Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Santai Buivydaitei, dalyvaujant atsakovo – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui – šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajam inspektoriui-juriskonsultui Linui Ramanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą pareiškėjai – UAB „AG Vimonta“, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Atsakovas – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, ir atsakovas) su prašymu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. S-124(7-57/2010) „Dėl UAB „AG Vimonta“ 2010-02-22 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S-124(7-57/2010)) rezoliucinės dalies 2 punktą, kuriuo panaikintas Muitinės departamento 2010 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-49 dalyje dėl pareiškėjos – UAB „AG Vimonta“ (toliau – ir pareiškėja) prašymo atleisti nuo 7 548 Lt baudos mokėjimo palikimo nenagrinėtu ir pareiškėjos prašymas šioje dalyje perduotas Muitinės departamentui nagrinėti iš naujo.

2. Atsakovas skunde nurodo, kad Komisija sprendime Nr. S-124(7-57/2010) padarė išvadą, kad mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su apskaičiuotais mokesčiais ir su jais susijusiomis sumomis (delspinigiais, baudomis), turi teisę inicijuoti mokestinį ginčą pagal šiems ginčams nustatytą nagrinėjimo procedūrą ir kiekviename šios procedūros etape turi teisę teikti prašymą atleisti jį nuo apskaičiuotos baudos, t. y. įstatymų leidėjas suteikė mokesčių mokėtojui teisę pagal tą pačią procedūrą teikti prašymą atleisti nuo baudos net kai vyksta mokestinis ginčas dėl apskaičiuotų mokesčių (atitinkamai ir su jais susijusių baudų) pagrįstumo ir kai mokestinis ginčas dėl apskaičiuotų mokesčių pagrįstumo pasibaigęs ar nevyksta (pavyzdžiui, jei mokesčių mokėtojas pripažįsta mokesčių įstatymo pažeidimus ir dėl to papildomai apskaičiuotus mokesčius bei skirtas baudas ir jų neginčija). Komisijos nuomone, tam tikrais atvejais, kai ikiteisminė mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija ar teismas priima galutinį (neskundžiamą) sprendimą panaikinti, kaip nepagrįstai apskaičiuotus, mokesčių mokėtojo ginčijamus mokesčius ir tuo pačiu yra naikinamos nuo šių mokesčių apskaičiuotos baudos, mokesčių mokėtojui nėra poreikio teikti atskiro prašymo atleisti jį nuo baudų mokėjimo (o galimai ir inicijuoti ginčo, kuris nagrinėjamas tokia pat ikiteismine tvarka, kokia nustatyta nagrinėti mokestiniams ginčams). Tokiu atveju tik gavęs neskundžiamą teismo ar įsiteisėjusį ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimą dėl apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių baudų pagrįstumo ir teisėtumo, mokesčių mokėtojas gali spręsti, ar teikti prašymą atleisti nuo baudos, t. y. pradėti ginčą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nustatyta tvarka. Atsakovo nuomone, Komisija neteisingai aiškina MAĮ nuostatas, reglamentuojančias prašymo dėl atleidimo nuo baudos padavimą ir nagrinėjimą. Atsakovo pozicija grindžiama tokiais argumentais.

2.1. MAĮ 141 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuo baudų mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Atleidimo nuo baudų tvarką, kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai, nustato centrinis mokesčių administratorius. Muitinė, įgyvendindama paminėtą MAĮ nuostatą, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1B-484 patvirtino Atleidimo nuo paskirtų baudų taisykles (toliau – ir Taisyklės); šis teisės aktas nėra pripažintas neteisėtu, todėl vykdytinas.

2.2. Muitinės departamentas nesutinka su sprendime Nr. S-124(7-57/2010) išdėstyta nuostata, jog Taisyklių 6 punkte nustatytas 20 d. terminas nuo sprendimo dėl baudos paskyrimo dienos pateikti prašymui atleisti nuo baudos gali būti taikomas tik vienu atveju, t. y. kai nepradedamas mokestinis ginčas iš esmės (mokesčių mokėtojas neinicijuoja mokestinio ginčo procedūros), nes, priešingu atveju, kilus mokestiniam ginčui Taisyklių 6 punkto nuostata dėl 20 d. termino taikymo prieštarautų MAĮ nuostatoms, reglamentuojančioms atleidimo nuo paskirtų baudų procedūras, bei būtų nelogiška, nes mokesčių mokėtojo atžvilgiu dar nebūtų priimto galutinio (įsiteisėjusio) ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos ar teismo sprendimo dėl baudos apskaičiavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Be to, apribojus mokesčių mokėtojo teisę teikti prašymą atleisti jį nuo baudų mokėjimo (nustačius tokio prašymo pateikimo terminą, susietą su sprendimu, kuriuo baudos paskiriamos), būtų nepagrįstai apribojamas MAĮ 141 straipsnyje įtvirtintų nuostatų taikymas.

Muitinės departamento nuomone, 20 d. terminas pateikti prašymui atleisti nuo baudos turi būti taikomas ne tik tada, kai mokestinis ginčas nebuvo pradėtas, bet ir tais atvejais, kai mokestinis ginčas yra išsprendžiamas iš esmės. Tokiu atveju mokesčių mokėtojas privalo paduoti prašymą per 20 d. nuo galutinio sprendimo dėl mokestinio ginčo įteikimo dienos.

2.3. Mokestinis ginčas dėl 7 458 Lt baudos įregistravimo buvo išspręstas Komisijos 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. S-276(7-199/2009) (toliau – ir sprendimas Nr. S-276(7-199/2009)), kuriuo buvo patvirtinti Kauno teritorinės muitinės 2009 m. sausio 22 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei Muitinės departamento 2009 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-390; sprendimas Nr. S-276(7-199/2009) apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui nebuvo, todėl ginčo dėl mokestinės prievolės apskaičiavimo pagrįstumo nėra. Taigi, pareiškėja prašymą dėl atleidimo nuo baudos galėjo pateikti per 20 d. nuo Komisijos 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. S-276(7-199/2009) gavimo dienos.

2.4. Vadovaujantis MAĮ 165 straipsnio 3 dalimi, dokumentų įteikimui Komisijai ir Komisijos sprendimų bei kitų dokumentų, kuriais įforminami Komisijos veiksmai, įteikimui mutatis mutandis taikomos šiame skyriuje nustatytos taisyklės, reglamentuojančios mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dokumentų įteikimą, išskyrus atvejus, kai skaičiuojamas Komisijos sprendimo apskundimo teismui terminas. MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Pareiškėja, paduodama 2009 m. lapkričio 19 d. prašymą Kauno teritorinei muitinei dėl atleidimo nuo baudos, praleido Taisyklių 6 punkte numatytą 20 d. terminą.

2.5. Komisija klaidingai interpretavo MAĮ 141 straipsnio nuostatas, teigdama, jog Taisyklėse nustatytas 20 d. terminas ribotų šiame straipsnyje įtvirtintą mokesčių mokėtojo teisę paduoti prašymą dėl atleidimo nuo baudos. Ta aplinkybė, kad Taisyklės numato terminą paduoti prašymą, mokesčių mokėtojui neužkerta kelio pateikti minėtą prašymą nagrinėjant mokestinį ginčą. Pareiškėja mokestinio ginčo nagrinėjimo metu Muitinės departamente bei Komisijoje tokia teise nepasinaudojo ir atitinkamo prašymo nepareiškė. Be to, mokesčių mokėtojas turi teisę kreiptis su prašymu į muitinę neinicijuodamas mokestinio ginčo arba mokestiniam ginčui pasibaigus, tačiau tokiu atveju privaloma laikytis Taisyklių 6 punkte nustatyto 20 d. termino. Taigi, Komisija padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja, neapskųsdama Komisijos 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. S-276(7-199/2009), įgijo teisę paduoti prašymą atleisti nuo baudos nesaistoma jokių terminų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno teritorinė muitinė (toliau – ir Kauno TM) atsiliepime į atsakovo – Muitinės departamento prašymą (b. l. 15) nurodo, kad Kauno TM nesutinka su Komisijos sprendimo Nr. S-124(7-57/2010) rezoliucinės dalies 2 punktu, pritaria Muitinės departamento prašymui ir mano, kad Komisija nepagrįstai ir teisiškai neargumentuotai išplėtė MAĮ nuostatas, kurios reglamentuoja prašymo dėl atleidimo nuo baudos padavimą ir nagrinėjimą, taip pat nurodo, kad atsakovo prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Teismo posėdyje atsakovo – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas – šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiasis inspektorius-juriskonsultas Linas Ramanauskas (2010 m. sausio 4 d. įgaliojimas Nr. 7B-8 (b. l. 26)), remdamasis prašyme pateiktais argumentais, prašė panaikinti Komisijos sprendimo Nr. S-124(7-57/2010) rezoliucinės dalies 2 punktą, pabrėžė, kad atsakovas nesutinka, jog 20 d. terminas pateikti prašymui atleisti nuo baudos turi būti taikomas ne tik tada, kai mokestinis ginčas nebuvo pradėtas; šis terminas turėtų būti taikomas ir tada, kai mokestinis ginčas buvo išspręstas iš esmės ir sprendimas buvo galutinis (nebuvo apskųstas), tokiu atveju nuo sprendimo įteikimo dienos turėtų būti taikomas 20 d. terminas prašymui atleisti nuo baudos paduoti. Teismas, išnagrinėjęs prašymo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus, konstatuoja : I Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

1. Kauno TM, išnagrinėjusi UAB „AG Vimonta“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 2009 m. lapkričio 23 d. muitinei pateiktą prašymą dėl atleidimo nuo Kauno TM 2009 m. sausio 22 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „AG Vimonta“ paskirtos baudos ir apskaičiuotų delspinigių, 2009 m. gruodžio 1 d. sprendime Nr. 9KM19/48-0764S „Dėl UAB „AG Vimonta“ 2009-11-23 muitinei pateikto prašymo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 9KM19/48-0764S) (Komisijos byla, b. l. 12-13) nusprendė nenagrinėti pareiškėjos prašymo dalyje dėl atleidimo nuo baudos ir neatleido pareiškėjos nuo Kauno TM 2009 m. sausio 22 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) apskaičiuotų delspinigių.

2. Muitinės departamentas, vadovaudamasis Muitinės įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir Mokesčių administravimo įstatymo 150 straipsniu, išnagrinėjęs UAB „AG Vimonta“ skundą dėl Kauno TM 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 9KM19/48-0764S, 2010 m. sausio 28 d. sprendime Nr. 1A-4.13-49 „Dėl UAB „AG Vimonta“ skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1A-4.13-49) (Komisijos byla, b. l. 6-7) patvirtino Kauno TM sprendimą Nr. 9KM19/48-0764S.

3. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2010 m. kovo 23 d. posėdyje išnagrinėjusi UAB „AG Vimonta“ skundą dėl Muitinės departamento 2010 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 1A-4.13-49, 2010 m. balandžio 26 d. sprendime Nr. S-124(7-57/2010) „Dėl UAB „AG Vimonta“ 2010-02-22 skundo“ (b. l. 5-9; Komisijos byla, b. l. 31-35) nusprendė:

3.1. patvirtinti Muitinės departamento 2010 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 1A-4.13-49 dalį, kuria UAB „AG Vimonta“ neatleista nuo 1 056 Lt delspinigių mokėjimo;

3.2. panaikinti Muitinės departamento 2010 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 1A-4.13-49 dalį, kuria UAB „AG Vimonta“ prašymas atleisti nuo 7 458 Lt baudos mokėjimo paliktas nenagrinėtu ir pareiškėjos – UAB „AG Vimonta“ prašymą šioje dalyje perduoti Muitinės departamentui nagrinėti iš naujo.

4. Komisija sprendime Nr. S-124(7-57/2010) (b. l. 5-9; Komisijos byla, b. l. 31-35), be kita ko, nurodo:

4.1. Kauno TM 2009 m. sausio 22 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai apskaičiavo 31 601 Lt muitą, 5 688 Lt PVM, 1 056 Lt delspinigius ir 7 458 Lt baudą, Muitinės departamentas 2009 m. birželio 5 d. sprendime Nr. 1A-4.13-390 patvirtino minėtą ataskaitą, o Komisija 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendime S-276(7-199/2009) patvirtino Muitinės departamento sprendimą. Komisijos sprendimas nebuvo apskųstas, todėl, kaip nurodo Muitinės departamentas, ginčo dėl apskaičiuotos mokestinės prievolės nėra.

4.2. Pareiškėja pateikė Kauno TM 2009 m. lapkričio 19 d. prašymą (Komisijos byla, b. l. 14-16) atleisti nuo supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuotų 1 056 Lt delspinigių ir 7 458 Lt baudos. Kauno TM sprendime Nr. 9KM19/48-0764S pareiškėjos prašymo dėl atleidimo nuo delspinigių netenkino, o prašymą dalyje dėl atleidimo nuo baudos paliko nenagrinėtą. Muitinės departamentas sprendime Nr. 1A-4.13-49 patvirtino Kauno TM sprendimą Nr. 9KM19/48-0764S.

4.3.1. Pareiškėja prašo atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto (141 straipsnio 1 dalies 2 punkto) pagrindu, t. y. jeigu mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti; prašyme nurodo, jog už mokestinių nepriemokų atsiradimą atsakingas deklaracijas pildęs muitinės tarpininkas – UAB „Gika“, nes būtent UAB „Gika“ tinkamai neatliko visų muitinės tarpininkavimo procedūrų, jog pareiškėja neturi realių galimybių sumokėti apskaičiuotus delspinigius (baudą). Komisijos nuomone, pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nepripažintinos nepriklausančiomis nuo pareiškėjos valios ir kurių ji nenumatė ir negalėjo numatyti. Minėtų aplinkybių sąrašas įstatymų leidėjo nėra pateiktas, tik MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojo veiksmai, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas. Taigi, Komisija nevertina pareiškėjos argumento dėl jos turtinės padėties, nes galimybių sumokėti apskaičiuotus delspinigius neturėjimas pagal nurodytą reglamentavimą nėra pagrindas atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių (baudų).

4.3.2. Teismų praktikoje aiškinant šią taisyklę pripažįstama, kad šis atleidimo nuo delspinigių pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veiktoje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai, ir žmogaus poveikis, tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tuomet eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės neatitinka formuojamos administracinių teismų praktikos „aplinkybių, nepriklausančių nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti“ sąvokos aspektu.

4.3.3. Pažymėtina, kad UAB „Gika“ veikė pareiškėjos vardu ir jo interesais.; atstovo atlikti veiksmai atstovaujamo asmens vardu, neviršijant jam suteiktų įgaliojimų, sukuria teises ir pareigas atstovaujamam asmeniui. Muitinės tarpininkas veikė pareiškėjos vardu ir jo veiksmų pagrindu kilo pareigos, be kita ko, pareiga atsakyti už padarytus pažeidimus būtent pareiškėjai. Muitinės departamentas teisingai nurodė, kad pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Šiuo atveju muitinės tarpininko, kuris veikė pareiškėjos vardu, veiksmai laikytini pačios pareiškėjos veiksmais. Be to, muitinės tarpininko klaida negali būti laikoma aplinkybe, kurios protingai nebuvo galima numatyti. Pareiškėja, sudariusi sutartį su muitinės tarpininku, veikė savo rizika, todėl turi prisiimti iš šios rizikos kylančias pasekmes, t. y. pareiškėja, kaip atidus ir protingas verslo subjektas, turėjo numatyti galimybę, jog muitinės tarpininkas gali padaryti mokesčių įstatymo pažeidimą.

4.3.4. Įvertinusi minėtas aplinkybes, Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti prilygintos force majeure ar cas fortuit, šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kurias būtų galima prilyginti force majeure ar cas fortuit. Mokesčių administratorius išanalizavo visus atleidimo nuo delspinigių pagrindus, pareiškėja, išskyrus MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte (141 straipsnio 1 dalies 2 punkte) nurodytą pagrindą, daugiau nesutikimo motyvų dėl Muitines departamento sprendimo dalies neatleisti nuo 1 056 Lt delspinigių sumokėjimo nepateikė, todėl Muitinės departamentas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atleisti nuo delspinigių mokėjimo.

4.4.1. Muitinės departamentas nepagrįstai nesvarstė pareiškėjos prašymo atleisti nuo 7 458 Lt baudos mokėjimo. Komisija, išanalizavusi MAĮ 141 straipsnio 3 ir 4 dalių, 145 straipsnio 1 ir 2 dalių, 147 straipsnio turinį, daro išvadą, kad mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su apskaičiuotais mokesčiais ir su jais susijusiomis sumomis (delspinigiais, baudomis), turi teisę inicijuoti mokestinį ginčą pagal šiems ginčams nustatytą nagrinėjimo procedūrą ir kiekviename šios procedūros etape turi teisę teikti prašymą atleisti jį nuo apskaičiuotos baudos, t. y. įstatymų leidėjas suteikė mokesčių mokėtojui teisę pagal tą pačią procedūrą teikti prašymą atleisti nuo baudos net kai vyksta mokestinis ginčas dėl apskaičiuotų mokesčių (atitinkamai ir su jais susijusių baudų) pagrįstumo ir, kai mokestinis ginčas dėl apskaičiuotų mokesčių pagrįstumo pasibaigęs ar nevyksta (pavyzdžiui, jeigu mokesčių mokėtojas pripažįsta mokesčių įstatymo pažeidimus ir dėl to papildomai apskaičiuotus mokesčius bei skirtas baudas ir jų neginčija). Tam tikrais atvejais, kai ikiteisminė mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija ar teismas priima galutinį (neskundžiamą) sprendimą panaikinti, kaip nepagrįstai apskaičiuotus, mokesčių mokėtojo ginčijamus mokesčius ir tuo pačiu yra naikinamos nuo šių mokesčių apskaičiuotos baudos, mokesčių mokėtojui nėra poreikio teikti atskiro prašymo atleisti jį nuo baudų mokėjimo (o galimai ir inicijuoti ginčo, kuris nagrinėjamas tokia pat ikiteismine tvarka, kokia nustatyta nagrinėti mokestiniams ginčams). Tokiu atveju tik gavęs neskundžiamą teismo ar įsiteisėjusį ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimą dėl apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių baudų pagrįstumo ir teisėtumo, mokesčių mokėtojas gali spręsti, ar teikti prašymą atleisti nuo baudos, t. y. pradėti ginčą MAĮ nustatyta tvarka.

4.4.2. Pareiškėja teisingai nurodė, jog MAĮ nėra nustatytas konkretus terminas mokesčių mokėtojui pateikti prašymą atleisti nuo paskirtos baudos. Kita vertus, pagal MAĮ 141 straipsnį centriniam mokesčių administratoriui (nagrinėjamu atveju – Muitinės departamentui) numatyta pareiga nustatyti konkrečią mokesčių mokėtojų atleidimo nuo baudų tvarką, kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai. Pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gegužės 10 d. patvirtintų Atleidimo nuo paskirtų baudų taisyklių 6 punktą prašymą atleisti nuo baudos mokesčių mokėtojas privalo pateikti per 20 d. nuo sprendimo dėl baudos paskyrimo gavimo dienos, jokių išimčių ar konkrečių sąlygų dėl minėto termino netaikymo Taisyklėse nėra nustatyta. Taigi, Taisyklėse nustatytas 20 d. terminas pateikti prašymui atleisti nuo baudos gali būti taikomas tik vienu atveju, t. y. kai nepradedamas mokestinis ginčas iš esmės (mokesčių mokėtojas neinicijuoja mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūros), nes, priešingu atveju, kilus mokestiniam ginčui, Taisyklių 6 punkto nuostata dėl 20 d. termino taikymo prieštarautų MAĮ nuostatoms, reglamentuojančias atleidimo nuo paskirtų baudų procedūras, bei būtų nelogiška, nes mokesčių mokėtojo atžvilgiu dar nebūtų priimto galutinio (įsiteisėjusio) ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos ar teismo sprendimo dėl baudos apskaičiavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Be to, apribojus mokesčių mokėtojo teisę teikti prašymą atleisti jį nuo baudų mokėjimo (nustačius tokio prašymo pateikimo terminą, susietą su sprendimu, kuriuo baudos paskiriamos), būtų nepagrįstai apribojamas MAĮ 141 straipsnyje įtvirtintų nuostatų taikymas. Minėto termino taikymas tais atvejais, kai buvo ginčijami mokesčių administratoriaus nurodymai sumokėti mokestį (nuo kurio paskirta bauda), prieštarautų elementariam protingumo ir teisingumo principui, įtvirtintam MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje, be to, pažeistų mokesčių mokėtojų lygybės principą, įtvirtintą MAĮ 7 straipsnyje (lyginant mokesčių mokėtojų, inicijavusių mokestinį ginčą, ir jo neinicijavusių, padėtį), toks ribojimas prieštarautų ir gero administravimo principui.

4.4.3. Atsižvelgiant į tai, kad mokestinis ginčas dėl mokesčių, dėl kurių pareiškėjai buvo apskaičiuota 7 458 Lt bauda, pasibaigė pareiškėjai neapskundus Komisijos 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimo S-276(7-199/2009), pareiškėja MAĮ IX skyriuje mokestiniams ginčams nagrinėti nustatyta tvarka turėjo teisę teikti prašymą atleisti nuo baudos ir Muitinės departamentas pareiškėjos prašymą atleisti nuo 7 458 Lt baudos nepagrįstai paliko nenagrinėtą.

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. S-124(7-57/2010) „Dėl UAB „AG Vimonta“ 2010-02-22 skundo“ rezoliucinės dalies 2 punktas, kuriuo panaikintas Muitinės departamento 2010 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-49 dalyje dėl pareiškėjos – UAB „AG Vimonta“ prašymo atleisti nuo 7 548 Lt baudos mokėjimo palikimo nenagrinėtu ir pareiškėjos prašymas šioje dalyje perduotas Muitinės departamentui nagrinėti iš naujo, yra teisėtas ir pagrįstas. Šioje byloje kilo klausimas dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo.

2. Komisija skundžiamame sprendime konstatavo, kad „MAĮ nėra nustatytas konkretus terminas mokesčių mokėtojui pateikti prašymą atleisti nuo paskirtos baudos. Kita vertus, pagal MAĮ 141 straipsnį centriniam mokesčių administratoriui (nagrinėjamu atveju – Muitinės departamentui) numatyta pareiga nustatyti konkrečią mokesčių mokėtojų atleidimo nuo baudų tvarką, kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai. Pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gegužės 10 d. patvirtintų Atleidimo nuo paskirtų baudų taisyklių 6 punktą prašymą atleisti nuo baudos mokesčių mokėtojas privalo pateikti per 20 d. nuo sprendimo dėl baudos paskyrimo gavimo dienos, jokių išimčių ar konkrečių sąlygų dėl minėto termino netaikymo Taisyklėse nėra nustatyta. Taigi, Taisyklėse nustatytas 20 d. terminas pateikti prašymui atleisti nuo baudos gali būti taikomas tik vienu atveju, t. y. kai nepradedamas mokestinis ginčas iš esmės (mokesčių mokėtojas neinicijuoja mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūros), nes, priešingu atveju, kilus mokestiniam ginčui, Taisyklių 6 punkto nuostata dėl 20 d. termino taikymo prieštarautų MAĮ nuostatoms, reglamentuojančias atleidimo nuo paskirtų baudų procedūras, bei būtų nelogiška, nes mokesčių mokėtojo atžvilgiu dar nebūtų priimto galutinio (įsiteisėjusio) ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos ar teismo sprendimo dėl baudos apskaičiavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Be to, apribojus mokesčių mokėtojo teisę teikti prašymą atleisti jį nuo baudų mokėjimo (nustačius tokio prašymo pateikimo terminą, susietą su sprendimu, kuriuo baudos paskiriamos), būtų nepagrįstai apribojamas MAĮ 141 straipsnyje įtvirtintų nuostatų taikymas. Minėto termino taikymas tais atvejais, kai buvo ginčijami mokesčių administratoriaus nurodymai sumokėti mokestį (nuo kurio paskirta bauda), prieštarautų elementariam protingumo ir teisingumo principui, įtvirtintam MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje, be to, pažeistų mokesčių mokėtojų lygybės principą, įtvirtintą MAĮ 7 straipsnyje (lyginant mokesčių mokėtojų, inicijavusių mokestinį ginčą, ir jo neinicijavusių, padėtį), toks ribojimas prieštarautų ir gero administravimo principui.“

3. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio „Atleidimas nuo baudos“ 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad atleidimo nuo baudų tvarką, kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai, nustato centrinis mokesčių administratorius. Pažymėtina, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1B-484 „Dėl Atleidimo nuo paskirtų baudų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Atleidimo nuo paskirtų baudų taisyklių 6 punkte nustatyta, jog prašymas dėl atleidimo nuo paskirtų baudų turi būti pateiktas per 20 dienų nuo sprendimo dėl baudos paskyrimo gavimo dienos.

Komisija skundžiamame sprendime nurodė, kad Atleidimo nuo paskirtų baudų taisyklių 6 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, jog prašymas dėl atleidimo nuo paskirtų baudų turi būti pateiktas per 20 dienų nuo sprendimo dėl baudos paskyrimo gavimo dienos, reiškia, kad „Taisyklėse nustatytas 20 dienų terminas pateikti prašymui atleisti nuo baudos gali būti taikomas tik vienu atveju, t. y. kai nepradedamas mokestinis ginčas iš esmės (mokesčių mokėtojas neinicijuoja mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūros)“. Tuo tarpu Muitinės departamentas nurodo, kad minėtas 20 dienų terminas pateikti prašymui atleisti nuo baudos turi būti taikomas ne tik tada, kai mokestinis ginčas nebuvo pradėtas, bet ir tais atvejais, kai mokestinis ginčas yra išsprendžiamas iš esmės, kad tokiu atveju mokesčių mokėtojas privalo paduoti prašymą per 20 dienų nuo galutinio sprendimo dėl mokestinio ginčo įteikimo dienos.

Teismas sutinka su Muitinės departamento pateiktu Atleidimo nuo paskirtų baudų taisyklių 6 punkte nustatyto teisinio reguliavimo taikymu ir aiškinimu. Laikantis Komisijos pozicijos, būtų pažeidžiamas Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintas lygybės principas, nes minėtas terminas būtų taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie nesiginčija dėl apskaičiuotų mokėtinų mokesčių, o tuo tarpu mokesčio mokėtojai, kurie kvestionuotų apskaičiuotų mokėtinų mokesčių pagrįstumą, galėtų šito termino nesilaikyti, nors ir būtų aiški galutinė sprendimo, kuriuo paliekama nepanaikinta paskirta bauda (šis sprendimas ir yra baudos paskyrimo sprendimas), priėmimo diena. Dar daugiau, skundžiamas Komisijos sprendimas sudarytų prielaidas formuotis tokiai praktikai, kad mokesčių administratorius negalėtų normaliai administruoti baudų, nes mokesčio mokėtojai, kurie kvestionuotų apskaičiuotų mokėtinų mokesčių pagrįstumą, galėtų prašymą dėl atleidimo nuo paskirtų baudų pateikti bet kada.

4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovo – Muitinės departamento prašymas yra tenkintinas, o Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. S-124(7-57/2010) „Dėl UAB „AG Vimonta“ 2010-02-22 skundo“ rezoliucinės dalies 2 punktas naikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nuspren džia:

atsakovo – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti, o Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. S-124(7-57/2010) „Dėl UAB „AG Vimonta“ 2010-02-22 skundo“ rezoliucinės dalies 2 punktą panaikinti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.