- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-13
- Bylos Nr.
- 2-2110/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Egidijus Žironas, Algirdas Gailiūnas
- Atsakovas
- V. Š.
- Ieškovas
- G. Š., J. Š.
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo laikytas nepaduotu ir atsakovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį, taip pat šio atsakovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-420-460/2011 pagal ieškovių G. Š., J. Š. ieškinį atsakovui V. Š. ir pagal atsakovo V. Š. priešieškinį ieškovėms G. Š., J. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjami klausimai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Atskiraisiais skundais keliami klausimai dėl žyminio mokesčio apskaičiavimo ir jo mokėjimo atidėjimo, taip pat nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsakovas įpareigotas pašalinti prašymo dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo trūkumus, teisėtumo.
Šalies argumentai
Ieškovės G. Š. ir J. Š. 2009 m. spalio 27 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir patikslintu ieškiniu prašė: 1) atidalinti ieškovės G. Š. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei iš atsakovo V. Š. 81 270 Lt piniginę kompensaciją, o atsakovui priteisiant ieškovei priklausančią buto, esančio (duomenys neskelbtini) dalį; 2) atidalinti ieškovės J. Š. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant ieškovei iš atsakovo 34 615 Lt piniginę kompensaciją, o atsakovui priteisiant ieškovei priklausančią buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nurodė, kad nutraukus G. Š. ir A. Š. santuoką, buvo padalintas jiems bendrosios jungtines nuosavybes teise priklausantis turtas, tarp jo ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei nustatyta, jog šis butas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurioje G. Š. priklauso 54/100 nuosavybės teisės dalys, o A. Š. priklauso 46/100 nuosavybės teisės dalys. 2005 m. spalio 16 d. mirus A. Š., jo turtą lygiomis dalimis (po 23/100 viso turto dalis) paveldėjo vaikai V. Š. ir J. Š.. Šiuo metu visu ginčo butu naudojasi atsakovas V. Š., ieškovė G. Š. šiuo metu neturi galimybės įgyvendinti savo kaip savininkės teisių, kadangi atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose. Ieškovei J. Š. priklauso 23/100 buto adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės dalys, tačiau nurodyta buto dalis neatitinka nei vieno bute esančio kambario, ir, norėdama įgyvendinti savo, kaip savininkės teises, ieškovė turėtų gyventi viename kambaryje kartu su atsakovu, tačiau gyvenimas kartu viename kambaryje neįmanomas.
Atsakovas V. Š. 2010 m. rugpjūčio 23 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktu priešieškiniu prašė atidalyti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti atsakovui visą garažą su komercinėmis patalpomis, priteisti ieškovei piniginę kompensaciją už pusę dalies jai priklausančio garažo su komercinėmis patalpomis. Taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi atsakovui buvo nustatytas terminas iki 2011 m. balandžio 29 d. pašalinti prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo trūkumus, t. y. pateikti duomenis apie turimą turtą ir gaunamas pajamas.
Atsakovas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarties padavė atskirąjį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi nutarė atsakovo V. Š. prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo laikyti nepaduotu ir įpareigojo atsakovą iki 2011 m. gegužės 19 d. sumokėti 133 Lt žyminį mokestį. Teismas konstatavo, kad iki nustatyto termino teismo įpareigojimai neįvykdyti, todėl prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo laikytinas nepaduotu. Nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo laikytinas nepaduotu, atsakovas įpareigotinas sumokėti 133 Lt žyminį mokestį iki 2011 m. gegužės 19 d.
Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo V. Š. atskirąjį skundą, paduotą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarties. Teismas nurodė, kad nutartis, kuria nustatytas terminas trūkumams šalinti, neskundžiama.
III. Atskirųjų skundų argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartį ir klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas neturėjo pagrindo teigti, kad atsakovas neįvykdė teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarties ir nustatytu terminu nepateikė teismui dokumentų, nes minėta nutartis atsakovui buvo įteikta pavėluotai, be to, jis ją apskundė apeliacine tvarka.Teismas tinkamai neišsprendė atsakovo prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo, todėl nepagrįsta teismo nutarties dalis, kuria teismas atsakovą įpareigojo iki 2011 m. gegužės 19 d. sumokėti 133 Lt dydžio žyminį mokestį.Nutartyje nustatytas terminas sumokėti 133 Lt dydžio žyminį mokestį buvo trumpesnis nei šios nutarties apskundimo terminas, todėl teismas įvairiais būdais varžė atsakovo procesines teises.Nutartis dalyje dėl žyminio mokesčio dydžio yra be jokių motyvų, todėl atsakovui visiškai neaišku, už kokius reikalavimus ir kokio dydžio yra mokėtinas žyminis mokestis.
Šalies argumentai
Kitu atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį ir klausimą dėl atskirojo skundo dėl teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarties priėmimo perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Šį skundą grindžia šiais argumentais:
2011 m. balandžio 15 d. nutartimi iš esmės buvo sprendžiamas žyminio mokesčio atidėjimo klausimas, todėl teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartis yra skundžiama apeliacine tvarka pagal CPK 100 str.Teismas 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi atsakovo prašymą atidėti žyminį mokestį laikė nepaduotu, todėl 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi buvo užkirstas kelias tolimesnei bylos eigai, nes atsakovo priešieškinis gali būti nepriimtas vien dėl teismo netinkamo aiškinimo dėl žyminio mokesčio dydžio už pateiktą priešieškinį. Dėl šios priežasties teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartis skųstina ir pagrindu, numatytu CPK 334 str. 1 d. 2 p.2011 m. balandžio 15 d. nutartimi be pagrindo buvo nustatyti procesinio dokumento trūkumai, nes atsakovo prašymas buvo tinkamai parengtas pagal CPK 111 str. nustatytus reikalavimus, kurie yra keliami dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formai ir turiniui. Prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo buvo motyvuotas ir tinkamai parengtas, kadangi atsakovas teismui buvo pateikęs duomenis apie savo turtinę padėtį.Rašymo apsirikimas 2011 m. balandžio 15 d. nutarties dalyje dėl šios nutarties apskundimo tvarkos nėra teismo ištaisytas, todėl šiuo metu galioja teismo nuoroda apie tai, kad nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiami keli tarpusavyje susiję proceso teisės klausimai: 1) ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už priešieškinio nagrinėjimą laikė nepaduotu po to, kai atsakovas per teismo nurodytą terminą nepašalino prašymo trūkumų; 2) ar apeliacine tvarka gali būti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas pašalinti atsakovo prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už priešieškinio nagrinėjimą trūkumus (pateikti įrodymus, pagrindžiančius tokio prašymo pagrįstumą).
Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumą, taigi – ar juos priėmęs teismas nepažeidė proceso teisės normų, galiojusių procesinio dokumento priėmimo metu, šiuo atveju – CPK nuostatų, kurios galiojo iki 2011 m. rugsėjo 30 d. (toliau – 2002 m. CPK).
Teisingumo vykdymo procesinė veikla turi būti grindžiama teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimais, t. y. šios pamatinės teisės nuostatos saisto ne tik dalyvaujančius byloje asmenis, bet ir, visų pirma, teismą. Kiekviena proceso teisės norma turi būti aiškinama ne remiantis vien jos pažodiniu tekstu, bet atsižvelgiant į normos paskirtį, esmę, ryšius su kitomis proceso teisės normomis (CPK 3 str. 1 d.).
Tuo atveju, kai proceso šalis paduoda teismui procesinį dokumentą (ieškinį, priešieškinį, prašymą, pareiškimą), kuriame išdėsto savo reikalavimus (prašymus), t. y. atskleidžia dokumento turinį, tačiau nepateikia šiame dokumente išdėstytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, teismas nustato šaliai terminą pašalinti procesinio dokumento turinio trūkumus (2002 m. CPK 115 str. 2 d.). Ši nuostata taikoma ir teismui sprendžiant klausimą dėl atsakovo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už priešieškinio nagrinėjimą pagrįstumo. Teismas, nustatęs tokio prašymo trūkumus, turi teisę nutartimi prašymą atmesti arba nustatyti terminą pašalinti prašymo trūkumus, įvardydamas šiuos trūkumus. Jeigu teismas nutaria tokį atsakovo prašymą atmesti, teismo nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka aukštesnės instancijos teismui, nes ja išspręstas žyminio mokesčio mokėjimo klausimas ir šalis įpareigota sumokėti šį mokestį (2002 m. CPK 79, 100 str.). Tačiau teismui nutarus nustatyti atsakovui terminą pašalinti prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą trūkumus ir įpareigoti atsakovą pateikti prašyme išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, ši nutartis atskiruoju skundu pagal 2002 m. CPK 115 straipsnio 5 dalies, reikalavimus negalėjo būti skundžiama, kadangi ja nėra išsprendžiamas žyminio mokesčio mokėjimo klausimas, o tik nustatomi procesinio dokumento trūkumai (2002 m. CPK 334 str. 1 d.). Tai, kad teismas nustato trūkumus procesiniame dokumente, kuriuo prašoma spręsti su žyminio mokesčio (ne)mokėjimu ar atidėjimu susijusį proceso teisės klausimą, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą. Taigi pagal 2002 m. CPK nuostatas pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybę nulėmė tai, ar teismas išsprendė su žyminio mokesčio (ne)mokėjimu, atidėjimu susijusį klausimą (tokia nutartis galėjo būti skundžiama), ar tik nustatė procesinio dokumento trūkumus (tokia nutartis, skirtingai nei pagal nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusią CPK 115 straipsnio 5 dalies redakciją, negalėjo būti apeliacijos objektu). Aplinkybė, kad teismas, nustatęs terminą atsakovui pašalinti prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už priešieškinio nagrinėjimą turinio trūkumus, nutartyje nurodė, kad ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu, nelemia proceso įstatymo normų dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo kitokio aiškinimo. Todėl atsakovui nepašalinus tokioje teismo nutartyje nurodytų prašymo trūkumų per nustatytą terminą, o padavus atskirąjį skundą dėl tokios teismo nutarties, teismas turi atskirąjį skundą atsisakyti priimti pagal 2002 m. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą (nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacijos objektas). Kita vertus, teismui klaidingai nurodžius dėl nutarties apskundimo (nurodžius, kad nutartis gali būti skundžiama, nors iš tiesų ji neskundžiama), atsakovas, manydamas, jog prašymo trūkumų nėra, galėjo pasirinkti teisę į apeliaciją ir būtent dėl to neištaisyti teismo nurodytų prašymo trūkumų.
Nagrinėjamu atveju atsakovas, padavęs teismui priešieškinį, prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už jo išnagrinėjimą (b.l. 129-130). Šį savo prašymą atsakovas grindė teismui pateikta pažyma apie gaunamą socialinę pašalpą bei pažymomis apie tai, jog atsakovas bei jo sutuoktinė yra bedarbiai ir už pažymose nurodytą laikotarpį negavo nedarbo draudimo išmokų (b.l. 137-139). Duomenų apie turimą turtą atsakovas teismui nepateikė. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą pateikti nutartyje nurodytus dokumentus apie turimą turtą – duomenis apie pajamas, valdomą turtą bei turimas lėšas (b.l. 149). Šia nutartimi tik buvo nustatyti prašymo trūkumai ir terminas pašalinti įvardytus trūkumus, tačiau neišspręstas atsakovo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo klausimas. Todėl ji negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu (2002 m. CPK 115 str. 5 d., 334 str. 1 d.). Dėl šios priežasties (nutartis negali būti apeliacijos objektu) teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl 2011 m. balandžio 15 d. nutarties (2002 m. CPK 315 str. 2 d. 3 p.).
Tačiau teismas 2011 m. balandžio 15 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo nepagrįstai nurodė atsakovui, kad nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. (b.l. 149). Tokia teismo pozicija galėjo suklaidinti atsakovą, manantį, jog teismo nurodytų trūkumų iš tiesų nėra. Dėl šios priežasties atsakovas galėjo paduoti atskirąjį skundą, o ne siekti pašalinti nurodytus trūkumus. Susiklosčius tokiai situacijai, teismas neturėjo pagrindo laikyti atsakovo prašymą nepaduotu, nepašalinus prašymo trūkumų. Kolegija pažymi, jog tuomet, kai teismas suklaidino atsakovą dėl nutarties apskundimo ir atsakovas pasirinko skundo pateikimo, o ne prašymo trūkumų šalinimo galimybę, nebuvo pagrindo atsakovo prašymą laikyti nepaduotu, nepašalinus prašymo trūkumų. Teismas, suklaidinęs atsakovą, 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi nepagrįstai atėmė iš jo teisę į prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo už priešieškinį pagrįstumo išsprendimą. Teismas, pastebėjęs šią savo klaidą, turėjo skirti naują terminą prašymo trūkumams pašalinti, bet ne laikyti prašymą nepaduotu nepašalinus trūkumų.
Anksčiau išvardyti argumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė nutarčių šalinti procesinio dokumento trūkumus apskundimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir, suklaidinęs atsakovą, galėjo užkirsti jam galimybę į priešieškinio išnagrinėjimą byloje. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartis dėl joje padarytų proceso teisės normų pažeidimų naikintina, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 338 str., 337 str. 1, 3 p.). Atsakovui V. Š. nustatytinas terminas iki 2011 m lapkričio 3 d. pateikti pirmosios instancijos teismui duomenis „su istorija“ iš viešų registrų apie turimą (turėtą) registruotiną turtą, taip pat duomenis „su istorija“ iš Juridinių asmenų registro apie tai, ar atsakovas nėra (buvo) juridinių asmenų dalininkas ar valdymo organų narys, įrodymus apie šiuo metu gaunamas pajamas (pažymos iš Sodros, darbo biržos, darbovietės, jei atsakovas dirba), kredito įstaigose turimas lėšas ir kt. Tik turėdamas šiuos duomenis, teismas gali nuspręsti, ar atsakovo turtinė padėtis yra sunki ir ar ateityje ji gali pagerėti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas už priešieškinio nagrinėjimą turi sumokėti žyminį mokestį kaip už neturtinio reikalavimo nagrinėjimą (šiuo metu 133 Lt), tad atsakovo galimos išlaidos renkant įrodymus apie savo turtinę padėtį gali būti neproporcingos tai naudai, kurią jis gali turėti teismo nutarties atidėti žyminio mokesčio mokėjimą priėmimo atveju. Dėl trūkumų, susijusių su žyminiu mokesčiu, teismas jau daugiau kaip vieneri metai (priešieškinis teismui paduotas 2010 m. rugpjūčio 23 d.) neišsprendžia priešieškinio priėmimo ar atsisakymo jį priimti klausimo (b.l. 129). Per šį laikotarpį byloje nebuvo atlikti su jos nagrinėjimu iš esmės susiję procesiniai veiksmai, nors priešieškinis nėra privalomas kiekvienos bylos procesinis dokumentas, o teismo nutartis dėl atsisakymo priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 143 str. 3 d.). Esant tokiai situacijai, nepagrįstai ilgai užtruko bylos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nagrinėjimas (byla iškelta 2009 m. spalio 29 d., b.l. 3). Todėl žemesnės instancijos teismas, išsprendęs atsakovo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo klausimą pagal atsakovo pateiktus įrodymus, turi operatyviai imtis procesinių veiksmų, susijusių su ginčo išnagrinėjimu iš esmės. Jeigu atsakovas nepateiks šioje nutartyje nurodytų dokumentų, įrodančių jo sunkią turtinę padėtį, kuri ateityje gali pagerėti, teismas šiuo konkrečiu atveju turėtų svarstyti ne dėl įpareigojimo sumokėti reikiamą žyminį mokestį už priešieškinio nagrinėjimą (tokia nutartis galėtų būti skundžiama apeliacine tvarka ir tai galėtų dar labiau užvilkinti procesą), o spręsti klausimą dėl atsisakymo priimti atsakovo priešieškinį, jei dėl to būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas ir atsakovo pozicija procese būtų atskleista atsiliepime į ieškinį bei bylą nagrinėjant iš esmės (CPK 3 str. 1 d., 7 str., 143 str. 1 ir 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti.
Įpareigoti atsakovą V. Š. iki 2011 m lapkričio 3 d. pateikti pirmosios instancijos teismui šioje nutartyje nurodytus duomenis apie savo sunkią turtinę padėtį bei duomenis apie tai, jog ateityje ši padėtis pagerės arba sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 133 Lt žyminį mokestį už priešieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nagrinėjimą.
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.