Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. nutarimo G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) Jurbarko rajono agentūros vyresnysis specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad G. K. 2011-04-14 apie 14 val. 30 min. Greičių k., Jurbarko r., Nemuno upėje žvejojo draudžiamais įrankiais – plukdomais tinklais kartu su R. Š. iš žalsvos spalvos aliuminio valties, tuo pažeisdamas Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 punkto reikalavimus. Už šį administracinį teisės pažeidimą G. K. tos pačios Institucijos 2011-04-19 nutarimu nubaustas pagal ATPK 87 str. 3 d. 500 Lt bauda su žalsvos spalvos aliuminio valties konfiskacija. G. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis administracinį teisės pažeidimą padarė grupėje asmenų, lengvinančių G. K. atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Institucija skundžia apygardos teismui Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-06-22 nutarimą, prašo jį panaikinti ir palikti nepakeistą LR AM Kauno RAAD Jurbarko rajono agentūros nutarimą. Skunde nurodoma, jog teismas priėmė skundžiamą nutarimą, neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių. Vienas iš įrodymų yra pareigūnų matyti žvejojančių asmenų veiksmai vandens telkinyje. Liudytojai G. R., E. D., G. S., A. Š., A. B. matė Nemuno upėje žvejojančius asmenis ir matė draudžiamą žvejybos įrankį – plukdomą tinklą. Valtyje buvę asmenys, pastebėję pareigūnus, paskandino plukdomą tinklą, tikėdamiesi išvengti administracinės atsakomybės. Pažeidėjams priplaukus krantą, jie buvo sulaikyti. Valtyje pareigūnai rado baltus maišus, dėžę žuviai dėti, šviežios žuvies gleives. Paminėtų liudytojų parodymai nuoseklūs, tarpusavyje sutampa, nenustatyta, kad jie būtų suinteresuoti apkalbėti G. K., kuris kategoriškai neigia savo kaltę. G. K. ir jo draugų R. Š. ir A. B. parodymai yra šališki, ir turėtų būti vertinami kritiškai. Teismas atmetė penkių skirtingų institucijų pareigūnų parodymus, vadovaudamasis tuo, kad nebuvo surastas tinklas, žuvys ir pažeidimas neužfiksuotas techninėmis priemonėmis. Pažymėtina, kad jokie teisės aktai neįpareigoja aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnus nufilmuoti pažeidimo momentą. Be to, neteisėtai žvejojantys asmenys atsikrato žvejybos įrankių ir sugautos žuvies, siekdami išvengti administracinės atsakomybės. Tai, kad šiuo atveju nebuvo surastas tinklas ir pagauta žuvis, neįrodo, kad G. K. ir R. Š. neatliko neteisėtų veiksmų. Bylos rašytiniais įrodymais G. K. neteisėtos žvejybos faktas yra patvirtintas. Tačiau teismas rėmėsi tik G. K. ir kartu žvejojusio R. Š. iškelta versija dėl valties pardavimo, nors šiuos asmenis siejo bendra žvejybos veikla. Tačiau ši versija teisme liko nepatvirtinta, kadangi jie patys teisme nurodė, kad dažnai kartu žvejoja. Todėl tokia jų pozicija dėl valties pardavimo laikytina gynybine pozicija, siekiant išvengti G. K. administracinės atsakomybės.

Atsiliepimo į Institucijos skundą negauta.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus skundas tenkintinas.

Nors G. K. neigia statęs tinklus ir pažeidęs Mėgėjiškos žūklės taisyklių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.

Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina išvadą, kad G. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Teismo posėdyje liudytojais apklausti E. D., G. S., A. Š., A. B. matė Nemuno upėje žvejojančius du asmenis ir matė draudžiamą žvejybos įrankį – plukdomą tinklą (b. l. 31-32). Esminių prieštaravimų liudytojų parodymuose nenustatyta. Šie asmenys tiesiogiai stebėjo pažeidimo padarymą. Duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir siektų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats pažeidėjas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jų parodymus. Tuo tarpu liudytojo A. B. parodymai nepaneigia pažeidimo padarymo – A. B. pažeidimo padarymo vietoje nebuvo, todėl jo parodymai nėra reikšmingi, o paties G. K. parodymai prieštarauja objektyviems byloje užfiksuotiems duomenims. Taip pat nepatikimi ir liudytojo R. Š. parodymai, kadangi jis teisme parodė, kad ketino pirkti valtį, tačiau nežvejojo, nors byloje užfiksuota, kaip G. K. tikrina tinklą, o R. Š. irkluoja. Be to, šie liudytojai - R. Š. ir A. B. yra atsakomybėn traukiamo asmens draugai ir galimai jie siekia padėti G. K. išvengti atsakomybės. Todėl jų parodymais teismas neturėtų vadovautis. Tai, jog byloje nėra paimta daiktinių įrodymų (tinklo, žuvies), patvirtinančių G. K. inkriminuotą pažeidimą, nepaneigia pažeidimo padarymo fakto. Iš liudytojais apklaustų pareigūnų parodymų matyti, kad tuo metu vandens telkinyje jokios kitos pašalinės valties nebuvo ir kitų asmenų, galėjusių toje vietoje ir tokia pačia valtimi statyti tinklus, nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutarimas naikintinas.

G. K. veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį, kuri (2011 m. kovo 24 d. įstatymo redakcija) numato, kad mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo 200 iki 700 litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Mėgėjiškos žūklės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337, 12.2 punktas draudžia žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais, o šių taisyklių 4.5 punktas tinklinius ne mėgėjiškos žūklės įrankius priskiria prie draudžiamų žvejybos įrankių.

Nors G. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo nepripažino, teisme aiškino, kad jis tik ketino parduoti valtį R. Š., tačiau šią jo versiją paneigia byloje nustatyti duomenys: vienas iš įrodymų yra Aplinkos apsaugos pareigūnų matyti žvejojančių asmenų veiksmai vandens telkinyje. 2011 m. balandžio 14 d. Nemuno upėje ties Greičių k., Jurbarko r. du piliečius iš valties žvejojančius plukdomu tinklu matė VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos vadas G. R., E. D., G. S.. LR AM Kauno RAAD Jurbarko rajono agentūros pareigūnai A. Š. ir A. B. per žiūronus stebėjo Nemuno upėje žvejojančius asmenis ir matė draudžiamą žvejybos įrankį - plukdomą tinklą. Valtyje buvę asmenys, pastebėję pareigūnus, paskandino plukdomąjį tinklą, tikėdamiesi išvengti administracines atsakomybės. Pažeidėjams priplaukus krantą, jie buvo sulaikyti. Valtyje pareigūnai rado baltus maišus, dėžę žuviai dėti, šviežios žuvies gleives. Liudytojas A. B. šių aplinkybių nepaneigė. Jis tik nurodė, kad žvejojo 2011 m. balandžio 13 d. ir valtyje buvo palikęs indą žuviai dėti. Tačiau 2011 m. balandžio 14 d. pareigūnai valtyje rado du baltus maišus, kurie skirti tinklui sudėti, dėžę žuviai dėti ir šviežios žuvies gleivių. Liudytojų pareigūnų A. Š., A. B., G. S., E. D., parodymai nuoseklūs, atitinka nustatytai loginei įvykių sekai, nurodyti faktai pagal jų suvokimo, atsiminimo, išdėstymo sąlygas yra logiški bei tarpusavyje sutampa. Būtent iš šių liudytojų, vykdžiusių tarnybines pareigas, parodymų viseto susiformuoja konkreti bei nuosekli įvykių seka. Byloje nenustatytos aplinkybės (jų nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo), leidžiančios manyti, kad šių liudytojų ir G. K. santykiai yra priešiški, kad jie turi pagrindo nepagristai šį asmenį kaltinti ir apkalbėti. Pareigūnų parodymai nėra prielaidos ar spėliojimai, tai yra objektyvūs duomenys, nustatant pažeidimo faktą bei jo subjektą, todėl teismas netikėti paminėtų liudytojų parodymais pagrindo neturi.

Konstatuotina, jog nors G. K. neigė padaręs ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, žvejojęs draudžiamais žvejybos įrankiais, byloje surinkta pakankamai nurodyto pažeidimo padarymą patvirtinančių įrodymų (2011-04-14 administracinio teisės pažeidimo protokolas, LR AM Kauno RAAD Jurbarko rajono agentūros pareigūnų A. Š. ir A. B. tarnybiniai pranešimai, VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos pareigūnų G. S., E. D., G. R. tarnybiniai pranešimai, šių liudytojų apklausa teismo posėdžio metu). Pats pažeidėjas nepateikė jokių kitų objektyvių jam inkriminuojamą kaltinimą paneigiančių įrodymų. Pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą darytų nuotraukų nepateikimas teismui taip pat nevertintinas kaip pagrindas konstatuoti, kad G. K. ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo nepadarė ir bylos teiseną nutraukti. Todėl, tenkinant apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nutarimas dėl bylos nutraukimo naikintinas. G. K. pripažintinas kaltu dėl ATPK 87 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir jam skirtina nuobauda šio straipsnio sankcijos ribose, atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus skundą patenkinti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. nutarimą, kuriuo G. K. pagal ATPK 87 str. 3 d. paskirta nuobauda panaikinta ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, panaikinti.

Pripažinti G. K. kaltu, padarius ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam nuobaudą – 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą su žalsvos spalvos valties konfiskavimu.

Nutartis įsiteisėja nuo josios paskelbimo ir yra neskundžiama.