Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutarimas

2021-08-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A13.-970-766/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-08-16
Bylos Nr.
A13.-970-766/2021
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00421-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Daiva Šabanskienė (pirm.)
Pažeidėjas
I. M.
Institucija
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamentas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A13.-970-766/2021Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00421-2021-6
ROIK: (duomenys neskelbtini)(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.9.10.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. rugpjūčio 16 d.Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė,sekretoriaujant A. A.,

dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento atstovei D. K.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. M., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), pensininkė, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 18 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. gegužės 11 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento pareigūnai atliko neplaninį laikomų gyvūnų augintinių patikrinimą pagal gautą pranešimą dėl galimai netinkamai prižiūrimų gyvūnų augintinių. Patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), I. M. laiko 2 gyvūnus augintinius (šunis), iš jų viena kalė Č. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir vienas šuo, amžius nežinomas. Nustatyta, kad kalė Č., mišrūnė, laikoma pririšta prie būdos; gyvūnas stipriai išliesėjęs, atsikišęs stuburkaulis, kailis pasišiaušęs, visų kojų oda iki papilvės ir pasmakrės sritis nuplikusi, paraudusi, vietomis pasidengusi šašais, šlapiuojančiomis opomis, kraujuojančiomis žaizdomis, vietomis matosi pūlingi židiniai, hiperemiška; odos pažeidimai įsisenėję, nuo gyvūno sklinda nemalonus kvapas. Galinės kairės kojos dėl pažeidimų neprimina, stovi šios kojos neremdama, eina trimis kojomis. Dėl ligos gyvūnas vangus, apatiškas, labai mažai ėda. 2021-05-11 I. M. paaiškinime užfiksuota, kad ji prieš dvi savaites pastebėjo, jog šuns kojos, pasmakrė pradėjo plikti, šuo laižė nuplikusias vietas, tačiau į veterinarijos gydytoją nesikreipė, pati gyvūno negydė. Dėl šio neveikimo gyvūnui sukėlė skausmą, kančią, prasta gyvūno sveikatos būklė užsitęsė ir tapo labai pavojinga, atsirado kraujuojančios žaizdos, gyvūnas kentė didelį skausmą, jam buvo sukelta nereikalinga kančia, šuo nebuvo pakankamai šeriamas, stipriai išliesėjo, toliau negydomam gyvūnui grėsė žūtis. Šiuo neveikimu I. M. pažeidė 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas (veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnui tokia pagalba būtina), 4 straipsnio 2 dalies 17 punkto nuostatas (nepakankamas gyvūnų šėrimas). Nustatyta, kad I. M. nesirūpino savo augintiniu, nesiėmė sergančiam ir kenčiančiam gyvūnui ieškoti veterinarinės pagalbos, buvo abejinga ilgą laiką, taip žiauriai elgdamasi su gyvūnu, kankindama gyvūną, kai dėl to jam grėsė žūtis ar suluošinimas, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 18 dalyje.

Teismo posėdžio metu I. M. kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad ne tiek laiko gyvūnas sirgo, kiek nurodyta protokole. Gal ir sirgo, bet nesimatė tų požymių. Pastebėjo, kai pradėjo laižyti kojas ir jos pradėjo plikti. Šunį augino nuo mažens, jam apie (duomenys neskelbtini) metų. Buvo soti, buvo maitinama, mylimiausias jos šuniukas. Abu su vyru ją mylėjo, žiūrėjo. Šuo buvo pririštas prie būdos, neveislinis, mišrūnas, vardu Č. Valgė normaliai, šeriama buvo reguliariai, nebuvo alkana. Galėjo nevalgyti dėl ligos. Kai pamatė, išsigando, vyras nuvyko į (duomenys neskelbtini), į vaistinę. Buvo atvykęs veterinaras ir pasakė, kad vaistų nereikia, kad išsiveža šunį. Kai pamatė, kad šuniui negerai, vyras vyko vaistų. Tikrai ne prieš dvi savaites. Tris dienas ieškojo vaistinės. Nematė, kad šuns žaizdos kraujuotų, nematė šašų. Pripažįsta, kad neieškojo vaistų, todėl padarė blogai, anksčiau nesuspėjo vaistų nupirkti, nes neturėjo pinigų. Šuo sirgo apie šešias dienas, bet tikrai ne dvi savaites. Kai atvažiavo veterinaras, labai rėkė, ji sumišo, todėl jam pasakė bet ką, jis neleido pasakyti nei žodžio. Šiuo metu šuo paimtas, pasirašė, kad savanoriškai atiduoda. Sakė atiduoti šunį, tai ji ir atidavė visai. Po to pati jo sveikata nesidomėjo, nes ir nereikėjo labai domėtis, visur skelbė, gavo popierius. Prašo neskirti didelės baudos, nes gauna tik pensiją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, - užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt eurų (administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusi redakcija).

Žiauraus elgesio su gyvūnu, gyvūno kankinimo sąvokos ANK nėra pateiktos, tačiau jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu. Tokiais veiksmais pripažįstamas veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnui tokia pagalba būtina (4 straipsnio 2 dalies 2 punktas), taip pat nepakankamas gyvūno šėrimas (4 straipsnio 2 dalies 17 punktas).

Iš byloje esančio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento 2021 m. birželio 3 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos ir atskleistos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-4).

Kaip jau minėta anksčiau nutarime, patikrinimo metu pas I. M. rasti 2 gyvūnai augintiniai (šunys). Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvūnas (šuo) vardu Č. stipriai išliesėjęs, atsikišęs stuburkaulis, kailis pasišiaušęs, visų kojų oda iki papilvės ir pasmakrės sritis nuplikusi, paraudusi, vietomis pasidengusi šašais, šlapiuojančiomis opomis, kraujuojančiomis žaizdomis, vietomis matosi pūlingi židiniai, odos pažeidimai įsisenėję, nuo gyvūno sklinda nemalonus kvapas, galinės kairės kojos dėl pažeidimų neprimina, stovi šios kojos neremdama, eina trimis kojomis. Dėl ligos gyvūnas vangus, apatiškas, labai mažai ėda. Įvertinus kalės sveikatos būklę patikrinimo metu, nesuteikus gyvūnui skubios veterinarinės pagalbos, prognozė gyvūno atžvilgiu – gyvūno žūtis. (b. l. 5-9).

Iš byloje esančio I. M. 2021-05-11 paaiškinimo matyti, kad ji nurodė, jog laiko šuniuką vardu Č., prieš 2 savaites pastebėjo, kad šuns kojos ėmė plikti, vėliau nupliko ir pasmakrė, ėmė laižyti kojas. Pas gydytoją nesikreipė, nes nežinojo kur, buvo nusprendę gydyti patys. Negydė dėl nežinojimo, galvojo, kad praeis.(b. l. 10).

Iš I. M. 2021-05-11 prašymo-sutikimo matyti, kad ji prašo tarpininkauti ir perduoti jai priklausančią sergančią kalę vardu Č. tolimesniam laikymui ir gydymui globos namas, kadangi tinkamai pasirūpinti ir prižiūrėti neturi galimybių (b. l. 11).

2021-05-12 V. A. IĮ (duomenys neskelbtini) veterinarijos kabineto pažymoje nurodyta, kad 2021-05-11 į veterinarijos kabinetą kreipėsi VMVT darbuotojai. Atvežtas šuo, patelė, maždaug 12-14 metų amžiaus, ruda su baltu, neženklinta, vardu Č. Šuo labai prasto įmitimo, išliesėjęs, sergantis. Daugybė šlapiuojančių odos pažeidimų, padengtų šašais, pūlingu eksudatu. Pažeidimai apėmę maždaug 40-50% kūno. Šuo neleidžia liestis prie odos, pažeidimai skausmingi. Liga Labai įsisenėjusi. Nustatyta demodekozė, paskirtas gydymas. Šuo atiduotas VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ globai. (b. l. 12).

2021-06-02 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje informacijoje apie kalytę Č. nurodyta, kad 2021-05-12 į gyvūnų prieglaudą buvo pristatyta kalytė Č. Jos snukis, kojos, papilvė, pasmakrė buvo sutinę ir šlapiavo. (duomenys neskelbtini) veterinarijos klinikoje nustatyta liga demodekozė, kuri komplikavosi. Č. labai sunkiai vaikščiojo, jos pėdos buvo suskirdusios ir žaizdotos, kraujavo, ilgi kojų nagai trukdė remtis į žemę. Šiuo metu ji dar vaikšto atsargiai ir nenoriai, tari bijodama nueiti toli nuo savo saugios zonos. Ėda labai noriai, priaugo svorio. Dar vis nedrąsi, visą laiką guli būdoje, išlenda tik atlikti gamtinius reikalus ir pavalgyti. Šlapiavimas baigėsi ketvirtą dieną nuo gydymo pradžios, o plaukai pradėjo želti tik paskutinę savaitę (b. l. 15).

Iš teismo posėdžio metu pateiktos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ informacijos apie kalytės Č. būklę matyti, kad kalytės būklė gera. Po ilgo gydymo ataugo visas kailis, jai nebeskauda vaikštant. Rugpjūčio 5 d. jai buvo atlikta sterilizacija ir pašalinti pieno liaukų augliai. Šiuo metu uždėtas apsauginis gaubtas, kol sveiksta po operacijos.

Byloje surinkti bei teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad I. M. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė gyvūno gerovę žiauriai elgdamasi ir kankindama jį, taip sukeldama grėsmę žūti ar būti suluošintu, nes nesikreipė dėl veterinarinės pagalbos suteikimo, kai gyvūnui ji buvo būtina, nepakankamai jį šėrė (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 ir 17 punktai).

Atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. M. argumentai, kad šuo sirgo ne tiek laiko, kiek nurodyta protokole, o apie šešias dienas. Tai paneigia V. A. IĮ (duomenys neskelbtini) veterinarijos kabineto pažymoje nustatytas faktas, kad liga labai įsisenėjusi. Be to, pati I. M. savo 2021-05-11 paaiškinime pripažino, kad prieš dvi savaites pastebėjo, jog šuns kojos ėmėm plikti, kad veterinarinės pagalbos nesikreipė, nes buvo nusprendę gydyti patys, tačiau negydė, nes galvojo, kad praeis.

I. M. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių administracinio nusižengimo protokole nurodytus pažeidimus, atitinkančius Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, o I. M. paaiškinimus paneigia institucijos tikrinimo metu nustatytos aplinkybės (šuo ligotas, kojų oda, pasmakrės sritis nuplikusi, paraudusi, šlapiuojančiomis opomis, kraujuojančiomis žaizdomis, odos pažeidimai įsisenėję, dėl pažeidimų neprimina kairės galinės kojos, gyvūnas stipriai išliesėjęs, vangus, apatiškas).

Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad I. M. neabejotinai atlikto veiksmus, kurie sukėlė pavojų gyvūno sveikatai ar gyvybei, t. y. savo veikimu ar neveikimu sąlygojo žiaurų elgesį su gyvūnu, jį kankinant, nes ligotam, sergančiam, kenčiančiam skausmus gyvūnui nebuvo suteikta veterinarinė pagalba, kai tokia pagalba būtina, nepakankamai šėrė, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2, 17 punktus, todėl jos veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje. Šio straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo taisyklės apibrėžtos ANK 34 straipsnyje. Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su žemės ūkio, veterinarijos veikla ir gyvūnų globa) ir tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. I. M. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino tik iš dalies, todėl teismas jos dalinio prisipažinimo nevertina kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat nenustatė jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Duomenų apie I. M. patraukimą administracinėn atsakomybėn byloje nėra. Pensininkė. Savo elgesio nevertino neigiamai bandydama save pateisinti, todėl jai už padarytą nusižengimą skirtina nuobauda neviršijanti sankcijoje numatyto vidurkio (taikoma straipsnio redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu).

ANK 346 straipsnio 20 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 18 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Tai alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas sprendžia, kad esant administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių visumai, administracinio poveikio priemonės netaikymas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų ir paskirties – ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir apriboti ar atimti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, I. M. iki institucijos patikrinimo pakankamai nesirūpino laikomu gyvūnu, nesuteikė jam būtinosios veterinarinės pagalbos, jos veiksmai (veikimas ir neveikimas) atitinka žiauraus elgesio su gyvūnais, gyvūnų kankinimo, dėl ko gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, sudėtį. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, taikytinas gyvūno konfiskavimas. Atsižvelgus į I. M. įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą, vien baudos jai skyrimas, netaikant minėtos administracinio poveikio priemonės, pažeistų teisingumo principą (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad iš I. M. paimtas vienas gyvūnas – kalė Č., mišrūnė, ruda, baltu kaklu ir kakta ir perduotas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Šis gyvūnas konfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 591 straipsnio 1 punktu, 630 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais teismas

nutaria:

I. M. pripažinti kalta pagal administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio

18 dalį ir skirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą su gyvūno - kalės Č., mišrūnės, paimtos 2021 m. gegužės 11 d., laikomos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, konfiskavimu.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: (duomenys neskelbtini).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Daiva Šabanskienė