Kauno apygardos teismo sprendimas

2010-11-22 · Civilinė byla Nr. 2A-20-510/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-11-22
Bylos Nr.
2A-20-510/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramūnas Mitkus (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Algirdas Remeika
Ieškovas
J. T.
Trečiasis asmuo
Nacionalinės, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Dzūkijos statyba“
Advokatai
Irena Andriuškevičienė, Kazimieras Motieka
Kategorijos
  • 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-20-510/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Dalia Kvederavičienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 32.1.; 121.21.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovui J. T., ieškovo atstovui advokatui Kazimierui Motiekai, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos statyba“ atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-112-292/2009 pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dzūkijos statyba“ bei trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servituto nustatymu atsiradusių nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu (1t. b.l. 1-3), kuriuo prašė nustatyti atsakovui UAB „Dzūkijos statyba“ prievolę mokėti jam periodinę kompensaciją po 495 Lt į mėnesį už laikotarpį nuo Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. S-33-23003, kuria buvo nustatytas servitutas, priteisti iš atsakovo už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 22 d. iki 2008 m. lapkričio 22 d. 10 395 Lt, o nuo 2008 m. lapkričio 22 d. iki servituto pabaigos kas mėnesį mokėti po 495 Lt, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. S-33-23003 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į 10,64 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), natūra grąžinant 6,67 ha žemės. Nuosavybėn neatlygintinai suteiktoje 6,67 ha žemėje yra 0,55 ha dydžio sklypas, kuris sprendime pažymėtas Nr. 225-4, nekilnojamo turto registre įregistruotas unikaliu Nr. 4400-1068-1788. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendime ir Nekilnojamo turto registre 0,55 ha žemės sklypas nurodytas kaip „statinių servitutas (tarnaujantis daiktas)“. Servituto turėtojas yra atsakovas UAB „Dzūkijos statyba“. Servitutas suteiktas tikslu užtikrinti jo sklype esančių atsakovo statinių (viešpataujančio daikto) tinkamą naudojimą. Dėl servituto nustatymo jis patyrė nuostolius, kuriuos atsakovas privalo atlyginti, nes sklypu jis negali naudotis savo nuožiūra. Nuostolius apskaičiavo ir nustatė turto ir verslo vertinimo firma UAB „STIVVF“. Pagal šios firmos išvadą mėnesinė sklypo nuomos rinkos kaina yra 495 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 27 d. sprendimu (b.l. 115-117) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir valstybės naudai 23,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendime nurodė, kad Alytaus apskrities viršininkas 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 33-Ž-331, nustatydamas žemės servitutą, visiškai neatskleidė kelio ir statinių servituto turinio – servituto suteikiamų teisių apimties, todėl pagal egzistuojantį įsakymą, sprendimą ir žemės sklypo planą negalima nustatyti, kas ir kokio dydžio kompensaciją turėtų mokėti už naudojimąsi svetimu daiktu. Taip pat pažymėtina, jog ieškovas prašo priteisti periodinę kompensaciją, kuri paskaičiuota pagal turto ir verslo vertinimo firmos paskaičiavimus ir kuri atitinka sklypo nuomos rinkos kainą. Tačiau kompensacija turi būti paskaičiuota remiantis LR Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. Nr. 1541 kompensacijos apskaičiavimo metodika, kuri reglamentuoja Apskrities viršininko sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarką.

Šalies argumentai

Ieškovas J. T. apeliaciniame skunde (1t., b.l.122-124) prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą tenkinti ieškovo reikalavimus arba panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas nurodė, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas nenurodė, kokias aplinkybes jis nustatė, kokias padarė išvadas dėl įrodymų vertinimo ir nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė ieškinį pagrindžiančius įrodymus. 0,55 ha žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pagal CK 4.124 straipsnio dalį įregistravus servitutą, atsakovas įsigijo teisę naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu 0,55 ha žemės sklypu, o ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad dėl servituto nustatymo padaryti jo teisių varžymai būtų kompensuojami CK 4.129 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto atlyginimo, turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką. Ieškovas prašė atsakovo pasirašyti nuomos sutartį ir mokėti periodinę kompensaciją po 495 Lt per mėnesį. CK 4.129 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, jog įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. LR Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. Nr. 1541 kompensacijos apskaičiavimo metodika pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalį yra taikoma kai servitutas yra neįregistruotas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Dzūkijos statyba“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą (b.l. 136-139) prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad apie sklypo savininko pasikeitimą atsakovas nebuvo informuotas. J. T. be UAB „Dzūkijos statyba" žinios buvo suformuotas 0,55 ha žemės sklypas Nr. 225-4, į kurį patenka dalis UAB „Dzūkijos statyba" statinių. Apie žemės sklypo suformavimą ir nuosavybės teisės atkūrimą į nurodytą žemės sklypą atsakovui nebuvo pranešta. Alytaus apskrities viršininko administracija pažeidė Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, imperatyviai nustatantį, kad apskrities viršininkas negali priimti sprendimo nustatyti servitutą, jeigu iki teritoriją planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Apskrities viršininko 2007 m. vasario 22 d. sprendime visiškai neatskleista servituto esmė: nenurodytas tarnaujančio žemės sklypo kadastro numeris, nenurodytos tarnaujančio žemės sklypo servituto vieta, ribos ir plotas, naudojimosi servitutu teisės ir sąlygos, nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas, dydį ir terminus. Atsakovas nėra atsakingas už statinių servitutą, kuris buvo nustatytas be jo sutikimo ir neaišku, kokiems statiniams. Atsakomybę už administraciniu aktu be atsakovo sutikimo nustatytą servitutą ir nuostolius turi prisiimti Alytaus apskrities viršininko administracija, kuri prieš priimdama sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo privalėjo išspręsti servituto nustatymą pagal galiojančią teisę. Ieškovas skunde teigia, kad dėl statinių servituto jis patiria nuostolius. Tačiau, iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 0,55 ha žemės sklype yra ir daugiau apribojimų: 0,05 ha užimantis kelio servitutas, 0,16 ha užimanti elektros linijų apsaugos zona, žemės sklype taip pat yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Ieškovo pateiktoje Turto vertintojo ataskaitoje analizuojama žemės, kurios paskirtis nėra tokia pati, kaip ieškovo žemės paskirtis, nuomos kaina. Iš lyginamųjų pavyzdžių matyti, kad turto vertintojas lygino žymiai didesnių, nei Ieškovo žemės sklypų, pardavimo kainas ( 10,8; 45,00; 2,8 ha), kas realiai tikėtina, kad didesnio sklypo pardavimo kaina yra taip pat didesnė. Neaišku, kodėl vieno mėnesio nuomos kaina yra 495 Lt, jeigu nebuvo ištirta žemės nuomos rinka ir kainos toje vietovėje, todėl turto vertinimo ataskaita negali būti laikoma įrodymu.

Tretysis asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą (1t., b.l. 131-132) prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Tretysis asmuo nurodė, kad ieškovas su parengta žemės nuomos sutartimi kreipėsi į atsakovą, tačiau sudaryti nuomos sutartį atsakovas atsisakė motyvuodami tuo, kad yra nustatyti servitutai. Kadangi UAB „Dzūkijos statyba" naudojasi servitutų nustatytomis teisėmis, tai turi atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servitutų nustatymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 punktu nuosavybės teisės į žemę ieškovui buvo atkurtos natūra, nustatant žemės sklypui servitutus, nes UAB „Dzūkijos statyba“ nesudarė nuomos sutarties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Skundžiamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. sprendimas panaikintinas, nes Alytaus rajono apylinkės teismas netinkamai pritaikė nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas bei nukrypo nuo šiuo klausimu susiformavusios teismų praktikos (CPK 330 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje nustatyta, kad Alytaus apskrities viršininkas 2007 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. S-33-23003 (1t., b.l. 5-6) atkūrė ieškovui J. T. nuosavybės teisę į 10,64 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) rajone, grąžinant 6,67 ha žemės natūra. Šiame sprendime pažymėta, kad 0,55 ha žemės sklypui Nr. 225-4 nustatyti statinių ir kelio servitutai. Alytaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. S-33-23003 pagrindu 0,55 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kartu su servitutais įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nuosavybe teise ieškovo vardu (1t., b.l. 103-104). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (1t., b.l.66) matyti, kad šiame sklype yra atsakovui nuosavybės teise priklausantys pastatai: lentpjūvė, stalių dirbtuvės, sandėliai. Šie pastatai yra išsidėstę visame žemės sklype (1t., b.l.69), jie naudojami atsakovo ūkinėje veikloje, todėl ieškovas neturi galimybės naudotis žemės sklypu ar jo dalimi. Dėl žemės nuomos šalys nesusitarė.

Civilinio kodekso 4.129 straipsnis numato, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009, konstatavo, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuoti dėl servituto patirti netekimai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009 pažymėjo, kad teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, nustatyta teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šioje nutartyje nurodė, kad teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 17 d. nutartyje taip pat nurodė, kad teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika, gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį, tačiau kompensacijos dydį nustato teismas, o ne nurodytas teisės aktas.

Apylinkės teismas atmetė ieškinį formaliais pagrindais, sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodydamas, jog Alytaus apskrities viršininkas neatskleidė kelio ir statinių servitutų turinio, todėl, apylinkės teismo teigimu, negalima nustatyti, kas ir kokio dydžio kompensaciją turėtų mokėti už naudojimąsi svetimu daiktu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju formalūs Alytaus apskrities viršininko priimtų administracinių aktų trūkumai nustatant servitutus nekliudo išspręsti kompensacijos priteisimo klausimo. Šios bylos esmę sudaro tai, jog ieškovas negali naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu, nes jame yra atsakovui priklausantys pastatai. Aplinkybių, paneigiančių servituto atlygintinumo prezumpciją, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas už naudojimosi žemės sklypu suvaržymus privalo mokėti ieškovui periodinę kompensaciją (CK 4.129 straipsnis).

Ieškovas prašė nustatyti atsakovui prievolę mokėti periodinę kompensaciją po 495 Lt kas mėnesį. Reikalaujamos kompensacijos dydį ieškovas pagrindė UAB „STIVVF“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (1t., b.l. 9-19), kurioje yra išvada, kad 2008 m. kovo 12 d. minėto žemės sklypo nuomos rinkos kaina už mėnesį yra 495 Lt. Atsakovas pateikė teismui UAB „Kovertas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. NTA-10-05-070 (2 t. b.l.3-11), kurioje yra išvada, jog metinė nuomos rinkos vertė 2010 m. gegužės 10 d. - 1960 Lt (tai yra 163,33 Lt už mėnesį). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad nustatant kompensacijos dydį nei viena iš šių išvadų negalima besąlygiškai vadovautis. Šiose ataskaitose nurodytos nuomos kainos nustatytos skirtingu metu (2008 m. kovo 12 d. ir 2010 m. gegužės 10 d.), jos skiriasi net 3 kartus. Kolegija mano, kad žemės sklypo nuomos rinkos kaina gali būti tik vienas iš kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant kompensacijos už servitutą dydį, tačiau teismo nustatomos kompensacijos dydis ir žemės nuomos rinkos kaina nebūtinai turi sutapti. Konkretaus žemės sklypo nuomos kaina yra nuomininko ir nuomotojo derybų rezultatas. Nagrinėjamu atveju ieškovui nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos 2007 metais, o jame esantys pastatai buvo pastatyti 1960-1980 metais (Nekilnojamojo turto registro duomenys, 1 t., b.l. 66-68). Taigi, nuosavybės teisių atkūrimo metu visi žemės sklype esantys pastatai jau buvo pastatyti. Ieškovas, žinodamas, jog sklypas yra visiškai užstatytas, turėjo suprasti, kad negalės juo naudotis, tačiau sutiko su tokiu nuosavybės teisių atkūrimo būdu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtose nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitose esančius duomenis, į tai, kad ieškovas negali naudotis visu žemės sklypu, kad juo ieškovas anksčiau niekada nesinaudojo, kad atsakovo pastatai pastatyti iki nuosavybės teisės ieškovui atkūrimo, nustato, jog atsakovas UAB „Dzūkijos statyba“ privalo mokėti ieškovui J. T. periodinę kompensaciją po 300 Lt kas mėnesį nuo servitutų nustatymo dienos (2007 m. vasario 22 d.) iki servitutų pabaigos. Kolegijos vertinimu, tokio dydžio suma visiškai atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.

Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigojamas mokėti ieškovui 300 Lt periodinę kompensaciją kas mėnesį nuo servitutų nustatymo dienos (2007 m. vasario 22 d.) iki servitutų pabaigos (Civilinio kodekso 4.129 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, atitinkamai turi būti pakeistas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsakovas privalo atlyginti ieškovui 324 Lt žyminio mokesčio už paduotą ieškinį (300 Lt X 36 mėn. X 0,03) ir 324 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovas už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 4000 Lt (1t., b.l.93-95). Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, atsakovas ieškovui už advokato pagalbą privalo sumokėti 2424,24 Lt (4000:495X300). Iš viso atsakovas privalo ieškovui sumokėti 3072,24 Lt bylinėjimosi išlaidų (324 Lt + 324 Lt + 2424,24 Lt). Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 700 Lt už turto vertinimą. Šis prašymas netenkintinas, nes apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkina ieškinį ne pagal ieškovo pateiktą UAB „STIVVF“ nekilnojamojo vertinimo ataskaitą. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti 25 Lt už notaro paslaugas, persiunčiant atsakovui 2008 m. balandžio 14 d. prašymą (b.l.30). Šis suma taip pat nepriteistina, nes šalių susirašinėjimo, vykusio prieš 7 mėnesius iki ieškinio padavimo, išlaidos negali būti priskirtos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu,

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies. Įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę „Dzūkijos statyba“ mokėti ieškovui J. T. periodinę kompensaciją po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį nuo servitutų nustatymo dienos (2007 m. vasario 22 d.) iki servitutų pabaigos.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos statyba“ ieškovui J. T. 3072,24 Lt (tris tūkstančius septyniasdešimt du litus, 24 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kolegijos pirmininkas Ramūnas MitkusTeisėjai Algirdas RemeikaEgidijus Tamašauskas