Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:

1) 2007-01-31 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. - 6 MGL bauda. Bauda sumokėta;

2) 2007-11-16 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 294 str. 2 d., - 3 m. l. atėmimo, BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

3) 2009-05-21 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 302 str. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. bausmė subendrinta su 2007-11-16 nuosprendžiu, galutinė bausmė - 4 m. laisvės atėmimo. 2013-12-23 atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. G. 2014-02-20 apie 11.30 val., viešoje vietoje - Fryko g. 4, Kaune, vandališkais veiksmais - daužydamas J. N. priklausančio namo duris, bei mėtydamas plytelių bortelius ir akmenis, išdaužė 4 plastikinių langų stiklo paketus, apgadino namo apdailą, padarydamas nukentėjusiajai J. N. 2000 Lt žalą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad viskas buvo kaip nurodė prokurorė. Parodė, kad dienos neatsimena. Tai galėjo būti 2014-02-20 diena. Jis buvo girtas, ėjo Fryko gatve, Kaune. Jam pasirodė, kad viename Fryko gatvės name yra uždaryta jo motina. Nežino, kodėl jam taip pasirodė, gal, kad buvo girtas. Jis pradėjo belstis į to namo duris, tačiau durų niekas neatidarė. Tada jis į langus metė akmenis, gal 2-3 kartus, išdaužė gal tris ar keturis langus. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Nesutinka mokėti nukentėjusiajai 2000 Lt dydžio neturtinės žalos. Nemano, kad taip labai šią išgąsdino, jos nepuolė.

Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu balsu perskaitė M. G. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kad M. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad, 2014-02-20 apie pietus, einant Fryko gatve, Kaune, ties vienu namu jam pasirodė, kad jame yra uždaryta jo motina. Nežino, kodėl taip pagalvojo, kad buvo girtas, gėręs kelias dienas iš eilės. To namo gyventojų jis visiškai nepažįsta. Priėjęs prie namo rankose laikė armatūrą, kurią rado netoliese, pabeldė į duris, tačiau durų jam niekas neatidarė. Dėl to jis labai supyko, armatūrą kažkur numetė, nuo žemės paėmė didelį akmenį ir metė į vieną langą, po to paėmė kitą akmenį, metė į kitą langą ir taip išdaužė 3-4 langus. Išdaužęs langus pabėgo. Ketino eiti į policiją, pranešti apie uždarytą motiną, tačiau einantį jį sulaikė policijos pareigūnai. Namo šeimininkė jį atpažino. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. G. šiuos savo parodymus patvirtino.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. G. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

- nukentėjusioji J. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014-02-20 apie 11.30 val. prie savo namo, esančio Fryko g. 4, Kaune tvoros ji sutiko agresyviai nusiteikusį apsvaigusį vyriškį. Matė, kad jis rankoje laikė akmenį, o su kita ranka iš vidinės striukės pusės pradėjo traukti peilį. Tai pamačiusi ji nubėgo į namus ir užsirakino. Netrukus išgirdo, kad spardomos jos namo durys. Per langą pamatė tą patį vyriškį spardantį į duris. Tuomet ji iškvietė policiją, nes labai išsigando. Matė, kaip jis pasiėmęs prie namo gulėjusius plytelių bortelius ir akmenis išdaužė jos namo keturis langus. Įvykį matė jos šeimos nariai ir kaimynai. Reiškia ieškinį dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl įvykio ji labai išsigando, išsigando dėl savo besilaukiančios dukters, manė, kad užpuolikas gali jas išžudyti. Civilinio ieškinio dėl 2000 Lt turtinės žalos atlyginimo nereiškia, kadangi namas yra draustas, žalą atlygins draudimo bendrovė.

- J. N. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2014-02-20 apie 11.30 val., ji prie savo namo, esančio Fryko g. 4, Kaune sutiko vyriškį, kuris rankoje laikė akmenį, o kita ranka iš striukės ėmė traukti peilį. Tai pamačiusi ji nubėgo į savo namą, o vyriškis ėmė spardyti lauko duris, vėliau akmenimis išdaužė keturis langus, apgadino namo sieną. Vyriškis atrodė apsvaigę, tokiu elgesiu labai ją išgąsdino. Iškvietus pareigūnus ir šiems vyriškį sulaikius, jį atpažino, iš pareigūnų sužinojo, kad tai M. G. (b.l. 1);

- įvykio vietos apžiūros protokolu, įvykio vietos pažiūros planu bei fotolentele, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra nuosavas gyvenamasis namas, esantis Fryko g. 4, Kaunas. Apžiūros metu pastebėta, kad ant lauko durų yra purvo pėdsakas, batų žymės, nulaužta duryse esanti akutė, išdaužti keturi namo langai, šalia namo mėtosi keletas akmenų ir plytos gabalas, ant namo matyti apgadinimo žymės, namo viduje matyti stiklo šukės, akmenys, plytelės, nuplėštos užuolaidos (b.l. 2-3, 4, 5)

- 2014-02-20 pareigūnų D. T. bei M. Š. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad 2014-02-20 apie 11.57 val. gavo pranešimą vykti į Fryko g. 4 , Kaune, kur nepažįstamas asmuo laužia duris, rankose turi peilį. Atvykus į vietą, asmuo jau buvo pasišalinęs, tačiau sulaikytas Vytauto prospekte. Sulaikymo metu elgėsi neramiai, galimai buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (b.l. 6, 7).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, turi pasireikšti bent vienu būdu – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą. M. G. prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytoje viešoje vietoje ir laiku, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, daužė nukentėjusiajai J. N. priklausančio namo duris, mėtydamas plyteles bei akmenis išdaužė keturis gyvenamojo namo langus, ir tokiu savo akivaizdžiai vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir įrodyta virš aptartais įrodymais.

Nukentėjusiosios J. N. teisiamojo posėdžio metu pateikto peilio teismas nevertina kaip įrodymo kaltinamojo kaltei pagrįsti. Nukentėjusioji peilį kaimynų sklype rado kitą dieną po įvykio, mano, kad tai tas pats peilis, kurį ji mano matė kaltinamąjį traukiant iš striukės kišenės, tačiau aplinkybė, ar kaltinamasis nusikalstamos veikos metu turėjo peilį, ar ne, veikos kvalifikavimui įtakos neturi, peilio jis nenaudojo kaip nusikalstamos veikos įrankio.

Dėl bausmės

Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors kaltinamojo apsvaigimas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjamas, tačiau šią aplinkybę jis pats patvirtino ir ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimo metu ir jo įtaka kaltinamojo veiksmams teismui abejonių nekelia.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama taip pat ir į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.). Padarytas tyčinis nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, nusikalstama veika nukentėjusiajai padaryta žala, kuri nėra atlyginta. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – M. G. nedirba, registruotas darbo biržoje (b.l. 19, 20), ankščiau ne kartą teistas, iš bausmės atlikimo vietos pagal paskutinį nuosprendį paleistas tik 2013-12-23, naują nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui (b.l. 21-22). Kadangi nusikaltimą padarė neišnykusio teistumo metu, kas pagal BK 27 str. 1 d. yra laikoma nusikaltimų recidyvu, kaltinamasis laikytinas recidyvistu. Visa tai leidžia teigti, kad kaltinamajam anksčiau paskirtos bausmės įtakos nepadarė, jo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, yra nulemtas susiformavusių neigiamų kaltinamojo vertybinių nuostatų. BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tuo pagrindu, siekiant užtikrinti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą – ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kaltinamajam M. G. skirtina BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant kiek mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64 ¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir M. G. pripažinus savo kaltę (BK 64 ¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo M. G. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. vasario 20 d. 12.20 val. iki 2014 m. vasario 21 d. 12.35 val. (viena para) (BK 65, 66 str., BPK 140 str. 9 d.).

Kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 16) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Nukentėjusioji J. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė reiškianti civilinį ieškinį dėl kaltinamojo veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo, tačiau ieškinys pateiktas nekvalifikuotai, nukentėjusioji jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio dydį nepateikė, todėl nukentėjusiajai J. N. pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, civilinio ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2014-02-21 pažymą Nr. TP-(2.10)-537 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Šioje pažymoje nurodyta, jog teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą M. G., kurį gina Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas Arnoldas Blaževičius, yra patirta 80,00 Lt išlaidų. Šios išlaidos yra laikytinos procesinėmis išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, ir yra priteisintos iš M. G. valstybės naudai (BPK 103 str., 105 str., 106 str. 2 d.).

Daiktas – peilis, pateiktas nukentėjusiosios J. N., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-305, 307-308 str.

nusprendė:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti M. G. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. vasario 20 d. 12.20 val. iki 2014 m. vasario 21 d. 12.35 val. (vieną parą).

Bausmę vykdyti nuosprendžiui įsiteisėjus. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. G. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nukentėjusiajai J. N. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš M. G. valstybės naudai 80,00 Lt (aštuoniasdešimt litų) už Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įpareigojant M. G. nurodytą sumą sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (juridinio asmens kodas – 188659752, AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Daiktą – peilį nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.