Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei K. R. dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovė K. R. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

3. Teismo posėdžio metu ieškovas R. R. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Patvirtino, jog yra tvirtai apsisprendęs nutraukti santuoką, susitaikyti galimybės nėra. Bendro nekilnojamojo, registruoto kilnojamojo turto nėra, bendrų kreditorių šalys neturi.

4. Teismo posėdžio metu K. R. su ieškiniu sutiko visiškai. Patvirtino, kad šalys yra apsisprendusios nutraukti jų santuoką. Sutinka su visomis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir visais ieškinio reikalavimais. Patvirtino, kad bendro nekilnojamojo, registruoto kilnojamojo turto nėra, bendrų kreditorių šalys neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Kretingos Viešpaties Apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, jų santuoka (duomenys neskelbtini) įtraukta į apskaitą Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, įrašo Nr. 10. Byloje nekilo ginčo, jog šalys nebegyvena kartu, bendro ūkio nebeveda. Byloje nėra ginčo dėl civilinės santuokos nutraukimo fakto, po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams paliktinų pavardžių ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

6. Teisme 2022 m. gegužės 20 d. gautas šalių prašymas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo, juo šalys prašė iš ginčo teisenos pereiti į ypatingąją teiseną ir patvirtinti jų pasirašytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, o civilinę bylą nutraukti. Pažymėtina, kad remiantis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsniu, nutraukti santuoką (panaikinti santuokos apskaitos įrašą) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima tik esant šiame straipsnyje numatytų sąlygų visumai, t. y. nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs, sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. prieš 4 mėnesius. Tai reiškia, kad šiuo metu šalių santuokos nutraukimas supaprastinto proceso tvarka nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo netenkintinas, byla išnagrinėta teismo posėdyje ginčo teisenos tvarka.

Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

7. CK bei kiti įstatymai nenustato santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos santykiams pagal analogiją (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3.49 straipsnyje), santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3.24 straipsnio) nuostatas. Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, taip pat išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49 straipsnis, 3.59 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).

8. Bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, jog atkurti šeiminių santykių nėra galimybės, abu sutuoktiniai pageidauja nutraukti jų civilinę santuoką. Bylos nagrinėjimo metu išklausęs šalių paaiškinimus, teismas įsitikino, jog šalių santuoka faktiškai yra iširusi. Atsižvelgiant į tai, nėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas, šalių santuokos apskaitos įrašas naikintinas ir spręstina dėl su santuokos nutraukimu susijusių klausimų (CK 3.53 straipsnio 2 dalis, 3.54 straipsnio 4 dalis).

9. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančios CK trečiosios knygos normos sutuoktiniams nustato lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas pareigas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė nutraukti šalių santuoką (panaikinti santuokos apskaitos įrašą) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškinyje nurodoma, jog sutuoktiniai nėra linkę viešai aiškinti santuokos iširimo priežastis. Teismo posėdžio metu atsakovės sutiko, jog šalių santuokos apskaitos įrašas būtų panaikintas dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismo posėdžio metu šalių teiktus paaiškinimus, nesant ginčo, santuokos apskaitos įrašas panaikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių

11. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovui paliktina pavardė R., atsakovei – prieš santuoką turėta pavardė S. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

12. Šalims išlaikymo vienas iš kito nereikalaujant, išlaikymas jiems nepriteistinas (CK 3.59 straipsnio, 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokos metu įgyto turto

13. Sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, teismas, be kita ko, privalo išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą (CK 3.59 straipsnis).

14. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįgijo. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad kitą turtą (kilnojamuosius daiktus) yra pasidalinę gera valia, ginčo dėl šio turto nėra. Iki santuokos sudarymo šalių vardu įgytas turtas laikytinas jų asmenine nuosavybe, todėl naikinant santuokos apskaitos įrašą šioje byloje jo padalijimo klausimas nespręstinas.

15. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad santuokos metu kreditorių neįgijo. Teismui pateikti įrodymai apie tai, kad iki santuokos sudarymo ieškovas įgijo skolinių įsipareigojimų kreditoriui „Swedbank“, AB, atsakovė iki santuokos sudarymo įgijo įsipareigojimų kreditoriams V. Š. ir E. Š.. Paminėti kreditoriai CK 3.126 straipsnyje nustatyta tvarka buvo informuoti apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, tačiau kreditoriai prašymo dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis teismui nepateikė, pretenzijų šalims nepareiškė. Kadangi anksčiau paminėti įsipareigojimai įgyti iki santuokos sudarymo, naikinant santuokos apskaitos įrašą šių įsipareigojimų padalinimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

17. Šioje byloje ieškovas už ieškinį sumokėjo 89 Eur žyminio mokesčio. Įrodymų apie kitas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta. Įrodymų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat nepateikta.

18. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nekilo ginčo dėl ieškinio reikalavimų, atsakovė su ieškiniu sutiko visiškai, šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o supaprastinta tvarka santuoka negalėjo būti nutraukta tik dėl CK 3.51 straipsnyje numatytų apribojimų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog sprendimas iš esmės yra priimamas abiejų šalių naudai, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 50 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 44,50 Eur (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti ieškovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Kretingos Viešpaties Apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje sudarytos santuokos, (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, apskaitos įrašą Nr. 10, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovui R. R. palikti pavardę R., atsakovei K. R. palikti iki santuokos turėtą pavardę S..

Priteisti ieškovui R. R. iš atsakovės K. R. 44,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.