Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-25 · Civilinė byla Nr. e2S-951-912/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-25
Bylos Nr.
e2S-951-912/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12786-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Atsakovas
P. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-951-912/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12786-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios MB „Trodas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės bankrutavusios MB „Trodas“ ieškinį atsakovui P. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Dėl nurodytos nutarties ieškovė pateikė atskirąjį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas išaiškino ieškovui, kad jis turi kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

3. Teismas nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Pagal šią nuostatą byla perduodama nepriklausomai nuo to, kada ji pradėta (iki minėto įstatymo įsigaliojimo ar po to), nes nėra aptarta kitaip. Įstatyme nėra nuostatų, kad perduodamos tik pradėtos bylos, t. y. sistemiškai aiškinant teisės normas teismas neturi pagrindo kitaip traktuoti reglamentavimo (aiškinti siaurinamai).

4. Teismas nurodė, kad ieškovės nemokumo byla iškelta Vilniaus apygardos teisme. Dėl to šiame teisme turi būti nagrinėjami turtiniai reikalavimai, kai apylinkės teisme dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Teismas konstatavo, kad ieškinys (pareikšti turtiniai reikalavimai) nagrinėtinas Vilniaus apygardos teisme.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį ir priimti ieškinį. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-330/2020).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

6. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikra.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

9. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi įsitikinti, kad ieškinys pateiktas pagal įstatyme nustatytas teismingumo taisykles. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

10. Civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, CPK nustatyta tvarka (CPK 25 straipsnis). Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai (CPK 27 straipsnio 1, 9 punktai).

11. CPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, kurio 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Pagal JANĮ 29 straipsnį, nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose nemokiam juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs tas juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.

12. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia Lietuvos apeliacinis teismo praktika, kurioje nurodoma, kad įstatymų leidėjas šias specialiąsias teismingumo taisykles įtvirtino tik teisme jau iškeltų ir (ar) pasirengimo nagrinėti teisme stadijoje esančių bylų atžvilgiu, o nemokaus juridinio asmens kitiems asmenims naujai reiškiamiems reikalavimams nustatyta išimtis netaikytina. Nėra pagrindo JANĮ 29 straipsnio normą aiškinti plečiamai, nes joje konkrečiai nurodoma, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nėra užuominų dėl paties nemokaus asmens naujai reiškiamų kitiems asmenims reikalavimų teismingumo. Vadinasi, tokiu atveju nemokaus asmens paduodamo ieškinio priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias CPK taisykles, o specialusis reglamentavimas, numatytas jau iškeltoms ir (ar) nagrinėjamoms byloms, kuriose nemokus asmuo yra pareiškęs turtinius reikalavimus kitiems asmenims, netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-330/2020).

13. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 3 058,98 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų formuojamą praktiką, šis ieškinys nagrinėtas pagal bendrąsias teismingumo taisykles.

14. Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą. Dėl to apskųsta nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Patenkinti ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Tomas Venckus