Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios A. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. vasario 10 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus teikimas dėl nuteistajai A. B. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios A. B. skundas tenkintinas.

6. BK 48 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas gali taikyti įstatyme numatytas priemones, įskaitant šios bausmės pakeitimą areštu. Sprendžiant, ar toks vengimas nustatytas, vertintina, kaip nuteistasis vykdė nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus ir kitus bausmės vykdymo metu jam tenkančius reikalavimus.

7. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas toks nuteistojo elgesys, kuriuo sąmoningai nevykdomi ar netinkamai vykdomi būtent tie nuosprendžiu paskirti įpareigojimai, draudimai ir kitos su bausmės vykdymu susijusios pareigos, kurių laikymasis buvo kontroliuojamas Probacijos tarnybos. Sprendžiant, ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokia teisinė reakcija konkrečiu atveju yra būtina, turi būti vertinama ne tik formali pažeidimo aplinkybė, bet ir jo pobūdis, intensyvumas, tęstinumas, nuteistojo valinis santykis su pareigų nevykdymu, taip pat tai, ar pareigos nebuvo vykdomos dėl objektyvių priežasčių. Vien naujų teisės pažeidimų padarymas savaime dar nereiškia sąmoningo laisvės apribojimo bausmės vengimo, jeigu bylos duomenys nerodo, kad tokiu elgesiu kartu buvo piktybiškai nevykdomi šios bausmės turinį sudarantys draudimai ar įpareigojimai.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nuteistosios A. B. gynėjos pateiktais medicininiais duomenimis, taip pat įvertinęs skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas nuteistajai paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, nėra pakankamai pagrįsta bylos duomenų visuma.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. į Probacijos tarnybos registrą įrašyta 2025 m. lapkričio 4 d., o 2025 m. lapkričio 7 d. ji buvo pasirašytinai supažindinta su laisvės apribojimo bausmės sąlygomis, jų vykdymo tvarka ir teisinėmis pasekmėmis jų nevykdant. Nuteistajai buvo nustatytas įpareigojimas per 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajai J. D. 160 Eur turtinę žalą, tačiau iki 2026 m. vasario 3 d. šis įpareigojimas nebuvo visiškai įvykdytas. Bylos duomenimis, individualių pokalbių metu nuteistoji buvo raginama pradėti atlyginti žalą, jai siūlyta dalyvauti mediacijos procese, tačiau ji šio pasiūlymo atsisakė; 2026 m. sausio 13 d. ji buvo pakartotinai įspėta dėl netinkamo bausmės vykdymo. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad nuteistoji nedirba, nuo 2025 m. birželio 13 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje, nuo 2026 m. sausio 13 d. dalyvauja elgesio pataisos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, o probacijos laikotarpiu ji buvo bausta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą.

10. Vien ta aplinkybė, kad nuteistoji per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo atlyginti 160 Eur turtinę žalą, nagrinėjamu atveju savaime nėra pakankama išvadai, jog ji sąmoningai vengė atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde nurodė objektyvias turtinės žalos neatlyginimo priežastis: ji nedirba, neturi savarankiškų pajamų, registruojasi Užimtumo tarnyboje, taip pat teigė turinti sveikatos sutrikimų ir pateikė tai pagrindžiančius duomenis. Be to, 2026 m. vasario 6 d. nuteistoji nukentėjusiajai pervedė 70 Eur, t. y. pradėjo vykdyti įpareigojimą atlyginti žalą. Esant tokiems duomenims, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad visos žalos neatlyginimą per nustatytą terminą lėmė nuteistosios tyčinis ir piktybiškas siekis nevykdyti teismo paskirto įpareigojimo.

11. Probacijos tarnybos nurodyti nuteistosios įvykdyti administraciniai nusižengimai nagrinėjamu atveju taip pat nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistoji vengė atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Nors laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu A. B. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, vien ši aplinkybė savaime negali būti tapatinama su BK 48 straipsnio 8 dalyje vartojama vengimo atlikti laisvės apribojimo bausmę sąvoka. Bylos duomenys nerodo, kad nuteistoji iš esmės nevykdė laisvės apribojimo bausmės turinį šiuo atveju sudariusių pareigų ar sąmoningai ir piktybiškai siekė jų nevykdyti. Vertinant nuosprendžiu A. B. paskirtų įpareigojimų – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per nustatytą terminą sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą – vykdymą, taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnyje nustatytų bendrųjų pareigų laikymąsi, byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti sistemingą probacijos kontrolės ignoravimą, atsisakymą vykdyti Probacijos tarnybos teisėtus nurodymus ar kitokį demonstratyvų paskirtos bausmės vengimą. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad A. B. iš esmės vykdė didžiąją dalį jai nustatytų laisvės apribojimo bausmės sąlygų. Ji registruojasi Užimtumo tarnyboje, dalyvauja jai paskirtoje elgesio pataisos programoje, o vienintelis aiškiai nustatytas netinkamai vykdytas įpareigojimas buvo įpareigojimas per teismo nustatytą terminą atlyginti turtinę žalą.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys leidžia konstatuoti, kad nuteistosios elgesys probacijos laikotarpiu nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas, tačiau jų nepakanka išvadai, jog ji sąmoningai ir piktybiškai vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę BK 48 straipsnio 8 dalies prasme. Nustatytos aplinkybės rodo ne apskritai paskirtų pareigų nevykdymą, bet vieno įpareigojimo netinkamą įvykdymą per nustatytą terminą. Dėl to nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo taikyti griežčiausią BK 48 straipsnio 8 dalyje numatytą priemonę – laisvės apribojimo bausmės pakeitimą areštu. Kartu pažymėtina, kad ši išvada nepaneigia nuteistosios pareigos ir toliau tinkamai vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, visų pirma atlyginti likusią nukentėjusiajai padarytą žalą, o ateityje nustačius sąmoningą ir piktybišką šių pareigų nevykdymą galėtų būti sprendžiamas BK 48 straipsnio 8 dalies taikymo klausimas.

13. Vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą, papildomai pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. B. buvo nuteista už BK 182 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už baudžiamąjį nusižengimą skiriama arešto bausmė nuo 10 iki 45 parų. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, keisdamas nuteistajai paskirtą laisvės apribojimo bausmę, paskyrė 60 parų arešto bausmę, t. y. didesnę, negu įstatymas leidžia skirti už šios rūšies nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė savaime patvirtina, kad skundžiama nutartis priimta netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina jau ir dėl pirmiau aptartų motyvų, plačiau dėl netinkamai parinkto arešto dydžio nepasisakytina.

14. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino Probacijos tarnybos teikimą ir A. B. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitė areštu. Byloje nustatyti duomenys leidžia konstatuoti nuteistosios netinkamą ir nepakankamai atsakingą elgesį, tačiau jų nepakanka išvadai, kad ji sąmoningai ir piktybiškai vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę BK 48 straipsnio 8 dalies prasme. Esant tokioms aplinkybėms, nebuvo pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo taikyti griežčiausią šioje normoje numatytą teisinę priemonę – laisvės apribojimo bausmės pakeitimą areštu. Dėl to skundžiama teismo nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – Probacijos tarnybos teikimą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. vasario 10 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą:

Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus teikimą dėl A. B. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.