Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-197-354/2007

2.4.6.3.1.,2.4.6.3.2.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gegužės 17 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės N. M. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kelmės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo

Ž. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Iš Ž. M. priteisti 350 Lt žalos atlyginimo Z. L. .

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Ž. M. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. kovo 12 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), Kelmės rajone pro neužrakintas duris įsibrovė į Z. L. gyvenamąjį namą ir iš kambaryje buvusios piniginės pagrobė Z. L. priklausančius pinigus – 350 Lt.

Nuteistasis Ž. M. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų. Ž. M. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. To neginčija ir apeliantas, kuris tik nesutinka su laisvės atėmimo bausmės dydžiu bei bausmės vykdymo atidėjimo taikymu.

Skirdamas bausmę nuteistajam Ž. M. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į nustatytą vieną lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis kaltu prisipažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi, bei į tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios, taip pat į nuteistojo asmenybę, t. y., kad jis ankščiau teistas 9 kartus, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes apylinkės teismas padarė išvadą, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas yra viso jo ankstesnio elgesio ir gyvenimo būdo pasekmė. Kartu skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas išdėstė ir visiškai priešingą šių aplinkybių vertinimą, teigdamas, kad Ž. M. nusikaltimą padarė atsitiktinai – susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, o būtent – nukentėjusiajai išėjus iš namo į kiemą (b. l. 47-48). Nustatydamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, pirmosios instancijos teismas savo sprendimo nemotyvavo ir skundžiamame nuosprendyje išdėstęs dvi iš esmės prieštaringas išvadas, priėmė sprendimą Ž. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Ž. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir tai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Taip pat teismas nustatė ir vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad Ž. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Visos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės turi savo reikšmę ir apibūdina kaltininko elgesį nusikalstamos veikos darymo metu bei padarius nusikalstamą veiką, todėl tai yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės konkrečiam asmeniui konkrečiu atveju. BK 61 str. reglamentuoja bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, kurias įvertinęs bei atsižvelgęs į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Už Ž. M. padarytą nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimą iki 5 metų, taigi šios bausmės vidurkis yra 2 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas nesirėmė BK 61 str. nuostatomis ir nepateikdamas jokių argumentų paskyrė Ž. M. laisvės atėmimo bausmę (laisvės atėmimą 6 mėn.), žymiai mažesnę negu įstatyme už padarytą nusikalstamą veiką numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį Ž. M., nepakankamą dėmesį skyrė ir nuteistojo asmenybės savybių bei nusikalstamos veikos situacinio momento santykiui. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas padarė dvi iš esmės skirtingas išvadas. Vieną, kad Ž. M. nusikalto dėl susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, ir kitą, kad jis nusikaltimą padarė atsitiktinai, susiklosčius tam tikrai situacijai. Su pastarąja išvada kolegija nesutinka ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Ž. M. asmenybę ir paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Ž. M. anksčiau buvo teisiamas 9 kartus, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, jam buvo skiriamos įvairaus dydžio laisvės atėmimo bausmės, tačiau nuteistasis iš to reikiamų išvadų nepadarė, nes vėl įvykdė vagystę įsibrovęs į patalpą. Kadangi Ž. M. padarė tyčinį nusikaltimą neišnykus teistumui už tyčinių nusikaltimų padarymą pagal ankstesnius teismų nuosprendžius, remiantis BK 27 str. 1 d. jis yra recidyvistas, kuriam už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.).

Paminėtina ir tai, kad Ž. M. naują nusikaltimą padarė nepraėjus nei 3 mėnesiams po paskutiniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo už pasikėsinimą pavogti svetimą turtą įsibrovus į patalpą.

Visos šios aplinkybės apibūdina Ž. M. kaip aktyviai ieškantį galimybių nusikalsti asmenį, kas leidžia daryti išvadą apie susiformavusį visuomenėje netoleruotiną jo požiūrį į saugomas vertybes ir leidžia daryti išvadą, kad jis nusikalto neatsitiktinai.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl, atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, Ž. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė didintina iki apeliaciniame skunde prašomos skirti laisvės atėmimo bausmės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. nuostatomis laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 75 str. imperatyviai nenurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą recidyvistui, todėl tokiais atvejais ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai ir lemia, ar būtų pasiekti bausmės tikslai be realaus bausmės atlikimo. Ž. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl to nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir teismas tai pagrįstai pripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Šios aplinkybės apibūdina Ž. M. teigiamai, tačiau jau ankščiau išdėstyti bylos duomenys leidžia susidaryti įspūdį apie neigiamą nuteistojo asmenybės orientaciją. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusioji atleido nuteistajam, prašydama atlyginti padarytą žalą, tačiau Ž. M. , nors ir žadėjo, tačiau nukentėjusiajai žalos neatlygino.

Įvertinusi tai, kas paminėta, kolegija daro išvadą, kad taikyti Ž. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo, kadangi nepaskyrus jam realios laisvės atėmimo bausmės nebūtų pasiekti BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai.

Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas ir dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. nuosprendį:

Ž. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 1 metų.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. Ž. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.