- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-05-30
- Bylos Nr.
- ATP-158-60/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 43-13-3-00209-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Emilija Akelienė
Kauno apygardos teismo teisėja Emilija Akelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutarimo L. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) vyriausiasis patrulis 2011-02-06 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. P. už tai, kad jis 2011-02-06 01.10 val. vairavo automobilį neblaivus, ir J. g. Alytuje, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į šalikelėje stovintį automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos; eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti abu automobiliai, kuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutarimu L. P. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir skyrė administracinę nuobaudą – 140 Lt (vieno šimto keturiasdešimt litų) baudą; administracinę bylą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas nurodė, kad L. P. kaltę pripažino iš dalies, prisipažino, kad padarė eismo įvykį, tačiau neigė tą aplinkybę, kad vairavo automobilį neblaivus. Ir todėl, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad jis eismo įvyko metu buvo neblaivus (neblaivumas jam buvo nustatytas ne įvykio vietoje, o tik tuomet, kai atvyko pareigūnai), ir tuo metu, kai jis atsitrenkė į J. Ž. automobilį, šalia nebuvo nei vieno liudytojo, teismas abejones aiškino L. P. naudai, ir nusprendė, kad L. P. pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d. dalyje nepadarė. Teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, padaręs pažeidimą. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, ir atsižvelgdamas į tai, kad jis mokosi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, jam paskyrė administracinę nuobaudą, kuri savo dydžiu yra mažesnė, nei straipsnio ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytasis vidurkis – 140 Lt. Dėl to, kad L. P. neprisipažino pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, nesant subjektyviosios pažeidimo pusės, kilus abejonėms dėl šios aplinkybės, teismas šias aplinkybes įvertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai ir nusprendė, kad jis pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nepadarė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Alytaus apskrities VPK viršininkas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo pripažinta, kad L. P. padarė ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą ir nepadarė ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo, yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi L. P. yra kaltas dėl ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinės teisės pažeidimų, dėl ko ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pats L. P. prisipažino, kad vairuodamas automobilį atbuline eiga, juto, kaip automobilis į kažką atsitrenkė. Tokiu būdu jis privalėjo suprasti, kad įvyko eismo įvykis, sustoti ir įvertinti visas eismo įvykio aplinkybes, ir nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens, nedelsiant apie tai pranešti policijai. Be to, iš karto po eismo įvykio jis privalėjo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas ar atsisakyta tai atlikti. Kaip teigia pats kaltininkas, jis po eismo įvykio sėdėjo automobilyje, valgė, gėrė alų ir degtinę, tačiau iš vaizdo įrašo, daryto L. P. automobilyje, matyti, kad degtinės ir alaus butelių nėra. Tokiu būdu L. P. paaiškinimas tėra gynybos būdas išvengti administracinės atsakomybės. Policijos pareigūnai nurodė tarnybiniuose paaiškinimuose, kad eismo įvykio vietoje pastebėjo nuvažiuojantį tamsios spalvos „Audi“ markės automobilį, jie nuvyko paskui pastebėtą automobilį „Audi“, kurio nedegė galinis žibintas, ir paaiškėjo, kad automobiliu važiavo tik vienas vairuotojas – L. P., nors pats pažeidėjas teigė, kad jis automobilio nevairavo. Tas pačias aplinkybes pareigūnai nurodė ir apylinkės teisme, nagrinėjant administracinę bylą. Todėl įvertinus skunde išdėstytus paaiškinimus, daroma išvada, kad L. P. įvykdė ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinės teisės pažeidimus ir jis turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, nes yra pagrįstas.
Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.
Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.
Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi prieštaravimai.
L. P. yra kaltinamas padaręs ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas nutarė L. P. padarytą teisės pažeidimą perkvalifikuoti iš ATPK 127 str. 3 d. į ATPK 127 str. 2 d., nenustatęs, kad pažeidimas buvo padarytas neblaivaus asmens, o administracinę bylą pagal ATPK 130 str. 1 d. jo atžvilgiu nutraukti, nustatęs, kad nepašalintos abejonės dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nurodytą išvadą padarė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus.
Skundžiamu nutarimu L. P. padarytas administracinės teisės pažeidimas nepagrįstai perkvalifikuotas į ATPK 127 str. 2 d., neįrodžius, kad pažeidimas padarytas neblaivaus asmens. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. P. paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole nepripažino padaręs pažeidimą, neigė vairavęs automobilį, tačiau su patikrinimo alkotesteriu rezultatais sutiko (b. l. 1). Alkotesterio kvitas rodo, jog 2011 m. vasario 6 d., 01 val. 44 min., L. P. buvo nustatytas 2,08 promilės girtumas (b. l. 7). Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l. 5) nurodyta, jog sustabdžius L. P. vairuotą automobilį, nustatyta, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jis sutiko su patikrinimo rezultatais. L. P. nesutiko tik su padarytu pažeidimu, motyvuodamas tuo, kad automobilį įvykio metu vairavo ir pažeidimą padarė jo draugė. Šią pažeidėjo versiją paneigia faktiniai bylos duomenys.
Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2011 m. vasario 6 dieną gavus pranešimą, jog A. J. gatvėje ties parduotuve „Norfa“ tamsios spalvos automobilis Audi atsitrenkė į šalikelėje stovintį automobilį Chrysler ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykį matė du liudytojai. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai aptiko apgadintą automobilį Chrysler, netrukus pamatė, kaip į parduotuvės „Norfa“ aikštelę įsuko tamsios spalvos automobilis Audi, kurio nedegė užpakalinis dešinės pusės žibintas. Paprašius pateikti automobilio Audi ir vairuotojo dokumentus, dokumentai buvo pateikti, tačiau nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Patikrinus vairuotojo girtumą, nustatytas 2,08 promilių girtumas. Automobilyje L. P. buvo vienas. Ant automobilio matėsi, jog apgadinta automobilio užpakalinės dešinės pusės sparnas, bamperis, išdaužtas žibintas. L. P. žodžiu prisipažino, kad padarė įvykį, tačiau pamatęs, kad yra filmuojamas, savo poelgį neigė. Teismo posėdžio metu, policijos pareigūnai taip pat nuosekliai pasakojo įvykio aplinkybes, nurodė, jog prie automobilio atėjo dar dvi merginos. Įvykio liudininkai matė, kaip iš automobilio Audi išlipo mergina, o vairuotojas, apsisukinėdamas atbulas, atsitrenkė į kitą automobilį ir dideliu greičiu nuvažiavo. Liudininkai buvo apklausti vietoje. Teisme L. P. aiškino, kad jis vairavo automobilį, kadangi nusipirkti kebabo nesutiko jį vežti jo draugė (b. l. 46). Tokiu būdu yra nustatyta, kad įvykio metu automobilį vairavo būtent L. P.. Be to, jis aiškino, kad įvykio metu buvo blaivus, tačiau alkoholinius gėrimus vartojo sustojęs toje vietoje, kur buvo sulaikytas. Policijos pareigūnams patikrinus automobilio saloną, jo viduje buvo rastas prakąstas kebabas, tačiau gėrimų butelių nebuvo. Tai paneigia tą aplinkybę, kad jis alkoholinius gėrimus vartojo tuoj po įvykio. Liudytojų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki. Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, nurodė, kad tuo metu, kai L. P. atsitrenkė į J. Ž. automobilį, šalia nebuvo nei vieno liudytojo. Vienintelis įvykį matė E. Č., tačiau jis negali patvirtinti, kad L. P. automobilį vairavo neblaivus. Kaip minėta, byloje yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tikrinimo alkotesteriu rezultatai. Todėl darytina išvada, kad toks neblaivumo patikrinimas šiuo atveju buvo objektyviai galimas. Juo labiau, kad su alkotesterio parodymais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutiko (b. l. 1). Byloje nėra duomenų apie tai, kad, siekiant atlikti patikrinimą alkotesteriu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu buvo panaudota neleistina prievarta ar kitos neteisėtos priemonės. Be to, jis neišreiškė pageidavimo, kad jam būtų atlikta medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi byloje surinktų įrodymų vertinimas, kaip teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Šiuo atveju L. P. kaltė dėl ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo įrodyta liudytojų patrulių A. L., D. G., A. B. parodymais, kurie yra nuoseklūs, pažeidėjo neblaivumas nustatytas alkoholio matuokliu, visa tai įforminta oficialiai ir atitinka įrodymams keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad pagrindą abejoti pažeidėjo keliama versija sudaro dar ir tai, kad L. P. nėra nuoseklus: įvykio vietoje jis neprisipažino, kad vairavo automobilį, vėliau – teisme, jau pripažino, kad apsisukinėdamas atsitrenkė į kliūtį, tačiau apie tai, kad atsitrenkė į kitą automobilį, sužinojo iš pareigūnų. Be to, vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 233 punktu, jis iškart po eismo įvykio privalėjo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Todėl L. P. parodymai, kad jis tiesiog sėdėjo automobilyje, valgė kebabą, gėrė alų ir degtinę, nepasitvirtino, kadangi policijos pareigūnų padarytame vaizdo įraše L. P. automobilyje nematyti degtinės ar alaus butelių. Darytina išvada, kad L. P. paaiškinimas yra gynybos būdas, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nėra nenuginčijamų įrodymų, jog L. P. vairavo automobilį neblaivus, ir nepagrįstai nutarė, kad L. P. nepadarė ATPK 127 str. 3 d. numatyto teisės pažeidimo.
Be to, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, jog nenustatyta, kad L. P. iš viso vairavo automobilį tuo metu, kai buvo padarytas kelių eismo įvykis, dėl ko jį išteisino dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinės teisės pažeidimo. Teismas neteisingai nutarė, kad nesant subjektyviosios pusės požymio – kaltės, negalima pažeidėjui inkriminuoti pasišalinimo iš įvykio vietos, kadangi jis nesuvokė, kad padarė administracinės teisės pažeidimą. Teismas rėmėsi ta aplinkybe, kad L. P. nejuto, kaip manevruodamas atsitrenkė į kitą automobilį, nesuprato ir nesuvokė, kad padarė eismo įvykį. Bylos medžiaga rodo, kad L. P. suprato ir suvokė, kad atsitrenkė į kliūtį – jis manė, kad atsitrenkė į gatvės bordiūrą. Tačiau jis neigė, kad suvokė atsitrenkęs į kitą automobilį. Aukščiau jau pasisakyta, kad nustatyta, jog L. P. įvykio metu vairavo automobilį, todėl jis kaip kelių eismo dalyvis, atsitrenkęs į kliūtį, privalėjo nedelsdamas sustoti ir įvertinti visas eismo įvykio aplinkybes. Kadangi eismo įvykio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis, o nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, jis nedelsdamas privalėjo pranešti policijai apie eismo įvykį. Liudytojo A. L. parodymais nustatyta, kad jis į įvykio vietą nuvažiavo gavęs budėtojo nurodymą, dirbo su kūrybine grupe „Farai“. Budėtojas informavo, kad Audi automobilis apdaužė kitą automobilį. Iš karto po įvykio L. P. neneigė, kad apgadino kitą automobilį, tačiau aiškino, kad automobilį vairavo ne jis, o jo draugė (b. l. 31). Teisme pažeidėjas aiškino, kad jis apsukinėjo mašiną ir pajuto smūgį, pamanė, kad atsitrenkė į gatvės bortą. Tačiau iš automobilio neišlipo (b. l. 45). Pareigūnų A. B. ir D. G. parodymais nustatyta, jog automobiliu važiavo tik vairuotojas L. P.. Tokias pačias aplinkybes jie nurodė ir nagrinėjant administracinę bylą Alytaus rajono apylinkės teisme. Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose – kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, daro išvadą, kad ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės. Liudytojo E. Č. parodymais nustatyta, kad nuo Statybininkų gatvės atvažiavo automobilis, išleido žmogų prie pėsčiųjų perėjos, apsisukinėdamas atsitrenkė į kitą mašiną ir nuvažiavo. Jis buvo balkone ir matė įvykį. Po to paskambino policijai (b. l. 12). Iš J. K. paaiškinimo matyti, kad jis matė, kaip iš Statybininkų gatvės atvažiavo tamsios spalvos automobilis, kuris apsisukinėdamas įvažiavime į Aukštakalnio gatvės kiemus atsitrenkė į šalikelėje stovintį „Chysler“ automobilį ir iš įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 11). Minėti liudininkai matė, kad smūgis buvo stiprus, apgadintas automobilis iš vietos pajudėjo apie 1 metrą. Liudininkai įvykį matė gerai, nes gatvė, kurioje viskas įvyko, buvo gerai apšviesta. Darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino ir apie jį nepranešė policijai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Šių argumentų pagrindu konstatuojama, kad L. P. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Dėl to skundžiamu nutarimu L. P. atžvilgiu byla dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinės teisės pažeidimo nutraukta nepagrįstai.
Pažymėtina, jog atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės (pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N444-2387/2010; Nr. N575-2179/2009).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino netinkamai. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pilnutinai ir objektyviai išaiškintos bylos aplinkybes, netinkamai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos, neteisingai kvalifikuotas L. P. padarytas administracinis teisės pažeidimas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas ir šioje byloje priimamas naujas nutarimas dėl L. P. padaryto administracinio teisės pažeidimo.
Pažymėtina, jog Institucija skunde apygardos teismui prašo priimti naują nutarimą, pripažinti L. P. kaltu dėl jam inkriminuojamų administracinės teisės pažeidimų, tačiau nenurodo L. P. skirtinų nuobaudų dydžio.
Atsižvelgiant į tai, kad LR ATPK 302¹¹ straipsnis numato galimybę apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio arba žodinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtą nuobaudą, kai yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutarimą panaikina, pripažįstant L. P. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje ir paskiriant straipsnių sankcijose numatytas nuobaudas.
Pažymėtina, kad automobilio vairavimas, esant neblaiviam, yra vienas iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai.
L. P. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas girtumo laipsnis (2,08 promilės) daugiau nei 5 kartus viršijo leistiną maksimalią normą. Be to, kaip matyti iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 17-19), administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 6 kartus yra pažeidęs E. J. jau yra ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jų tarpe – nepaklusimą teisėtam pareigūno reikalavimui sustoti, už greičio viršijimą, už eismo įvykį (b. l. 17-19), pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už tos pačios rūšies pažeidimą (b. l. 19). Tai neigiamai apibūdina L. P. asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Atsižvelgiant į visa aptarta aukščiau, į tai, kad jis padarė du ATPK numatytus administracinius teisės pažeidimus, į tai, kad pažeidimų, už kuriuos dabar yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, padarymo metu dar turėjo galiojančią nuobaudą, kas yra laikytina atsakomybę sunkinčia aplinkybe pagal ATPK 32 str. 1 d. 5 p., į tai, kad jis savo kaltę pripažino tik iš dalies, ir į tai, kad L. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, teismas nemato pagrindo jam skirti straipsnio sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.
ATPK 33 str. numatyta, jog tuo atveju, kai asmuo padaro kelis teisės pažeidimus, nuobauda skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinės teisės pažeidimų. ATPK 127 str. 3 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas yra sunkesnis nei ATPK 130 str. 1 d. pažeidimas, dėl to teismas L. P. parenką nuobaudą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pagal ATPK 127str. 3 d. sankciją.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viršininko apeliacinį skundą patenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą dėl L. P. padaryto administracinės teisės pažeidimo:
pripažinti L. P. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 4500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;
pripažinti L. P. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, šiuo nutarimu paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą - 4500 Lt (keturių tūkstančių penkių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo ir neskundžiama.