04-05 Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 104MS-87 nurodyta, kad R. Ž. tikslinga skirti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizę (1 t. b. l. 36).

2012-09-25 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-122/2012 nurodyta, kad:

1. Nusikalstamos veikos jos atžvilgiu metu R. Ž. nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. R. Ž. atsižvelgiant į jos amžių bei turimas žinias, byloje nagrinėjamų įvykių metu galėjo ir šiuo metu gali suprasti su ja atliktų veiksmų esmę, tačiau dėl jos būsenos įvykio metu (išgąstis, baimė dėl savo gyvybės) bei situacinių aplinkybių (viena uždaryta a/m su stipresniu įtariamuoju), ji negalėjo šiems veiksmams aktyviau priešintis.

2. R. Ž. individualūs ypatumai neturėjo esminės įtakos jos elgesiui nusikaltimo metu.

3. R. Ž., atsižvelgiant į jos protinio išsivystymo lygį, pažintinės veikos bei individualius psichologinius ypatumus, galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Jos parodymai realistiški, atitinka jos protinio išsivystymo lygį, emocinę būseną.

4. Konstatuojama , kad pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ R. Ž. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamo įvykio R. Ž. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

5. Šiuo metu R. Ž. serga laikinais psichikos sutrikimais – potrauminio streso sutrikimu bei sunkios depresijos sutrikimu be psichozės simptomų, kurie yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl byloje nagrinėjamų įvykių – t. y. patirtos prievartos.

6. R. Ž. apibūdina savo emocinės būsenos ir elgesio pokyčius po byloje nagrinėjamų įvykių ( sutrikę santykiai su aplinkiniais, ribojasi nuo žmonių, ypatingai priešingos lyties asmenų, stipriai išreikštos nerimo, pykčio reakcijos, dažna pažeminta nuotaika, padidėjęs jautrumas, išryškėjęs abejingumas kasdieniai veiklai, negatyvizmas dėl ateities, pasikartojančios suicidinės, parasuicidinės mintys). Byloje nagrinėjami įvykiai R. Ž. iki šiol veikia neigiamai, todėl toliau ją apklausti ikiteisminio tyrimo procese bei teismo posėdyje, nerekomenduojama. Rekomenduojama R. Ž. teikti psichiatrinę bei psichoterapinę pagalbą, orientuotą į psichotraumuojančios patirties įveiką (1 t. b. l. 51-55)

2012-01-04 daiktų pateikimo metu R. Ž. pateikė savo drabužius-sijoną, bliuzelę, timpas, apatines kelnaites (1 t. b. l. 63, 64).

2012-02-17 daiktų apžiūros metu, R. Ž. pateikti drabužiai apžiūrėti, nufotografuoti ir prijungti prie baudžiamosios bylos (1 t. b. l. 65, 67).

LR BK 149 ir 150 straipsniai nustato baudžiamąją atsakomybę už lytinį santykiavimą irlytinės aistros tenkinimą su žmogumi prieš jo valią, jei minėta veika padaroma panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Šie požymiai yra alternatyvūs, turi savarankišką reikšmę ir todėl nustačius bet kurį iš jų (esant ir kitiems sudėties požymiams) kaltinimas pagal BK 149 ir 150 straipsnius yra pagrįstas. Prievarta paprastai naudojama prieš lytinės aistros tenkinimą ir yra nukreipta nukentėjusiojo esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti. BK 149 ir 150 straipsniuose , 3 dalyje įtvirtintos kvalifikuotos šios nusikalstamos veikos sudėtys, t. y. kai lytinė aistra tenkinama ir lytiškai santykiaujama su nepilnamečiu (3 dalis) asmeniu.

Pažymėtina, kad lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 ir 150 straipsnius tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį skausmą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas arba kaltininkai turi suvokti, kad lytiniai santykiai ar lytinės aistros tenkinimas vyksta prieš nukentėjusiojo valią.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ nuostatomis. Šio senato nutarimo Nr. 9 p. numatyta, kad lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas kitaip atimant galimybę priešintis yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja būdus, kurių neapima terminai „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, ar „pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle“, tačiau jais palaužiama nukentėjusiojo asmens valia priešintis ir pažeidžiama jo seksualinė laisvė, dėl to lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas įvyksta prieš nukentėjusiojo valią. Tai gali būti nukentėjusiojo surišimas (jei tam nenaudojamas smurtas), migdomųjų ar kitokių valią paralyžiuojančių vaistų, narkotinių arba psichotropinių medžiagų sugirdymas nukentėjusiajam be jo žinios ar apgaule arba kitaip prieš jo valią, melagingas kokios nors reikšmingos nukentėjusiojo apsisprendimui žinios pranešimas, uždarymas į izoliuotą patalpą atimant laisvę. Kitoks galimybės priešintis atėmimas gali būti grasinimas tuoj pat sunaikinti ar atimti turtą, palikti vieną be pagalbos miške ar kitoje nuošalioje vietoje ir pan.

Byloje esantys įrodymai rodo, kad S. M. jėga įsitempė nukentėjusiąją į automobilį, ką, be nukentėjusiosios parodymų, patvirtina ir liudytojas E. Š.. Automobilyje, kaip nurodo S. Ž., jai kaltinamasis grasino, iš automobilio neišleido, sakė, kad nepaleis, kol nepatenkins savo lytinės aistros, grasino jai kažkokiu ginklu, smaugė – ji buvo labai išsigandusi ir bijojo priešintis. Nors ant lytinių organų R. Ž. sužalojimų nenustatyta, tačiau buvus lytiniams santykiams kaltinime nurodytais būdais neneigia ir pats kaltinamasis, todėl ši aplinkybė abejonių teismui nekelia ir papildomai neanalizuojama.

Vertinant nukentėjusiosios R. Ž. parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad nuo pat tyrimo pradžios jos parodymai buvo nuoseklūs Teismas kritiškai vertina kaltinamojo S. M. parodymus apie tai, kad nukentėjusioji savo noru su juo lytiškai santykiavo, ir darė tai už užmokestį. R. Ž., būdama jauno amžiaus ir, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, būdama griežtai auklėjama, negalėjo turėti tiek seksualinės patirties, kad, kaip parodė S. M., pati nurodytų, ką S. M. reikėtų daryti akto metu, kad jis turėtų pasisakyti prieš „baigiant“ ir pan. Santykių savanoriškumą paneigia ir akivaizdus, itin didelis amžiaus skirtumas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios. Juo labiau, visiškai neįtikėtina kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad už buvusius santykius jis nukentėjusiajai pagal išankstinį susitarimą mokėjo. Buvus tokiam susitarimui, nebūtų reikalo S. M., padedant E. Š., tempti nukentėjusiąją į automobilį, nebūtų po įvykio nukentėjusiajai atsiradę psichikos sutrikimai.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte įvertinta R. Ž. asmenybė, jos ypatumai ir konstatuota, kad jos parodymai yra realistiški, mąstymo ir atminties sutrikimų nėra, nagrinėjamų įvykių metu galėjo suprasti su ja atliktų veiksmų esmę, tačiau dėl išgąsčio ir baimės dėl savo gyvybės ji negalėjo šiems veiksmams aktyviau priešintis. Ekspertizės aktu R. Ž. buvo diagnozuotas potrauminis streso sutrikimas ir sunkios depresijos sutrikimas, kurie yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl byloje nagrinėjamų įvykių, t.y. patirtos prievartos. Esamos ekspertų išvados patvirtina aplinkybę, kad R. Ž. patyrė prievartą, išgąstį ir tai visiškai paneigia kaltinamojo S. M. parodymus, kad su nukentėjusiąją jis santykiavo jai sutinkant.

S. M. nurodė savo parodymuose nežinojęs, kad R. Ž. yra nepilnametė, tačiau apie tai buvo galima spręsti iš jos bendraos išvaizdos ir brandos, be to, R. Ž. parodė, kad jau būnant automobilyje sakė S. M., kiek jai metų, tačiau jis į tai dėmesio nekreipė. Dėl jau anksčiau išdėstytų aplinkybių teismas tiki R. Ž. parodymais, o S. M. parodymus vertina kritiškai, kaip norą išvengti atsakomybės.

Esamų įrodymų visetas teismui duoda pagrindą konstatuoti, kad kaltinamojo S. M. kaltė yra įrodyta visoje kaltinimo apimtyje ir veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d.

Skiriant bausmę S. M. už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamų veikų stadiją, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį S. M., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padarytos dvi nusikalstamos veikos priskiriamos sunkiems nusikaltimams (LR BK 11 str. 5 d.), nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. S. M. pripažintas pavojingu recidyvistu, jo teistumas neišnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 74), psichikos sveikatos centre duomenų apie asmenį nėra (2 t., b. l. 76 ), Marijampolės pataisos namų charakteristikoje nurodyta, kad S. M. su kitais nuteistaisiais sugyveno gerai, nekonfliktavo. Būryje tvirtų elgesio nuostatų neparodė, pasiduodantis įtakai, pasižymi nestabilia nervų sistema bei silpna savikontrole. Nuteistiesiems nustatytas elgesio taisykles pažeidė 19 kartų, drausmine tvarka baustas 16 kartų, turi 11 galiojančių nuobaudų, 1 kartą skatintas. S. M. pataisą laisvės atėmimo vietoje galima vertinti nepatenkinamai. Išvadoje nurodyta, kad jo elgesį bausmė atlikimo metu galima vertinti neigiamai (2 t. b. l. 73).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 41 str., 61 str.), S. M. už padarytas nusikalstamas veikas, skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam vidutiniam. Galutinė bausmė subendrintina apėmimo būdu, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 5 d. 1 p. nuostatomis.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (paimta S. M. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2004-03-23 Kėdainių PK MP (66) – panaikintinos.

Nukentėjusioji R. Ž. byloje pareiškė 25000 Lt civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos dydį nukentėjusioji grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų ji patyrė stiprų šoką, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, jautėsi žiauriai pažeminta, sutrypta, išgyveno bejėgiškumo jausmą, jai buvo konstatuotas potrauminio streso sutrikimas, sunkios depresijos sutrikimas. nuo 2012-01-07 iki 2012-01-27 ji gydėsi VšĮ Panevėžio ligoninės vaikų skyriuje, po Druskininkų sanatorijoje, Vilniaus psichikos centre. Dar ir šiuo metu nukentėjusioji jaučia nuolatinę baimę, kyla minčių apie gyvenimo beprasmybę, todėl dar ir 2013 m. ji gulėjo VšĮ Panevėžio ligoninėje 2-ame psichiatrijos skyriuje dėl potrauminio streso sutrikimų, dar ir dabar ji vartoja vaistus. Dėl patirto streso ji nebegali draugiškai bendrauti su vaikinais, negali jais pasitikėti, ją iki šiol kankina nemiga (2 t. b.l. 118, 119).

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Pažymėtina, kad LR civiliniame kodekse nenustatytos atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribos. Neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo asmuo, kuriam padaryta žala, tačiau galutinį neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. patirtos žalos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus.

Iš nusikalstamos veikos nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir kartu dvasiniai išgyvenimai dėl S. M. prievartinių veiksmų, nukreiptų prieš ją. Jos atžvilgiu padaryti nusikalstamo veiksmai sukėlė jai gilius dvasinius išgyvenimus, paveikė jos psichinę būseną, dėl ko jai kelis kartus teko gydytis stacionariose psichinės sveikatos gydymo įstaigose, neigiami išgyvenimai jai daro įtaką iki šiol, daro įtaką jos savivertei, veikia jos santykius su aplinkiniais. Neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Teismas atsižvelgia į tai, kad prieš nepilnametę nukentėjusiąją tiesiogine tyčia padaryti sunkūs, prievartiniai nusikaltimai prieš žmogaus seksualinį apsisprendimą. Nukentėjusioji neabejotinai patyrė stresą, išgąstį, skausmą, stiprius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad R. Ž. patyrė neturtinę žalą, tačiau teismas, nustatydamas šios žalos dydį, atsižvelgia ir į konkrečias žalos padarymo aplinkybes ir į realią kaltinamojo turtinę padėtį. Teismo nuomone, reali neturtinės žalos suma yra 10000 ir ši suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, bei Lietuvos teismų formuojamą praktiką analogiškos kategorijos bylose.

Vadovaujantis LR BPK 103 str., 104 str., 105 str., iš kaltinamojo S. M. išieškotinos proceso išlaidos – pašto išlaidos, kurias sudaro 29 Lt, valstybės naudai ir 320 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t. b.l. 142)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d., ir jį nubausti :

už LR BK 149 str. 3 d. numatytą nusikaltimą – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;už LR BK 150 str. 3 d. numatytą nusikaltimą – laisvės atėmimu 5 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti S. M. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. M. bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

R. Ž. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti 10000 Lt neturtinę žalą iš S. M. R. Ž. naudai.

S. M. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą (paimta S. M. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2004-03-23 Kėdainių PK MP (66) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš S. M. 29 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei ir 320 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.