- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- eI3-3422-821/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01538-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Iveta Pelienė (pirm.)
- Atsakovas
- Viešųjų investicijų plėtros agentūra
- Pareiškėjas
- Lietuvos nacionalinis dramos teatras
- Advokatai
- Laura Altun, Eglė Pranskūnienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ skundą dėl sprendimo panaikinimo, pareiškėjas BĮ „Lietuvos nacionalinis dramos teatras“,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ (toliau – ir Agentūra, atsakovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021-04-06 sprendimą Nr.21R260(AG-167/02-2021) kaip nepagrįstą; 2) pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą; 3) atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodė, jog Komisija priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nepagrįstai buvo panaikintas Agentūros 2021-01-22 sprendimas Nr.IT02.
Paaiškino, jog skundžiamo sprendimo priėmimą Komisija motyvavo iš esmės vieninteliu argumentu, jog sprendimas (tenkinti pareiškėjo prašymą) nėra pagrindas atnaujinti pažeidimo tyrimą, nes Komisijos sprendimu nebuvo pavesta pažeidimo tyrimą atlikti iš naujo, todėl atnaujinti pažeidimų tyrimą gavus Komisijos 202-12-21 sprendimą atsakovė negalėjo.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su tokiu Komisijos vertinimu, mano, kad jis yra nepagrįstas ir neteisingas, pažeidžiantis materialinės teisės normas bei 2014-10-08 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Projektų administravimo ir finansavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), reglamentuojančias pažeidimo tyrimo užbaigimą.
Žemesnės instancijos teismas
Įgyvendinančiai institucijai (atsakovei) atlikus pažeidimo tyrimą, pastarasis turi būti užbaigtas vienu iš Taisyklių 314 punkte nurodytų sprendimų, tokiu būdu užbaigiant patį pažeidimo tyrimą.
2020-12-21 Komisijos sprendimu buvo panaikintas atsakovės sprendimas dėl pažeidimo kaip neatitinkantis, sprendimo dėl pažeidimo priėmimo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 str. 1 d. reikalavimų, t.y. kadangi atsakovės priimtas sprendimas nebuvo pakankamai motyvuotas. Komisija, priimdama 2020-12-21 sprendimą, net nevertino ir dėl sprendimo esmės (pažeidimo pagrįstumo ir teisėtumo) nepasisakė. Komisijai 2020-12-21 priėmus sprendimą Nr. 21R-978(AG- 872/06-2020 ir panaikinus atsakovės 2020-10-13 sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02, kaip nemotyvuotą, susidarė situacija, kai pažeidimo tyrimas užbaigtas ir nėra jokio galiojančio sprendimo dėl pažeidimo. Esant tokiai situacijai atsakovė privalėjo iš esmės atnaujinti pažeidimo tyrimą bei priimti naują, atitinkantį VAĮ 8 str. (šiuo metu galiojančios VAĮ redakcijos 10 str.) administracinio akto turiniui ir formai taikomus reikalavimus, Taisyklių 314 punkte nurodytą sprendimą bei tokiu būdu užbaigti pažeidimo tyrimą. Atsakovės priimtas sprendimas nebuvo pakeistas iš esmės, jame nėra konstatuotas naujas pažeidimas ir/ar patvirtintas naujas pareiškėjo grąžintinas prievolės dydis.
Atsakovės nuomone, Komisija padarė klaidingą bei nepagrįstą išvadą, kad panaikinus atsakovės sprendimą vien tik formaliais pagrindais, objektyviai neįvertinus paties sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo bei nepasisakius dėl sprendimu konstatuoto pažeidimo bei lėšų susigrąžinimo, atsakovės atliktas pažeidimo tyrimas negali būti atnaujintas. Tokia Komisijos išvada iš esmės prieštarauja Taisyklių nuostatoms. Pažeidimo tyrimo, nustatymo ir ištaisymo procedūros baigiamos, jei baigtos visos su lėšų susigrąžinimu susijusios procedūros, taip pat, kai baigtos kitos administracinės ir (ar) teisminės procedūros, susijusios su pažeidimo nustatymu ir ištaisymu. Šiuo atveju Komisijai panaikinus atsakovės sprendimą, tačiau nevertinus ir nepasisakius nei dėl paties pažeidimo, nei dėl lėšų susigrąžinimo nėra pagrindo konstatuoti, kad pažeidimo tyrimas buvo baigtas. Vadovaujantis tokiomis Komisijos išvadomis susidarytų situacija, kai panaikinus institucijos sprendimą formaliais pagrindais, nepasisakant dėl sprendimu konstatuoto pažeidimo pagrįstumo, pažeidimą padaręs ir netinkamai ES lėšas naudojęs subjektas išvengtų atsakomybės dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo ir ES lėšų naudojimo. Panaikinus sprendimą šalys būtų sugrąžintos į padėtį, buvusią ne iki sprendimo priėmimo, o iki pažeidimo tyrimo atlikimo, kas akivaizdžiai prieštarauja tiek teisės aktų nuostatoms, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai.
Atsiliepimas
Skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, taip pat į aplinkybę, kad Komisija skundžiamame sprendime nepasisakė dėl visų skunde ir atsiliepime į skundą nurodytų aplinkybių ir neatliko jų teisinio įvertinimo, Komisijos priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.
Skunde tai pat nurodoma, jog Komisija neteisingai konstatavo, kad atsakovė tyrimą atnaujino Valstybės kontrolės audito išvados pagrindu. Kaip nurodyta aukščiau atsakovė tyrimą atnaujino dėl to, kad kaip nemotyvuotas buvo panaikintas sprendimas dėl pažeidimo ir lėšų susigrąžinimo, taip pat dėl to, kad įvertintų ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu pareiškėjo pateiktus paaiškinimus bei dokumentus. Komisija, nei priimdama pirmąjį sprendimą, nei skundžiamą sprendimą visiškai nepasisakė dėl sprendimo esmės ir nevertino paties nustatyto pažeidimo pagrįstumo bei teisėtumo ir lėšų susigrąžinimo.
Pažymima, kad pareiškėjas atliko būtent išsamų energijos vartojimo auditą pastate, kurio tikslas iš esmės yra nustatyti pastato energijos suvartojimą ir pasiūlyti tinkamas energijos taupymo priemones, kad būtų sumažintas energijos suvartojimas. Audito metu, siekiant įvertinti energijos vartojimą, yra vertinama ir pastato konstrukcijų bei jo inžinerinių sistemų būklė, tačiau energijos vartojimo efektyvumo kontekste. Atsakovė skundžiamame sprendime nurodė, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008-04-29 įsakymu Nr. 4-184 patvirtintoje Išsamiojo energijos, energijos išteklių ir šalto vandens vartojimo audito atlikimo viešojo naudojimo paskirties pastatuose metodikos (toliau – ir Metodika) 2 punkte nustatyta, kad išsamiojo energijos, energijos išteklių ir šalto vandens vartojimo audito tikslas – įvertinti esamą pastato atitvarų ir statinio inžinerinių sistemų būklę, nustatyti veiksnius, lemiančius energijos ir šalto vandens sąnaudas, parinkti tinkamas priemones, kurių įgyvendinimas leis sumažinti ne tik pastato energijos ir šalto vandens sąnaudas, bet ir pagerinti komfortines sąlygas, padidinti pastato ar atskirų jo dalių gyvavimo trukmę. Metodikos 7.2.6. punkte nustatyta, kad audito metu atliekama pastato apžiūra ir surenkama informacija apie elektros energijos panaudojimo įrangą: 7.2.6.1. nustatomos elektros energijos panaudojimo sritys, aprūpinimo elektra patikimumo kategorija, elektros energiją vartojančių įrenginių pagrindinės grupės, reguliavimo ir elektros energijos sąnaudų apskaitos prietaisai; 7.2.6.2. fiksuojamas neefektyvus elektros energijos vartojimas. Papildomai pažymima, kad Lietuvos nacionalinio dramos teatro 2014-05-06 Viešojo pirkimo sutarties Nr. VPS-14-102 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7.2.1 punkte nurodyta, jog „vykdytojas įsipareigoja atlikti paslaugą laikydamasis šioje sutartyje, pasiūlyme ir techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų“. Pareiškėjo techninėje specifikacijoje, kuri pridėta kaip 2014 m. audito sutarties priedas Nr. 2, nurodoma, jog „energijos vartojimo audite turi būti įvertinta Nacionalinio dramos teatro pastato konstrukcijų bei inžinerinių sistemų atitikimas galiojančioms normoms energijos išsaugojimo bei vartojimo efektyvumo požiūriu; nustatytos ir išanalizuotos priemonės, kurios sumažintų pastato energijos vartojimą bei pagerintų pastato eksploatacinę būklę; įvertintas šių priemonių ekonominis efektyvumas, bei pasiūlyti efektyviausi priemonių variantai. Visos energiją taupančios priemonės turi padėti sumažinti energijos sąnaudas bei efektyviau vartoti energiją.“ Pats pareiškėjas savo pirkimo dokumentuose nurodė, kad audito metu turi būti nustatytos bei išanalizuotos priemonės, kurios sumažintų pastato energijos suvartojimą bei pasiūlyti efektyviausi priemonių variantai. Pareiškėjo teiginiai, kad scenos apšvietimo įranga neturėjo būti vertinama 2014 m. energijos vartojimo audito metu, kadangi tai yra pastato vidaus įranga ir ji nepriskirtina pastato inžinerinėms sistemoms, yra visiškai neteisingi. Pareiškėjas selektyviai interpretavo Metodiką bei savo pirkimų dokumentų nuostatas, tačiau nevertino skundžiamame sprendime nurodyto reglamentavimo kompleksiškai. Kaip matoma iš Metodikos energijos vartojimo audito metu, siekiant įvertinti pastato inžinerinių sistemų būklę bei nustatyti veiksnius, lemiančius energijos sąnaudas, turi būti surenkama ir informacija apie elektros panaudojimo įrangą, nustatomos elektros panaudojimo sritys, fiksuojamas neefektyvus elektros energijos vartojimas.
Nors pareiškėjas tiek savo paaiškinimuose, tiek nagrinėjant ginčą Komisijoje nurodė, kad auditą buvo būtina koreguoti dėl to, jog audito metu nebuvo vertinamos elektros energijos sąnaudos scenos apšvietimui, ir kad, jas įtraukus, projektu bus pasiekti kur kas geresni rezultatai, tačiau iš pareiškėjo kartu su skundu pateiktų energijos vartojimo audito bei koreguoto energijos vartojimo audito išvadų 3 lentelės matyti, kad auditas buvo koreguojamas ne tik įtraukiant papildomą priemonę „scenos apšvietimo įrangos atnaujinimas“, tačiau iš esmės koreguojant ir visų kitų 3 lentelėje nurodytų priemonių grupes bei jų vertes. Pagal pakoreguotą audito išvadą bendra investicijų į energijos taupymo priemones suma išaugo nuo 9 581 556, 60 Eur iki 22 583 536, 72 Eur, t.y. daugiau nei 2 kartus (daugiau nei 100%), iš kurių investicijos scenos apšvietimo įrangos atnaujinimui sudarė 3 101 523, 07 Eur. Kai tuo tarpu energijos sutaupymai, pagal energijos vartojimo audito išvadų 4 lentelės duomenis, pakoregavus energijos vartojimo auditą padidėjo nuo 44,70 % iki 46,30%, (mažiau nei 2%).
Atsiliepimas
Atsakovės manymu, iš nurodyto reglamentavimo ir pažeidimo tyrimo metu surinktų duomenų, gautų paaiškinimų buvo pagrįstai padaryta išvada, kad pagal 2014 m. sutartį atliekamo audito metu buvo aiškūs pastate neefektyviai suvartojamos elektros energijos kiekiai ir elektros energijos panaudojimo įranga, kuri sąlygoja tokias elektros sąnaudas, todėl atsakovės padaryta išvada, jog scenos apšvietimo įrangos modernizavimas (atnaujinimas), kaip priemonė sumažinanti pastato energijos vartojimą (o būtent elektros energijos vartojimą), galėjo ir turėjo būti įvertinta pagal Viešojo pirkimo sutartį Nr. VPS-14-102 atlikto energijos vartojimo audito metu ir jeigu šis auditas būtų atliktas išsamiai ir tinkamai įsigyti audito koregavimo paslaugų nebūtų reikėję yra visiškai pagrįsta bei teisinga. Tokią išvadą padarė ir Valstybės kontrolė 2020 m. liepos 16 d. preliminariuose valstybinio finansinio (teisėtumo) audito pastebėjimuose ir rekomendacijose, skirtose Agentūrai. Valstybės kontrolė taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju Lietuvos nacionalinis dramos teatras pirko paslaugas, „kurios turėjo būti tinkamai atliktos įgyvendinant 2014-05-06 viešojo pirkimo sutartį Nr. VPS-14-102“.
Agentūra nurodo, jog įvertinusi faktines aplinkybes pagrįstai konstatavo Taisyklių 402 p. bei 421.7 p. pažeidimą, priėmė pagrįstą sprendimą dėl pažeidimo ir vadovaudamasi Taisyklių 307.1 p., 314.3.2 p., 318 p. teisėtai pareikalavo iš pareiškėjo grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas išlaidas 1222,22 Eur.
Agentūros atstovė teismo posėdžio metu skundą prašė tenkinti, palaikydama jame išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepime su atsakovės skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Taip pat prašo priteisi patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime pažymima, kad Komisija ginčijamu sprendimu pagrįstai nurodė, kad, 2020-12-21 Komisijos sprendimu panaikinus 2020-10-13 Agentūra sprendimą dėl išlaidų netinkamumo finansuoti, atsakovė neturėjo pagrindo atnaujinti pažeidimo tyrimą ir priimti naują 2021-01-22 sprendimą. Byloje buvo nustatyta, kad 2020 m. liepos mėn. pradėtas pažeidimo tyrimas buvo užbaigtas vienu iš Taisyklių nurodytų sprendimų – pažeidimas nustatytas, su juo susijusios projekto išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti (314.3 p.), tačiau šis sprendimas įsiteisėjusiu Komisijos 2020-12-21 sprendimu buvo panaikintas. LAGK neįpareigojo iš naujo tirti pažeidimo ir priimti naujo sprendimo. Agentūra sprendime nurodė, jog gavusi Komisijos sprendimą atnaujino įtariamo pažeidimo tyrimą ir priėmė naują sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02, todėl Komisija pagrįstai vertino, ar Agentūra turėjo teisinį pagrindą tyrimą atnaujinti, o jeigu turėjo, tai ar buvo laikytasi visų reikalavimų. Pareiškėjo manymu, Agentūra neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti naujo sprendimo dėl to paties pažeidimo, nes priimtas 2020-10-13 sprendimas dėl pažeidimo buvo panaikintas Komisijos 2020-12-21 sprendimu, kuris įsiteisėjo. Minėtame Komisijos sprendime nebuvo nuspręsta grąžinti tyrimą atlikti iš naujo, taip pat nebuvo įpareigojimo priimti naują sprendimą.
Komisijos 2021-04-06 sprendime taip pat pagrįstai nurodoma, kad Agentūra neturėjo pagrindo atnaujinti pažeidimo tyrimo, nes pagal Taisyklių 323 p. pažeidimo tyrimas gali būti atnaujinamas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Šiuo atveju jokios naujos aplinkybės nepaaiškėjo, todėl pagrindo atnaujinti pažeidimo tyrimą nebuvo. Atnaujinusi pažeidimo turimą, Agentūra apie atnaujintą pažeidimo tyrimą pareiškėjo neinformavo, nesilaikė visų būtinųjų procedūrų, susijusių ne tik su informavimu apie tyrimo atnaujinimą, bet ir su informavimu apie tai, kokios naujos aplinkybės atsirado, su galimybe teikti paaiškinimus ir t.t. Nesant pagrindo atnaujinti pažeidimo tyrimą, neteisėtos procedūros pagrindu priimtas Agentūros 2021-01-22 sprendimas dėl pažeidimo skundžiamu Komisijos 2021-04-06 sprendimu buvo panaikintas teisėtai ir pagrįstai.
LVAT praktika, kuria remiasi Agentūra, yra formuojama administracinėse bylose, kuriose yra panaikinami viešojo administravimo subjektų Administraciniai sprendimai, priimti išnagrinėjus asmens prašymą ar skundą, kuriais asmuo kreipėsi dėl tam tikros teisės įgijimo ar apgynimo (aktualios Viešojo administravimo įstatymo redakcijos 10-11 str.), kurių apskundimo tvarka numatyta VAĮ 14 str. „Administracinio sprendimo apskundimas“). Agentūra kaip viešojo administravimo subjektas šiuo konkrečiu atveju veikia Viešojo administravimo įstatymo IV skyriuje reglamentuojamų administracinių procedūrų apimtyje, t.y. sprendimą priėmė kaip Ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdantis subjektas (VAĮ 30-38 str.). Komisija 2020-12-21 sprendimu panaikino Agentūros 2020-10-13 sprendimą dėl pažeidimo, neįpareigojo priimti naujo sprendimo, todėl ši administracinė procedūra laikytina užbaigta.
Pareiškėjo veikloje naudojamos specialios įrangos suvartojamos energijos ir jo pakeitimo labiau efektyviais sprendiniais nebuvo audito dalyku, nes tokio poreikio pareiškėjas neturėjo dėl Investicinio projekto ypatybių, lemiančių, kad įrangos keitimas (naujos įsigijimas) nebuvo pripažįstamas kaip tinkamos finansuoti, todėl ta apimtimi jokie rodikliai ir skaičiavimai nebuvo reikalingi.
Pati Agentūra neginčija, kad 2015 m. Audito sutartimi buvo įgyta audito papildymo paslauga, nes tapo reikalinga į auditą papildomai įtraukti scenos apšvietimo įrangą, nes šiam pilotiniame pareiškėjo projekte buvo nuspręsta finansuoti scenos apšvietimo įrangos įsigijimą, o tam buvo reikalinga auditą papildyti pagrindimu, kiek kainuotų toks pakeitimas bei kokia būtų energijos vartojimo ekonomija, pagal pasirinktą naują įrangą. Priešingai nei teigiama Agentūros sprendime ir skunde, scenos apšvietimo įranga ir su ja susiję skaičiavimai negalėjo ir neturėjo būti atlikti vykdant 2014 m. audito sutartį ir už joje nurodytą kainą, nes: 1) pareiškėjas 2014 m. parengė pirkimo sąlygas aiškiai apibrėždamas pirkimo objektą, į kurį įėjo tik pastato konstrukcijų bei inžinerinių sistemų vertinimas; 2) 2014 m. įgyjant energijos vartojimo auditą, techninėje specifikacijoje buvo apibrėžtas tiek pirkimo tikslas, tiek energijos vartojimo audito ataskaitos sudėtinės dalys; 3) techninėje specifikacijoje apibrėžiant audito ataskaitos sudėtines dalis, įrenginiai, įranga, prietaisai ir kitas turtas taip pat nebuvo įtraukti.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, jog Agentūros pozicija, kad paslaugų teikėjas, nepriklausomai nuo techninės specifikacijos sąlygų, privalėjo įtraukti scenos apšvietimo įrangą, nes tokia pareiga neva įtvirtinta Ūkio ministro 2008-04-29 įsakymu Nr. 4-184 patvirtintoje Metodikoje, yra nepagrįsta. Metodika nepakeičia paslaugų teikimo sutarties ir nedraudžia auditą atlikti tam tikroje srityje.
Pareiškėjo vertinimu, Metodikos nuostatos nekalba apie visų pastate esančių įrenginių, prietaisų duomenų surinkimą, o tik tų, kurie patenka į statinio inžinerines sistemas, pastato atitvarus. Subjekto naudojama įranga ir/prietaisai (stalo šviestuvai, kompiuteriai, spausdintuvai, prožektoriai, skalbimo mašinos ir pan.) nepatenka į audito apibrėžtį, todėl kad jie skiriasi priklausomai nuo pastate vykdomos veiklos.
Net jeigu Metodika numatytų platesnę audito apimtį, kaip tai teigia Agentūra, užsakovui nėra draudžiama pirkti dalinį auditą ir tokiu atveju paslaugos teikėjas vadovaujasi pirkimo sąlygomis ir pasiūlymą dėl kainos teikia atsižvelgdamas į paslaugų apimtį.
Pareiškėjas pirkimo sąlygose apibrėžęs audito apimtį neturėjo pagrindo reikalauti iš paslaugų teikėjo už tą pačią kainą įtraukti naujus skaičiavimus įrangos, kurios įtraukimo į projektą galimybė paaiškėjo praėjus beveik metams nuo 2014 m. Audito sutarties įvykdymo. Toks reikalavimas prieštarautų Civilinio kodekso nuostatoms, reglamentuojančioms paslaugų sutarčių sudarymą ir vykdymą.
Pareiškėjas pažymi, jog šis projektas buvo pilotinis, tai pasakyta ir Energetikos ministerijos 2015-01-29 pastabose (10 punktas), t.y. Energetikos ministerija iki tol neturėjo patirties su teatro pastatais, todėl perkant audito paslaugas buvo vadovaujamasi iki tol buvusia praktika, pagal kurią, kaip minėta, jokie vidaus įrengimai nebuvo įtraukiami į auditą. Po susitikimo su Energetikos ministerijos atstovais, kuomet buvo pritarta galimybei į projektą įtraukti scenos apšvietimo įrangą, turėjo būti koreguojamas investicinis projektas, atitinkamai turėjo būti parengtas energijos suvartojimo auditas, į kurį jau būtų įtraukta ir vidaus įranga – konkrečiai scenos apšvietimo įranga. Pareiškėjas nesutinka su Agentūros skundo teiginiais, kad jis nevertino Metodikos nuostatų kompleksiškai.
Agentūros sprendimas, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių 402 p. ir 421.7 p. reikalavimus, yra nepagrįstas. Agentūra neginčija, kad energijos suvartojimo audito rengimas yra būtinas projektui įgyvendinti, lygiai kaip ir būtinosiomis yra pripažįstamos ir išlaidos tokio audito parengimui. Papildomos audito paslaugos dėl scenos apšvietimo įrangos įtraukimo buvo būtinos projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų pasiekimui. Todėl pareiškėjas nepažeidė PAFT 402 p. nuostatų, nes įsigijo būtinas projekto įgyvendinimui paslaugas.
Pareiškėjo parengto investicinio projekto pagal 2014 m. audito apimtis vertė ir nauda buvo žymiai mažesnė nei pagal papildytą audito išvadą parengtą investicinį projektą. Papildomos įrangos įtraukimas leis pareiškėjui ženkliai sumažinti elektros energijos sąnaudas, ko į projektą neįtraukus scenos apšvietimo įrangos nebūtų įmanoma pasiekti. Pirkdamas papildomas paslaugas, pareiškėjas proporcingai sukūrė pridėtinę vertę ir projektu bus pasiekti kur kas geresni rezultatai.
Agentūros sprendime nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių (toliau – Taisyklių), patvirtintų 2014 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“, 9.3.1 papunktį. Taisyklių 9.3.1. p. nustato Agentūros pareigas, o ne pareiškėjo todėl pareiškėjas negalėjo pažeisti normos, kuri jam netaikytina ir kuri nenustato pareiškėjui nei teisių, nei pareigų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir atsakovės skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilęs dėl Komisijos 2021-04-06 sprendimo Nr.21R260(AG-167/02-2021) teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo Komisija tenkino pareiškėjo Lietuvos nacionalinio dramos teatro skundą, panaikino Agentūros 2021-01-22 sprendimą dėl pažeidimo Nr.IT02 kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-05-06 sudarė sutartį (2014 m. Sutartis), kuria pastaroji įsipareigojo remiantis galiojančiais teisės aktais atlikti energetinį auditą vadovaudamasis pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje nurodytais reikalavimais. Vykdytojas 2014 m. Sutarties 7.2.1 punktu įsipareigojo atlikti paslaugą laikydamasis šioje sutartyje, pasiūlyme (priedas Nr. 1) ir techninėje specifikacijoje (priedas Nr. 2) nurodytų reikalavimų, sąlygų bei rekomendacijų (Komisijos byla I t., b. 1. 189-191). Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad „Pirkimo objektas“ yra Lietuvos nacionalinio dramos teatro energijos vartojimo audito parengimo paslaugos. Perkama paslauga apibūdinama, kaip „Energijos vartojimo auditas“ - procedūra, kurios metu nustatomos ir įvertinamos energijos išteklių ir (ar) energijos sąnaudos pastatuose, technologiniuose procesuose, įrenginiuose ar transporto objektuose, arba bendros energijos išteklių ir (ar) energijos sąnaudos, reikalingos teikiant viešas ar privačias paslaugas, parenkamos ir ekonomiškai pagrindžiamos energijos išteklių ir (ar) energijos taupymo priemonės, taip pat pateikiama ataskaita energijos vartojimo audito užsakovui. Apibrėžiant „Pirkimo tikslą“ nurodoma, jog energijos vartojimo audite turi būti įvertinta Nacionalinio dramos teatro pastato konstrukcijų bei inžinerinių sistemų bendra eksploatacinė būklė; pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų atitikimas galiojančioms normoms energijos išsaugojimo bei vartojimo efektyvumo požiūriu; nustatytos ir išanalizuotos priemonės, kurios sumažintų pastato energijos vartojimą bei pagerintų pastato eksploatacinę būklę; įvertintas šių priemonių ekonominis efektyvumas, bei pasiūlyti efektyviausi priemonių variantai. Visos energiją taupančios priemonės turi padėti sumažinti energijos sąnaudas bei efektyviau vartoti energiją (Komisijos byla. I t., b. 1. 194-195).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-03-20 raštu Nr. S-1514 „Dėl energetinio audito korektūros“ informavo pareiškėją, kad pagal 2014-06-13 sutartį Nr. VPS-14-121 teikia teatro pastato atnaujinimo investicijų projekto parengimo paslaugas ir pagal Energetikos ministerijos 2015-01-29 pateiktas pastabas prašo pareiškėjo inicijuoti energetinio audito korektūrą ir pakoreguoti energetinį auditą pagal 2014 m faktinius energijos suvartojimo duomenis bei įtraukti į energetinį auditą scenos apšvietimo įrangą. Nurodė, kad tik atlikus energetinio audito korektūrą investicinį projektą bus galima teikti Energetikos ministerijos suderinimui (Komisijos byla I t., b. 1. 196). Prie šio rašto pridėtos pastabos dėl pareiškėjo investicinio projekto (Komisijos byla, I t., b. 1. 196-198).
Pareiškėjas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-04-07 sudarė Koregavimo paslaugų sutartį (2015 m. Sutartis), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo suteikti energijos vartojimo audito koregavimo paslaugas: įtraukti papildomus skaičiavimus pagal faktinius energijos suvartojimo duomenis už 2014 m. laikotarpį bei į auditą įtraukti scenos apšvietimo įrangą ir perskaičiuoti projektui reikalingas investicijas ir parengti energijos vartojimo audito ataskaitą bei po priėmimo perdavimo akto pasirašymo neatlygintinai atlikti energijos vartojimo audito ataskaitos patikslinimus pagal atsakingų institucijų pastabas. Sutarties kaina 1 210 Eur su PVM (Komisijos byla, II t., b. l. 1-3).
Agentūra 2020-08-28 raštu Nr. 2020/2-1250 „Dėl pradėto įtariamo pažeidimo tyrimo“ informavo pareiškėją apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą dėl galimai netinkamų Koregavimo paslaugų sutarties išlaidų, kurios galimai nebuvo būtinos projektui įgyvendinti, pripažinimo tinkamomis. Raštu pareiškėjui pranešta, kad Valstybės kontrolė 2020-07-16 preliminarioje audito rekomendacijoje pastebėjo, kad energijos audito koregavimo išlaidos, kurias pareiškėjas patyrė pagal 2015 m. Sutartį nebuvo pagrįstos ir būtinos projektui Nr. 04.3.1-VIPA-V-101-01-0007 „Lietuvos nacionalinio dramos teatro atnaujinimas (modernizavimas)“ įgyvendinti bei paprašė pateikti paaiškinimus (Komisijos byla II t., b. 1. 4).
Pareiškėjas Agentūrai paaiškinimus pateikė 2020-09-23 raštu Nr. SD-20-104. Paaiškinimuose nurodė, kad apklausos raštu būdu atlikęs viešąjį pirkimą su laimėjusiu tiekėju 2014-05-06 sudarė 2014 m. Sutartį. Tiekėjui atlikus energetinį auditą pagal LNDT turėtą ir pateiktą informaciją, su tiekėju buvo atsiskaityta. Pažymima, kad pareiškėjas neturėjo teisės reikalauti tiekėjo atlikti papildomų, nenumatytų ir sudarytoje pirkimo sutartyje nenurodytų paslaugų. Audito koregavimo paslaugos, naujų duomenų į auditą įtraukimas į 2014 m. Sutarties apimtį nebuvo įtrauktos. Pareiškėjui 2015 m. gavus Energetikos ministerijos pastabas investiciniam projektui (kuris buvo rengiamas remiantis energetinio audito skaičiavimais pagal tuo metu LNDT turimus energetinius duomenis), iškilo poreikis pakoreguoti investicijų projektą, tuo pačiu patikslinant energetinį auditą atliekant naujus skaičiavimus. Todėl buvo įvykdytas naujas viešasis pirkimas energetinio audito koregavimo paslaugoms įsigyti. Įsigijus papildomas paslaugas, tiekėjo buvo pakoreguotos energetinio audito ataskaitos dalys (nurodytos 1-34 punktuose), tarp kurių, be kita ko, atsirado nauja dalis - „Išlaidos už šaltą vandenį ir energiją 2013-2015 metais“ (12 psl.) ir 49 lentelė „Scenos apšvietimo įrangos modernizavimo (atnaujinimo) ekonominis vertinimas“ (38 psl.). Pabrėžiama, kad energijos vartojimo audito koregavimo paslaugas buvo būtina įsigyti nauju pirkimu, kadangi nauji, papildomi skaičiavimai, scenos apšvietimo įrangos įtraukimas koreguojant auditą pagal Energetikos ministerijos pastabas, nepateko į Sutarties apimtis (Komisijos byla II t., b. 1. 5-7).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2020-10-05 raštu Nr. SD-(80-9.4.2-E-6047)-847 informavo Agentūrą, jog Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje ir kitose Europos Sąjungos 2014- 2020 m. fondų investicijų veiksmų programai įgyvendinti sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos (toliau - VKS) institucijose atlieka VKS veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir Europos Komisijai 2019-07-01 - 2020-06-30 laikotarpiu deklaruotų išlaidų valstybinį finansinį (teisėtumo) auditą. Šio rašto 2 priede nurodyta, kad Agentūra pripažino tinkamomis finansuoti Koregavimo paslaugų sutarties išlaidas, kurios nebuvo būtinos projektui įgyvendinti. Agentūra neužtikrino, kad būtų tinkamai įgyvendinti Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 9.3.1 papunkčio, Taisyklių taisyklių 402, 421.7 punktų reikalavimai. Nurodoma, kad nurodytų aplinkybių klaida tikrintame projekte yra 1 222,22 Eur (1 210,00 Eur tiesioginių ir 12,22 Eur netiesioginių išlaidų). Dėl šio pastebėjimo rekomendacija neteikiama, nes Agentūros veiksmai, gavus informaciją apie įtariamą pažeidimą, nustatyti PAFT taisyklių 25 skirsnyje (Pažeidimų tyrimas) (Komisijos byla, II t., b. 1. 55-64).
Agentūra 2020-10-13 priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02, kuriuo pripažino netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas (1 222,22 Eur) ir nurodė jas grąžinti (Komisijos byla II t., b. 1. 80-82).
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2020-11-13 skundą (Komisijos byla II t., b. 1. 76-79), 2020-12-21 sprendimu Nr. 21R-978(AG-872/06-2020) jį tenkino, panaikino Agentūros 2020-10-13 sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02, kaip neatitinkantį jo priėmimo metu galiojančių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Komisija pažymėjo, kad Agentūros sprendime nenurodyta, kodėl Koregavimo paslaugų sutartis sudaryta netinkamai bei kodėl atsakovė vertino, jog buvo patirtos nebūtinos 1 222,22 Eur išlaidos, nepasisakyta kodėl nebuvo įvertinti pareiškėjo 2020-09-23 raštu Nr. SD-20-104 teikti paaiškinimai, pagrindžiantys Koregavimo paslaugų sutarties būtinumą, ją įvykdžius gautų naujų duomenų, kuriais buvo papildytas investicinis projektas, reikšmingumą (Komisijos byla II t., b. 1. 12-17).
Agentūra priėmė 2021-01-22 sprendimą dėl pažeidimo Nr.IT02, kuriame nurodė, jog pareiškėjas pirkdama paslaugas, kurios turėjo būti tinkamai atliktos įgyvendinant 2014 m. Sutartį, pažeidė Taisyklių 402 punkto ir 421.7 papunkčio nuostatų reikalavimus, Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 9.3.1 papunktį. Agentūra, gavusi Komisijos 2020-12-21 sprendimą, atnaujino įtariamo pažeidimo tyrimą ir priėmė naują sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02. Atsižvelgusi į 2014 m. Sutarties ir techninės specifikacijos sąlygas bei Metodikos 2, 7.2.6, 72.6.2 papunkčių nuostatas, Agentūra padarė išvadą, kad scenos apšvietimo įrangos modernizavimas (atnaujinimas), kaip priemonė sumažinanti pastato energijos vartojimą (o būtent elektros energijos vartojimą), galėjo ir turėjo būti įvertinta pagal 2014 m. Sutartį atliekamo audito metu. Tai, kad audito įmonė galimai neįvertino scenos apšvietimo inžinerinių sistemų ir/ar elektros energijos sąnaudų scenos apšvietimui, o pareiškėjas, kaip audito užsakovas, nepareiškė pastabų dėl šių inžinerinių sistemų neįtraukimo į auditą nesudaro pagrindo teigti, jog tokios paslaugos negalėjo būti suteiktos pagal 2014 m. Sutartį ir kad tai buvo papildomos, sutartyje nenumatytos ir nenurodytos paslaugos. Agentūra, cituodama Metodikos 9, 9.3 ir 9.5 papunkčius, nurodė, kad vykdant energijos vartojimo auditą 2014 metais auditorius galėjo ir turėjo reikalauti duomenų apie objekto ir jo atskirų pastatų faktines energijos ir šalto vandens sąnaudas ir išlaidas, pastatų patalpų šildymo sezonų trukmę, nurodant jų pradžios ir pabaigos datas, per paskutiniuosius dvejus kalendorinius metus. Aplinkybė, kad nebuvo įtraukti 2014 metų antro pusmečio ir 2015 metų duomenys, nedaro audito ataskaitos negaliojančia ir/ar būtina koreguoti. Energetikos ministerijos pastabose tik nurodoma, kad investicinis projektas parengtas ne pagal turimą energijos vartojimo audito ataskaitą. Agentūra nusprendė pripažinti netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias 1 222,22 Eur išlaidas, kurias sudaro 1210 Eur tiesioginės išlaidos ir 12,22 Eur netiesioginės išlaidos (1,01 proc. nuo tiesioginių išlaidų sumos) (Komisijos byla, t. II, b. 1. 21-29).
Pareiškėjo skundą išnagrinėjusi Komisija 2021-04-06 sprendimu Nr.21R260(AG-167/02-2021) jį tenkino. Komisija nusprendė, kad Agentūros veiksmai atnaujinant padaryto pažeidimo tyrimą neatitiko Taisyklių reikalavimų, o priimtas 2021-01-22 sprendimas dėl pažeidimo Nr. IT02 nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jį panaikino. Komisija nurodė, jog pažeidimo tyrimas Agentūroje buvo pradėtas gavus Valstybės kontrolės išvadas ir buvo realizuotas Agentūros individualiu administraciniu aktu, kuris buvo panaikintas įsiteisėjusiu Komisijos sprendimu. Atnaujinti pažeidimo tyrimą Agentūra pareigą turėjo ir galėjo tik tuo atveju, jeigu būtų paaiškėję naujos aplinkybės, tačiau šiuo atveju byloje nenustatyta jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir kurios nebūtų jau buvę vertintos pirmą kartą tiriant pažeidimą.
Agentūra kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Komisijos sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą. Skunde nurodo, jog panaikinus 2020-10-13 sprendimą kaip nemotyvuotą, susidarė situacija, kai pažeidimo tyrimas užbaigtas ir nėra jokio galiojančio sprendimo dėl pažeidimo, todėl atsakovė privalėjo iš esmės atnaujinti pažeidimo tyrimą bei priimti naują, VAĮ 8 str. (šiuo metu galiojančios VAĮ redakcijos 10 str.) atitinkantį, sprendimą bei tokiu būdu užbaigti pažeidimo tyrimą.
Kaip jau buvo minėta Komisija 2021-04-06 sprendime nurodė, jog pats savaime ankstesnis Komisijos sprendimas nėra pagrindas atnaujinti pažeidimo tyrimą. Be to, šiuo Komisijos sprendimu nebuvo pavesta pažeidimo tyrimą atsakovei atlikti iš naujo.
Teismas su aptarta Komisijos išvada nesutinka. 2020-12-21 Komisijos sprendimu Agentūros sprendimas buvo panaikintas kaip neatitinkantis, sprendimo dėl pažeidimo priėmimo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 str. 1 d. reikalavimų, t.y. kaip nepakankamai motyvuotas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2014-10-08 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurių 25 skirsnis reglamentuoja pažeidimų tyrimą, o 26 skirsnis projekto finansavimo ir kitų lėšų grąžinimą.
Taisyklių 297 punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija gavusi Taisyklių 295 ir 296 punktuose nurodytos informacijos informacijos (apie įtariamus pažeidimus) per 5 darbo dienas išnagrinėja gautą informaciją arba, įtarusi pažeidimą atlikdama projekto administravimo veiksmus, vidaus procedūrų apraše nustatyta tvarka įvertina, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nurodytų reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte, ir įsitikina, ar įtariamas pažeidimas: įgyvendinančiosios institucijos nuomone, gali būti ištaisytas vadovaujantis šių Taisyklių 298 punkto nuostatomis (297.1 papunktis); nėra susijęs su įtariama nusikalstama veika, susijusia su ES struktūrinių fondų lėšų neteisėtu gavimu ir (ar) panaudojimu, arba korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, susijusia su ES struktūrinių fondų lėšų neteisėtu gavimu ir (ar) panaudojimu (toliau kartu - nusikalstama veika) (297.2 papunktis); nėra susijęs su sisteminiu pažeidimu, kaip jis apibrėžtas reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 38 punkte (297.3 papunktis).
Pagal Taisyklių 302 punktą, jei įtariamas pažeidimas netenkina bent vienos iš Taisyklių 297.1-297.3 papunkčiuose nustatytų sąlygų, toks įtariamas pažeidimas per 5 darbo dienas nuo Taisyklių 297 punkte nurodytų veiksmų atlikimo dienos yra registruojamas, t. y. įgyvendinančioji institucija įtarimą dėl pažeidimo registruoja SFMIS2014 užpildydama darbo grupės formą „Įtarimas dėl pažeidimo“, pradeda įtariamo pažeidimo tyrimą ir jį atlieka Taisyklių 303-306 punktuose nustatyta tvarka. Taisyklių 303 punktas numato, jog įgyvendinančioji institucija apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą ne vėliau kaip per 7 dienas nuo įtarimo dėl pažeidimo užregistravimo SFMIS2014 dienos informuoja ministeriją ir projekto vykdytoją, išskyrus atvejus, kai projekto vykdytojo informavimas galėtų turėti neigiamos įtakos pažeidimo tyrimui. Įtariamo pažeidimo tyrimo metu įgyvendinančioji institucija vertina projekto vykdytojo ar kitų institucijų ir (ar) įstaigų pateiktą informaciją, duomenis ir dokumentus, gali atlikti projekto patikras vietoje, prašyti paaiškinti įtariamo pažeidimo aplinkybes ir (ar) atlikti kitus veiksmus, kuriais siekiama ištirti įtariamą pažeidimą (304 punktas). Įgyvendinančioji institucija įtariamo pažeidimo tyrimą turi atlikti ir priimti sprendimą dėl pažeidimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo įtarimo dėl pažeidimo užregistravimo SFMIS2014 dienos (305 punktas).
Atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą įgyvendinančioji institucija priima vieną iš 314 punkte nurodytų sprendimų: pažeidimas nenustatytas (314.1. punktas); pažeidimas nustatytas, bet gali būti ištaisytas (314.2. punktas); pažeidimas nustatytas, su juo susijusios projekto išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti (314.3. punktas) bei: nutraukiama projekto sutartis ir arba šios išlaidos susigrąžinamos (jei jos buvo apmokėtos projekto vykdytojui), ir (arba) šios išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose (jeigu netinkamos finansuoti su pažeidimu susijusios projekto išlaidos projekto vykdytojui dar neapmokėtos ir pateiktas ar teikiamas mokėjimo prašymas bus tvirtinamas (314.3.1., 314.3.2., 314.3.3 punktai).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog gavusi Valstybės kontrolės 2020-07-16 preliminarią audito rekomendaciją registravo pažeidimą ir pradėjo pažeidimo tyrimą apie kurį pagal Taisyklių 303 punktą informavo pareiškėją. Pareiškėjui 2020-09-23 raštu pateikus paaiškinimus vadovaujantis Taisyklių 314.3 ir 314.3.2 punktais buvo priimtas Agentūros 2020-10-13 sprendimas, kuriuo netinkamomis finansuoti pripažintos su pažeidimu susijusios projekto išlaidos (1 222,22 Eur) ir pareiškėjui nurodyta jas grąžinti. Šis sprendimas buvo panaikintas Komisijos 2020-12-21 sprendimu, kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Kaip matyti iš Komisijos sprendimo, jame buvo nurodyta, kad Agentūra nenurodė, kodėl Koregavimo paslaugų sutartis sudaryta netinkamai bei kodėl atsakovė vertino, jog buvo patirtos nebūtinos 1 222,22 Eur išlaidos, nepasisakyta dėl pareiškėjo 2020-09-23 pateiktų paaiškinimų.
Taigi ankstesnis Agentūros sprendimas Komisijos panaikintas nustačius, jog viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas nemotyvuotas, o Komisijos byloje nebuvo vertinta ir pasisakyta, nei dėl Agentūros nustatyto pareiškėjo pažeidimo, nei dėl sprendimo dėl lėšų grąžinimo. Teismas pažymi, jog vien tai, kad ankstesnis sprendimas buvo panaikintas iš esmės dėl to, kad buvo nemotyvuotas, savaime nereiškia, kad ir paskesnis Agentūros sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas.
Komisijai 2020-12-21 sprendimu panaikinus atsakovės 2020-10-13 sprendimą susidarė situacija, kai dėl Agentūros registruoto pažeidimo nėra priimta Taisyklių 314 punkte numatyto sprendimo, t.y. registruoto pažeidimo vertinimo procedūra nėra baigta.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 94 str. skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. ginčo šalys grąžinamos į buvusią iki ginčijamo teisės akto priėmimo padėtį, o kompetentingam viešojo administravimo subjektui sukuriama pareiga iš naujo spręsti dėl asmens teisių ir pareigų. Taigi, nagrinėjamu atveju Komisijai panaikinus ankstesnį Agentūros sprendimą kaip nemotyvuotą ir priimtą neįvertinus pareiškėjo paaiškinimų, Agentūra turėjo pareigą procedūrą užbaigti priimdama Taisyklių 314 punkte nurodytą sprendimą, kuris, įvertinant Komisijos 2020-12-21 sprendimą, turėjo atitikti VAĮ 8 str. nustatytus administracinio akto turiniui ir formai taikomus reikalavimus.
Teismas sprendžia, kad Komisija 2021-04-06 sprendime padarė klaidingą bei nepagrįstą išvadą, jog panaikinus Agentūros sprendimą kaip nemotyvuotą ir nepasisakius dėl nustatyto pažeidimo pakartotinio sprendimo priėmimas nėra galimas. Komisija ankstesnį sprendimą panaikino ne todėl, kad nenustatė pareiškėjo neteisėtų veiksmų, o todėl, kad atsakovė pakankamai nemotyvavo savo sprendimo. Tai, kad Komisijos sprendimu Agentūrai nebuvo pavesta pažeidimo tyrimą atlikti iš naujo, savaime nedaro 2021-01-22 sprendimo neteisėtu, nes pareigą pažeidimo procedūrą užbaigti sprendimu Agentūrai nustato teisės aktai.
Lietuvos vyriausiojo teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad ginčui „persikėlus“ į teismą, teismas sprendžia ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020). Todėl siekiant visapusiškai ištirti ginčui reikšmingas aplinkybes bei išspręsti tarp šalių kilusį ginčą teismas pasisakys dėl tarp šalių kilusio ginčo esmės, t.y. Agentūros 2021-01-22 sprendimo Nr.IT02 teisėtumo ir pagrįstumo.
2021-01-22 sprendimą Agentūra priėmė nustačiusi, jog pareiškėja 2015 m. sutartimi pirko paslaugas, kurios galėjo būti tinkamai atliktos įgyvendinant 2014 m. Sutartį ir taip pažeidė Taisyklių 402 punkto ir 421.7 papunkčio nuostatų reikalavimus, Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 9.3.1 papunktį.
Taisyklių VI skyriaus „Projektų išlaidų reikalavimai“ 32 skirsnis nustato bendruosius reikalavimus projektų išlaidoms. Taisyklių 400 punktas nustato, kad projektų išlaidų atitiktį išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimams vertina ir nustato įgyvendinančioji institucija vertindama pareiškėjų paraiškas, tikrindama projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus ir atlikdama kitus priežiūros ir kontrolės veiksmus. Taigi igyvendinančios institucijos (atsakovės) kompetencijai priskirtina projekto išlaidų atitikties tinkamumo finansuoti reikalavimams kontrolė, kuria atsakovė atlieka taip pat ir vykdydama priežiūros ir kontrolės veiksmus.
Pagal Taisyklių 401 punktą tinkamos finansuoti išlaidos privalo atitikti bendruosius išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus, nustatytus 402–408 punktuose. Taisyklių 402 punktas nustato, jog išlaidos turi būti būtinos projektams įgyvendinti, t. y. prisidėti prie projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų pasiekimo, ir turi būti numatytos projekto sutartyje. Netinkamomis finansuoti išlaidomis be kita ko laikoma išlaidos, kurios padidina projekto sąnaudas, proporcingai nesukurdamos pridėtinės vertės (421.7. punktas).
Atsižvelgusi į 2014 m. Sutarties ir techninės specifikacijos sąlyga Agentūra padarė išvadą, kad scenos apšvietimo įrangos modernizavimas (atnaujinimas), kaip priemonė sumažinanti pastato energijos vartojimą (o būtent elektros energijos vartojimą), galėjo ir turėjo būti įvertinta pagal 2014 m. Sutartį atliekamo audito metu. Su šia Agentūros išvada teismas nesutinka.
Kaip matyti iš 2014 m. Sutarties nuostatų pareiškėjo veikloje naudojamos specialios (scenos apšvietimo) įrangos energijos suvartojimo įvertinimas nebuvo šios sutarties objektu. Įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-03-20 rašto Nr. S-1514 „Dėl energetinio audito korektūros“ turinį matyti, kad būtent šiuo raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog pagal Energetikos ministerijos 2015-01-29 pateiktas pastabas jo prašoma inicijuoti energetinio audito korektūrą ir pakoreguoti energetinį auditą pagal 2014 m faktinius energijos suvartojimo duomenis bei įtraukti į energetinį auditą scenos apšvietimo įrangą. Įgyvendinant šias rekomendacijas 2015 m. Sutartimi buvo įsigyta audito papildymo paslauga (papildomus skaičiavimai pagal faktinius energijos suvartojimo duomenis už 2014 m. laikotarpį bei skaičiavimai dėl scenos apšvietimo įrangos).
Agentūra 2021-01-22 sprendimą grindžia Metodikos nuostatomis nurodydama, jog Metodikos 2 punkte nustatyta, kad išsamiojo energijos, energijos išteklių ir šalto vandens vartojimo audito tikslas – įvertinti esamą pastato atitvarų ir statinio inžinerinių sistemų būklę, nustatyti veiksnius, lemiančius energijos ir šalto vandens sąnaudas, parinkti tinkamas priemones, kurių įgyvendinimas leis sumažinti ne tik pastato energijos ir šalto vandens sąnaudas, bet ir pagerinti komfortines sąlygas, padidinti pastato ar atskirų jo dalių gyvavimo trukmę. Agentūra pagrįstai nurodo, jog pagal Metodikos nuostatas scenos apšvietimo įrangos modernizavimas (atnaujinimas), kaip priemonė sumažinanti pastato energijos vartojimą (būtent elektros energijos vartojimą), galėjo būti vertinama, tačiau tai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, jog dėl tokio audito apimties 2014 m. sutartyje nebuvo sutarta ir pareiškėjas neturėjo pagrindo reikalauti iš paslaugų teikėjų už tą pačią sutarties kainą į audito ataskaitą įtraukti naujų (papildomų) skaičiavimų.
Pažymėtina, jog teisės pažeidimui yra būdingi keturi objektyviniai ir subjektyviniai požymiai, jo sudėties elementai, t. y. objektas, objektyvinė pusė, subjektas bei subjektyvinė pusė. Ir visi šie išvardyti keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Jei nėra bent vieno iš jų, negali būti teisės pažeidimo sudėties ir atsirasti atsakomybė (minimu atveju finansinė korekcija sumažinant pirkimui skirtas lėšas). Todėl teisės pažeidimo sudėtis suprantama kaip veikos juridinių požymių, tam tikrų elementų visuma, pasireiškianti priešingumu teisei ir žalingumu, pavojingumu visuomenei. Be nurodytų teisės pažeidimų požymių teoriniu aspektu yra aktualu ir tai, kad kiekvienas teisės pažeidimo sudėties elementas dar turi jį patį apibūdinančių požymių sistemą. Esamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, aktualiausias elementas – teisės pažeidimo subjektyvinė pusė, susidedanti iš teisės pažeidimo padariusio teisinio vieneto (organizacijos, įstaigos ir kt.) kaltės, motyvo ir tikslo, kur kaltė yra pagrindinis teisės pažeidimo subjektyvinės pusės požymis. Jeigu kaltė dėl teisinio vieneto elgsenos nenustatyta ir atsiradę padariniai yra atsitiktinio aplinkybių sutapimo rezultatas, vadinasi, nėra subjektyvinės pusės, dėl ko negali būti ir teisės pažeidimo, suponuojančio atitinkamų poveikio priemonių taikymą. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausias administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-524-556/2016). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad remiantis Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punktu „pažeidimo“ sąvoka apima Sąjungos teisės nuostatos pažeidimą, kurį lemia ūkio subjekto veiksmai ar neveikimas, kai dėl nepagrįstų Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui. Kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį turi nustatyti atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tai kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimą byloje Wroclaw - Miasto na prawach powiatu prieš Minister Infrastruktury i Rozwoju (C- 406/14), 471, 47–78 p.).
Taigi sprendžiant dėl pažeidimo byloje turi būti vertinama, ar formalus pažeidimas turi faktinį ar galimą finansinį poveikį, koks pažeidimų pobūdis, svarba ir fondų finansiniai nuostoliai. Tais atvejais, kai atlikus įtariamo pažeidimo tyrimą nustatoma, kad buvo nesilaikyta ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) projekto sutarties nuostatų, tačiau dėl to nebuvo ar negalėjo būti finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, pažeidimas nėra nustatomas (Taisyklių 315 punktas).
Agentūra nurodė, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas pasireiškė tuo, jog 2015 m. Sutartimi buvo pirktos paslaugos, kurios galėjo būti atliktos įgyvendinant 2014 m. Sutartį. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2014 m. Sutarties ir 2015 m. Sutarties objektai nėra tapatūs, 2015 m. sutartimi buvo įsigytos papildomos paslaugos dėl kurių atlikimas nebuvo 2014 m. Sutarties objektu. Atsižvelgiant į tai, jog pasikeitė reikalingų paslaugų apimtis, 2015 m. Sutartimi buvo sutarta dėl papildomų paslaugų įsigijimo, kurių kaina 1210 Eur. Pažymėtina, jog jei pareiškėjo 2014 m. Sutarties objektu būtų didesnės apimties paslaugų įsigijimas, šios sutarties kaina taip pat būtų didesnė.
2021-01-22 sprendime Agentūra nurodo, jog audito koregavimo paslaugoms įsigyti patirtos papildomos išlaidos nors ir prisidėjo prie projekto rezultatų pasiekimo, tačiau nebuvo būtinos, padidino projekto sąnaudas ir nesukūrė proporcingos pridėtinės vertės. Teismas pažymi, kad energijos suvartojimo audito parengimas (įskaitant ir papildomas audito paslaugas) buvo susijusios ir būtinos investicinio projekto įgyvendinimui, todėl papildomų audito paslaugų įsigijimas taip pat buvo būtinas projekto tikslų ir uždavinių ir rezultatų pasiekimui. Agentūros skunde nurodoma, kad pagal pakoreguotą audito išvadą bendra investicijų į energijos taupymo priemones suma išaugo daugiau nei 2 kartus, tačiau pažymėtina, jog pasikeitė ir energetinio audito apimtis (į auditą įtraukiant scenos apšvietimo įrangos vertinimą).
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog Agentūra nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjas pažeidė Taisyklių 402 p. ir 421.7 p. reikalavimus, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjui sankcija dėl papildomų audito paslaugų įsigijimo paskirta nepagrįstai ir skundžiamas sprendimas naikintinas.
Nors ginčijamame Komisijos sprendime nurodyti kiti, nei teismo nustatyti motyvai, tai nagrinėjamos bylos baigties nekeičia. Agentūros skundas dėl Komisijos sprendimo panaikinimo ir pareiškėjo skundo atmetimo netenkinamas.
Byloje pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiančius dokumentus pateikė 2021-10-04 prašymu.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovės skundas atmestas kaip nepagrįstas, konstatuotina, kad pareiškėjas įgijo teisė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas prašo priteisti 600 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (240 Eur ikiteisminėje ginčo sprendimo institucijoje ir 260 Eur pirmosios instancijos teisme). Pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų sumų, todėl teismas sprendžia, jog pareiškėjui iš atsakovės priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atsakovės UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūros“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo BĮ „Lietuvos nacionalinis dramos teatras“ prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkinti.
Iš atsakovės UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūros“ (juridinio asmens kodas 303039520) pareiškėjo BĮ „Lietuvos nacionalinis dramos teatras“ (juridinio asmens kodas 190753942) naudai priteisti 600 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.