- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- AS-858-948-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00901-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo E. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (b. l. 2-5) atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir atsakovas) dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. 20-TE-274 (toliau – ir Įsakymas) panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir priverstinės pravaikštos laiko įskaitymo į vidaus reikalų pareigūno stažą pensijai gauti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad ginčijamu Įsakymu jis buvo atleistas iš tarnybos bei nustatytas jo vidaus tarnybos stažas, tarnybos Lietuvos valstybei stažas ir stažas pensijai gauti. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir VRM) 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 11SP-2248 (toliau – ir 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas) nusprendė neskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas neturi reikiamo stažo. Teigė, kad tik po to, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3596-629/2011 pripažino VRM 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą teisėtu, pareiškėjas suprato, jog Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas netinkamai nustatė jo vidaus tarnybos stažą pensijai skirti.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi (b. l. 7-8) nutarė neatnaujinti pareiškėjo skundo padavimo termino ir atsisakyti priimti E. K. skundą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas skunde nenurodo, kada buvo supažindintas su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Įsakymu, tačiau dėl minėto akto panaikinimo kreipėsi į teismą tik 2011 m. lapkričio 24 d. ir akivaizdžiai praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) numatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jau 2011 m. birželio mėnesio antroje pusėje (skunde nurodyta 2011 m. birželio 17 d. data laikytina rašymo apsirikimo klaida), gavęs VRM 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą, kuriuo buvo nustatytas trumpesnis nei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Įsakyme nurodytas pareiškėjo vidaus tarnybos stažas, pareiškėjas turėjo ir galėjo suprasti galimą ginčijamo sprendimo neteisėtumą. Tačiau pareiškėjas į teismą kreipėsi tik dėl VRM 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas, būdamas aktyvus, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo per įmanomai trumpą ir protingą terminą, gavęs VRM 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą, turėjo suprasti savo pažeistą teisę ir tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą. Objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių pareiškėjui kreiptis į teismą iš karto, nelaukiant kol Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės pareiškėjo skundą, nenustatyta, todėl darytina išvada, jog terminas praleistas nepagrįstai.
III.
Pareiškėjas E. K. atskiruoju skundu (b. l. 10-14) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, prašymą dėl termino skundui pateikti atnaujinimo tenkinti ir atnaujinti terminą, administracinę bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Atskirajame skunde nurodoma, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato viršininko pareigų pagal jo paties prašymą dėl išėjimo į pensiją. Įsakyme buvo konstatuota, kad pareiškėjo E. K. vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas atleidimo dieną yra 20 metų 7 mėnesiai 21 diena, o stažas pensijai gauti atleidimo dieną yra 20 metų 2 mėnesiai 2 dienos. VRM 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu nusprendė neskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą. Sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas vidaus reikalų sistemose neištarnavo Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir PKVPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto 20 metų laikotarpio, o stažas pensijai gauti yra tik 18 metų 2 mėnesiai ir 2 dienos, todėl pensija už tarnybą nepriklauso ir neskirtina. Šiame sprendime buvo nurodyta, kad, nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas teisę šį sprendimą skųsti vidaus reikalų ministrui, o nesutikus su vidaus reikalų ministro sprendimu, turi teisę šį sprendimą skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nesutikdamas su šiuo sprendimu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą pareiškėjui neskyrimo bei pasinaudodamas PKVPĮ 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta išankstine skundo nagrinėjimo tvarka, pareiškėjas padavė skundą vidaus reikalų ministrui. Pareiškėjas pažymi, jog ginčas buvo kilęs iš esmės dėl to, ar nurodyta valstybės institucija teisingai taikė PKVPĮ 3 straipsnio 1 dalį ir Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Statutas), 37 straipsnio 1 dalies 11 punktą bei tinkamai nustatė stažą pensijai gauti. Pareiškėjo atleidimo klausimo teisėtumas tuo metu iš viso nebuvo sprendžiamas ar ginčijamas. Pareiškėjas manė, jog jis pagrįstai galvojo, kad jam atsisakoma skirti pensiją neteisėtai, nes atsakovas, patikrinęs jo stažą, nustatė, jog jo pakanka jį atleisti iš pareigų dėl išėjimo į pensiją.
Pareiškėjas pažymi, jog nors jis VRM 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu buvo informuotas, kad jam nustatytas trumpesnis vidaus tarnyboje stažas, tačiau pagrindas kreiptis į teismą dėl netinkamo jo atleidimo atsirado tik 2011 m. lapkričio 11 d., kai pasibaigė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo apskundimo terminas ir jam įsiteisėjus jis tapo privalomas vykdyti valstybės institucijoms (ABTĮ 14 str. 1 d.). Iki šio teismo sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo nebuvo ginčo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Įsakymo teisėtumo, nes tuo metu, vadovaujantis suformuota teismų praktika, pareiškėjo atleidimas buvo laikomas teisėtu ir pagrįstu, o ginčas buvo sprendžiamas tik dėl to, ar VRM 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu teisingai nustatė jam stažą pensijai gauti pagal aukščiau nurodytus teisės aktus ir teismų praktiką. Tuo atveju, jeigu Vilniaus apygardos teismas būtų patenkinęs pareiškėjo skundą ir panaikinęs VRM 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą ir Vidaus reikalų ministro 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą bei įpareigojęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją priimti sprendimą skiriant ir apskaičiuojant jam pareigūnų ir karių pensiją už tarnybą, galėjo išnykti galimas Įsakymo neteisėtumo pagrindas, susijęs su atleidimu dėl išėjimo į pensiją, todėl, prieš kreipiantis į teismą dėl šio akto teisėtumo, pareiškėjas turėjo sulaukti galutinio teismo sprendimo dėl pensijai gauti stažo nustatymo ir jos mokėjimo. Pažymi, jog, Vilniaus apygardos administraciniam teismui išnagrinėjus pareiškėjo skundą ir 2011 m. spalio 27 d. priėmus sprendimą bei jam įsiteisėjus, paaiškėjo aplinkybės, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas ne tik neteisingai pareiškėjui nustatė stažą pensijai gauti, bet ir jį neteisėtai atleido iš vidaus tarnybos. Pareiškėjo nuomone, minėtos aplinkybės liudija, kad nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2011 m. lapkričio 11 d. egzistavo objektyvios kliūtys kreiptis į teismą – klausimo, galėjusio lemti būtinybės ginčyti jo atleidimo ir pensijos išnykimo svarstymas kitoje kompetentingoje institucijoje. Šiai kliūčiai išnykus, pareiškėjas per protingą terminą parengė prašymą ir skundą bei jį padavė teismui.
Pareiškėjo nuomone, teismas nesivadovavo teisingumo ir protingumo principu, nes jo atveju būtų buvę neprotinga ginčyti Įsakymą dėl neteisėto jo atleidimo, prašant grąžinti į vidaus tarnybą ir tuo pačiu metu ginčyti VRM 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą dėl atsisakymo skirti jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, reikalaujant įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją priimti sprendimą, skiriant ir apskaičiuojant jam pareigūnų ir karių pensiją už tarnybą. Tokiu atveju vienas iš administracinių teismų būtų negalėjęs nagrinėti vieno iš pareiškėjo reikalavimų (ginčo), kol būtų išspręstas kitas jo reikalavimas (ginčas) nagrinėjamas administracine tvarka, todėl vieną iš bylų teismas būtų privalėjęs sustabdyti (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį, kuria teismas nutarė neatnaujinti pareiškėjo skundo padavimo termino ir atsisakyti priimti E. K. skundą dėl Įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir priverstinės pravaikštos laiko įskaitymo į vidaus reikalų pareigūno stažą pensijai gauti. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodo, jog apie skundžiamo Įsakymo neteisėtumą suprato tik 2011 m. spalio 27 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3596-629/2011. Taigi nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija turi įvertinti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą pareiškėjo skundui pateikti.
Teisėjų kolegija nurodo, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama galimybė kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti (ABTĮ 5 str.). Įstatymas įpareigoja asmenį minėtą savo teisę realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, tarp jų nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų (ABTĮ 33 str. 1 d.). Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Taigi teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pažymėtina, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Yra laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas tiksliai neįvardija, kada jis buvo supažindintas su ginčijamu 2011 m. balandžio 22 d. Įsakymu (b. l. 2-5), tačiau į teismą dėl jo panaikinimo pareiškėjas kreipėsi tik 2011 m. lapkričio 24 d. (b. l. 2-5), t. y. praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Pareiškėjas pats pripažįsta, kad jis praleido skundo padavimo terminą, todėl prašo jį atnaujinti (b. l. 2-5).
Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pabrėžtina, jog termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodo tai, kad apie ginčijamo Įsakymo neteisėtumą suprato tik Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2011 m. spalio 27 d. priėmus sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 11SP-2248 „Dėl pareigūnų ir karių pensijos už tarnybą neskyrimo E. K.“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 1D-5403(12) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos” panaikinimo, įpareigojimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją priimti sprendimą ir apskaičiuoti bei skirti pareiškėjui pareigūnų ir karių pensiją už tarnybą buvo atmestas kaip nepagrįstas. Nurodo, jog jis buvo suklaidintas anksčiau ydingai suformuotos teismų praktikos ir visą laiką sąžiningai klydo manydamas, kad atsakovas tinkamai nustatė jo vidaus tarnybos stažą pensijai gauti ir pagrįstai jį atleido iš vidaus tarnybos (b. l. 2-5, 10-14). Byloje teisėjų kolegija turi įvertinti, ar šios pareiškėjo nurodomos priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis, suteikiančiomis pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Teisėjų kolegija nurodo, jog skundžiamu Įsakymu pareiškėjas 2011 m. balandžio 22 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal jo pateiktą 2011 m. kovo 21 d. prašymą ir vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu. Įsakyme taip pat buvo nurodyta, jog pareiškėjo vidaus tarnybos stažas 2011 m. balandžio 22 d. yra 20 metai 7 mėnesiai ir 21 diena, tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2011 m. balandžio 22 d. – 20 metų 7 mėnesiai 21 diena, pareiškėjo stažas pensijai gauti 2011 m. balandžio 22 d. – 20 metų 2 mėnesiai 2 dienos (b. l. 6). Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 11SP-2248 „Dėl pareigūnų ir karių pensijos už tarnybą neskyrimo E. K.”, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 1D-5403(12) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“, įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją priimti sprendimą ir apskaičiuoti bei skirti pareiškėjui pareigūnų ir karių pensiją už tarnybą. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. I-3596-629/2011 pažymėjo, jog jo stažas pensijai gauti atleidimo dieną buvo 20 metų 2 mėnesiai 2 dienos, o atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 11SP-2248 (b. l. 4, 27, 30) nepagrįstai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnį į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti laikotarpis nuo 2003 m. gegužės 5 d. iki 2004 m. gegužės 5 d. įskaitomas netaikant koeficiento (neskaičiuojant vieną tarnybos dieną kaip tris dienas), todėl E. K. tarnybos laikas pareigūnų pensijai skirti yra 18 metų 2 mėnesiai 2 dienos ir jam negali būti skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas, gavęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 11SP-2248 „Dėl pareigūnų ir karių pensijos už tarnybą neskyrimo E. K.”, kuriuo buvo nustatytas trumpesnis nei ginčijame Įsakyme pareiškėjo vidaus tarnybos stažas, turėjo ir/ar galėjo suprasti apie galimą Įsakymo neteisėtumą, ir nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-3596-629/2011 pareiškėjas teigė, kad jo stažas pensijai gauti atleidimo dieną buvo 20 metų 2 mėnesiai 2 dienos, t. y. jis rėmėsi ginčijamame Įsakyme nurodytais duomenimis, pabrėžė, jog manė, kad jam atsisakoma skirti pensiją neteisėtai (b. l. 11), aiškino, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija netinkamai skaičiavo jo stažą pensijai gauti. Todėl galima daryti išvadą, jog pareiškėjui apie Įsakymo neteisėtumą tapo aišku tik Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2011 m. spalio 27 d. priėmus sprendimą. Pažymėtina, jog šiame sprendime teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A146-1477/2011, kuriuo buvo išplėtota ir pakoreguota administracinių teismų praktika dėl laiko tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu įskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, ir konstatavo, kad pagal Statuto 37 straipsnio 1 dalies 11 punktą, apskaičiuojant vidaus tarnybos stažą, į jį įskaitomas tarnybos laikas tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu vieną dieną taikos įvedimo misijose laikant kaip tris dienas taikos palaikymo misijose ir patarėjų bei stebėtojų misijose – kaip dvi dienas, nereiškia, kad tarnybos laikas tarptautinių organizacijų misijose, apskaičiuojant tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti, turi būti įskaitomas tokiu pačiu santykiu. Tarnybos laikas tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu Statuto 37 straipsnio 1 dalies 11 punkto nurodytu santykiu įskaičiuojamas į vidaus tarnybos stažą, o ne į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1477/2011). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog, tik susipažinus su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3596-629/2011, kuriame teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A146-1477/2011, pareiškėjui tapo aišku apie skundžiamo Įsakymo neteisėtumą (šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2011 m. lapkričio 11 d.). Pareiškėjas per protingą terminą nuo sužinojimo apie galimą Įsakymo neteisėtumą parengė skundą ir jį teismui pateikė 2011 m. lapkričio 24 d., todėl darytina išvada, jog pareiškėjas skundą pateikti dėl Įsakymo panaikinimo praleido dėl svarbių priežasčių ir terminas jam atnaujintinas (ABTĮ 34 str. 1 d.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjo nurodytas priežastis nesvarbiomis, neatnaujino praleisto termino, todėl skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis yra naikintina. Kadangi skundo priėmimo stadijoje turi būti vertinama, ar skundas atitinka kitus ABTĮ nustatytus reikalavimus, skundo priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3, 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjo E. K. prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. 20-TE-274 panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir priverstinės pravaikštos laiko įskaitymo į vidaus reikalų pareigūno stažą pensijai gauti paduoti tenkinti ir terminą atnaujinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.