Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-03 · Administracinė byla Nr. I-804-644/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-03
Bylos Nr.
I-804-644/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02023-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis, Asta Urbonienė
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Pravieniškių pataisos namams
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-804-644/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02023-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 37.5; 37.6; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 3 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiškėjui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. K. teismo posėdžio metu skundą (b. l. 1-4) palaikė ir prašė teismo: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) 2018 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. 69-276; 2) panaikinti Pravieniškių PN-AK 2018 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 69-606; 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 2S-1679; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 50 Eur turtinės žalos atlyginimą (už SIM kortelę); 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. balandžio 17 d. atvykus į Pravieniškių PN-AK iš jo neteisėtai buvo paimta informacinė laikmena (SIM-SD kortelė), o už jos laikymą 2019 m. balandžio 19 d. nutarimu pareiškėjui buvo nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjo teigimu, už šios kortelės laikymą jis negalėjo būti baudžiamas drausmine nuobauda, nes pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedą, tokią kortelę nuteistiesiems su savimi turėti leidžiama, kadangi ji nepritaikyta priimti ir siųsti informaciją. Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. balandžio 20 d. nutarimu pareiškėjui nepagrįstai buvo skirta dar viena drausminė nuobauda – draudimas apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje 1 mėnesį. Pareiškėjo teigimu, nuobauda jam buvo skirta dėl pareigūno V. Š. keršto, nes jam rengiantis išvykti į kitą sektorių, pareigūnas prie jo priekabiavo, o pareiškėjas atsisakė vykdyti neteisėtus pareigūno reikalavimus. Dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus nepagrįstų nutarimų pareiškėjas skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, tačiau 2018 m. gegužės 24 d. Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimu Pravieniškių PN-AK nutarimai buvo palikti galioti. Pareiškėjo teigimu, Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą išnagrinėjo formaliai, todėl taip pat turi būti laikomas atsakovu byloje. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė nepatogumus, dvasines kančias, depresiją, pažeminimą, nepilnavertiškumo jausmą, kas sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovas bei atsakovo, Lietuvos valstybės, atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepimu (b. l. 20-24) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad 2018 m. balandžio 17 d. apie 14.55 val. daiktų apžiūros metu pareiškėjo asmeniniuose daiktuose buvo rasta ir paimta mobilaus ryšio kortelė SIM „Labas“. Dėl šios priežasties, pareiškėjui 2018 m. balandžio 19 d. Pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 69-276 buvo paskirta nuobauda – papeikimas. Nuobauda skirta teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, kadangi pareiškėjas su savimi turėjo neleistinų daiktų ir tuo pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 112 straipsnio 4 dalies reikalavimus bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo nuostatas. Pažymėjo, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedą, SIM kortelės nėra įtrauktos į Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą.

Remiantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-193 patvirtinto Pataisos namų 2-ame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų skaičiuočių ir patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 15 punktu, kamerose laikomų nuteistųjų skaičiuotės ir patikrinimo metu, skaičiuojančiam pareigūnui užėjus į kamerą, visi joje laikomi nuteistieji (išskyrus turinčius gydytojo rašytinį atleidimą dėl ligos (lovos režimas)) privalo atsistoti šalia savo miegamųjų vietų. Pareiškėjui 2018 m. balandžio 20 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu Nr. 68-606 drausminė nuobauda – draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) – buvo paskirta už tai, kad jis 2018 m. balandžio 17 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. apie 8.15 val. uždarojoje zonoje, rytinio nuteistųjų patikrinimo metu, kameroje nevykdė teisėto pareigūnų nurodymo atsikelti iš lovos ir apsimauti kelnes. Nuteistasis išlipo iš lovos tik po kelių duotų nurodymų, neapsimovęs kelnių. Kameroje nuteistasis reiškė nepasitenkinimą, sakydamas „aš galiu būti ir nuogas, kur taip parašyta, kad negaliu būti nuogas“. Tuo pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Aprašo 15 punkto reikalavimus. Pareiškėjas su ginčijamais nutarimais buvo supažindintas pasirašytinai. Pareiškėjo argumentai dėl tariamai padarytos žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų nustatytą teisę į žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu (b. l. 18-21) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad išnagrinėjus dokumentinę medžiagą nustatyta, jog 2018 m. balandžio 17 d. apie 14.55 vai. daiktų apžiūros metu pareiškėjo asmeniniuose daiktuose buvo rasta ir paimta mobilaus ryšio SM kortelė „Labas". Dėl įvykio buvo surašyti tarnybiniai pranešimai, pareiškėjui pasiūlyta pasiaiškinti raštu. 2018 m. balandžio 17 d. pasiaiškinime pareiškėjas patvirtino, jog rasta SIM kortelė priklauso jam. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kortelė nėra aktyvi, todėl turi būti laikoma informacine laikmena. Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes. Pareiškėjui buvo skirta švelniausia iš BVK 142 straipsnyje nurodytų nuobaudų, todėl konstatuotina, kad Pravieniškių PN-AK direktorius 2018 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 69-276 nuobaudą – papeikimą – pareiškėjui skyrė pagrįstai ir teisėtai. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. balandžio 20 d. nutarimu pareiškėjui buvo skirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje. Išnagrinėjus dokumentinę medžiagą nustatyta, kad 2018 m. balandžio 17 d. apie 8.15 val. rytinio patikrinimo metu Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnui užėjus į kamerą, pareiškėjas gulėjo lovoje neapsivilkęs kelnių. Pareigūnui nurodžius atsikelti iš lovos ir apsimauti kelnes, nurodymo jis neįvykdė ir iš lovos išlipo tik po kelių duotų nurodymų. Kameroje pareiškėjas reiškė nepasitenkinimą, sakė, kad gali būti nuogas. Pažymėjo, kad rytinio patikrinimo metu, į kamerą užėjus nuteistuosius skaičiuojančiam pareigūnui, visi nuteistieji privalo atsistoti šalia savo miegamųjų vietų. Nevykdydamas pareigūno nurodymų atsikelti, pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Aprašo 15 punkto reikalavimus, todėl atsirado pagrindas jį bausti drausmine tvarka. Pareiškėjo bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimas yra tinkamai užfiksuotas, nuobauda paskirta įgalioto asmens, įvertinus įvykio aplinkybes, yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, todėl naikinti jos nėra teisinio pagrindo. Nesant Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2018 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 69-276, kuriuo pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas, taip pat Pravieniškių PN-AK 2018 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 69-606, kuriuo jam buvo skirta nuobauda – draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 2S-1679, kuriuo pareiškėjo skundas dėl minėtų nutarimų buvo išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo; taip pat 50 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta galimai neteisėtais Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnų veiksmais priimant ginčijamus sprendimus ir paėmus iš jo kortelę, bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta galimai neteisėtais Kalėjimų departamento veiksmais, priimant ginčijamą sprendimą.

Dėl drausminių nuobaudų skyrimo.

Pareiškėjui drausminė nuobauda – papeikimas, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 69-276 buvo paskirta už tai, kad jis padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. 2018 m. balandžio 17 d. apie 14.55 val. daiktų apžiūros metu jo asmeniniuose daiktuose buvo rasta ir paimta mobilaus ryšio kortelė SIM „Labas“. Nutarimu konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, BVK 112 straipsnio 4 dalį bei Pataisos įstaigų vidais tvarkos taisyklių 18 priedo nuostatas (b. l. 5, 31, 41).

Pareiškėjui drausminė nuobauda – draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 68-606 buvo paskirta už tai, kad jis padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. 2018 m. balandžio 17 d. 8.15 val. uždarojoje zonoje, rytinio nuteistųjų patikrinimo metu, kameroje nevykdė teisėto pareigūnų nurodymo atsikelti iš lovos ir apsimauti kelnes. Pareiškėjas išlipo iš lovos tik po kelių duotų nurodymų ir neapsimovęs kelnių, taip pat reiškė nepasitenkinimą. Nutarimu konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Pataisos namų 2-ame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų skaičiuočių ir patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 15 punkto reikalavimus (b. l. 6, 22, 45).

Nesutikdamas su paskirtomis drausminėmis nuobaudomis pareiškėjas 2018 m. balandžio 24 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, tačiau Kalėjimų departamento direktorius 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 2S-1679 konstatavo, jog 2018 m. balandžio 19 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. nutarimais drausminės nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos pagrįstai ir teisėtai (b. l. 7-9, 24-26, 33-35).

BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.) ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė (drausminių nuobaudų rūšys) už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. Ši atsakomybė yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis - t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti, ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (žr. LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2010 ir t.t.).

Konkrečiu atveju, pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jo asmeniniuose daiktuose rasta kortelė priklausė jam, tačiau nurodo, kad SIM-SD kortelė nebuvo aktyvi, ja nebuvo galima siųsti informacijos, todėl ji laikytina informacijos laikmena, kurias nuteistiesiems leidžiama su savimi turėti.

Visų pirma, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl 2018 m. balandžio 17 d. iš pareiškėjo paimtos kortelės, teismas pažymi, kad 2018 m. balandžio 17 d. paaiškinime pataisos namų direktoriui (b. l. 36, 44) pats pareiškėjas pažymėjo, jog 2018 m. balandžio 17 d. iš jo buvo paimta SIM kortelė, todėl teismo posėdžio metu pareiškėjo išdėstyti argumentai, kad iš jo buvo paimta ne SIM kortelė, o informacinė laikmena, atmetami.

BVK 112 straipsnio 4 dalis numato, kad nuteistiesiems, išskyrus šio kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiamų su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka yra sunaikinami. Teismas pažymi, kad į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede (akto redakcija nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 20 d.) patvirtintą Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą mobilaus ryšio telefonai, jų dalys ir priedai, taigi ir mobiliojo ryšio SIM kortelės, nepatenka. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, jog Pravieniškių PN-AK direktorius 2018 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 69-276 pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Būtent už nustatytą pažeidimą – į Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą neįtraukto daikto (mobiliojo ryšio SIM kortelės) laikymą, pareiškėjui pagrįstai skirta BVK 142 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta švelniausia drausminė nuobauda – papeikimas. Nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, todėl ją naikinti nėra jokio pagrindo.

Nesutikimą su 2018 m. balandžio 20 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu paskirta drausmine nuobauda – draudimu apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje 1 mėnesį – pareiškėjas motyvuoja tuo, kad ši nuobauda jam buvo paskirta dėl pareigūno V. Š. keršto, nes pareiškėjas atsisakė vykdyti neteisėtus pareigūno reikalavimus, tačiau šį jo argumentą paneigia byloje surinkti įrodymai.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punktą, įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui į patalpą, nuteistieji privalo atsistoti ir pasisveikinti, įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus, kreiptis į pataisos įstaigos administracijos atstovą, pasakydami savo pavardę. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-193 patvirtinto Pravieniškių PN-AK 2-me sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų skaičiuočių ir patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo (b. l. 124-126) 15 punkte nustatyta, kad kamerose laikomų nuteistųjų skaičiuotės ir patikrinimo metu, skaičiuojančiam pareigūnui užėjus į kamerą, visi joje laikomi nuteistieji (išskyrus turinčius gydytojo rašytinį atleidimą dėl ligos) privalo atsistoti šalia savo miegamų vietų. Pagal Aprašo 18.2 punktą, patikrinimų ir skaičiuočių metu nuteistieji privalo nedėvėti vien apatinių drabužių. Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, pataisos įstaigos pareigūnams įėjus į kamerą, pareiškėjas turėjo nedelsiant atsistoti ir nebūti apsirengęs vien apatiniais drabužiais.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 17 d. buvo laikomas ne kamerų tipo patalpoje Nr. 14, kaip nurodoma Pravieniškių PN-AK Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistų D. R. bei V. Š. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 27, 46, 47), bet kamerų tipo patalpoje Nr. 15. Kaip matyti iš Pravieniškių PN-AK 2019 m. sausio 30 d. rašto ir 2019 m. sausio 29 d. pažymos (b. l. 164, 165), atsakovas nurodydamas pareiškėjo kameros numerį padarė techninę klaidą.

Bylos duomenys, t. y. Pravieniškių PN-AK Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistų D. R. bei V. Š. tarnybiniai pranešimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad 2018 m. balandžio 17 d. 8.15 val. uždarojoje zonoje rytinio nuteistųjų patikrinimo metu pareigūnams įėjus į kamerų tipo patalpą Nr. 15 pareiškėjas gulėjo lovoje, neatsistojo ir buvo be kelnių. Minėtais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atsistojo tik po antro pareigūnų raginimo. Teismas pažymi, kad pats pareiškėjas teismo posėdžiu metu neneigė, jog pareigūnams įėjus kamerą jis atsistojo ne iš karto, o tik po pakartotinio raginimo ir buvo be kelnių. Minėtos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Aprašo 15 punkto reikalavimus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje administracinėje byloje. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti bylos duomenimis, jog 2018 m. balandžio 17 d. 8.15 val. uždarojoje zonoje rytinio nuteistųjų patikrinimo metu kameroje Nr. 15, įėjus pareigūnams pareiškėjas neatsistojo ir nevykdė teisėto pareigūnų nurodymo atsikelti iš lovos ir apsimauti kelnes. Nuteistasis išlipo iš lovos ir atsistojo tik po kelių duotų nurodymų.

Išanalizavęs teisės aktų nuostatas bei byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas minėtais veiksmais (pareigūnams užėjus į kamerą gulėjo lovoje ir nebuvo apsirengęs, nevykdė reikalavimo atsistoti ir apsirengti) pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą imperatyvią specialiąją pareigą nuteistiesiems laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos pareigos vykdyti pataisos įstaigos administracijos (pareigūnų) reikalavimus, taip pat Aprašo 15 punkto nuostatos (kamerose laikomų nuteistųjų skaičiuotės ir patikrinimo metu, skaičiuojančiam pareigūnui užėjus į kamerą, visi joje laikomi nuteistieji privalo atsistoti šalia savo miegamų vietų).

Pareiškėjas nurodo, kad su Vidaus tvarkos taisyklėmis nebuvo supažindintas, tačiau, teismas pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės yra norminis teisės aktas ir skelbiamas viešai, taigi atsakovui negali kilti pareigos papildomai supažindinti pareiškėją su šiuo norminiu aktu. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl jo nesupažindinimo su Vidaus tvarkos taikelėmis yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami.

Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad jis buvo nubaustas drausmine nuobauda dėl pareigūno V. Š. keršto. Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu paliudijo, kad per pastaruosius metus jis dėl pareiškėjo elgesio surašė tik du tarnybinius pranešimus. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. balandžio 20 d. nutarimu drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta, kaip tvirtina pareiškėjas, dėl pareigūnų keršto. Tokių įrodymų byloje nėra. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui drausminė nuobauda – draudimas apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje 1 mėnesį – buvo skirta ne dėl pareigūnų keršto, bet dėl pareigos vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus nevykdymą ir nustatytos pataisos įstaigų tvarkos nesilaikymą.

Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, taip pat pagrįstai konstatavo, kad drausminės nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos pagrįstai ir teisėtai. Kalėjimų departamento 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 2S-1679 turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą dėl Pravieniškių PN-AK 2018 m. balandžio 19 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. nutarimų išnagrinėjo išsamiai ir tinkamai. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, taigi yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl žalos atlyginimo.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Byloje konstatavus, kad ginčijami Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento priimtų sprendimų.

Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių Pravieniškių PN-AK pareigūnų netinkamą elgesį (priekabiavo, netinkamai bendravo, kerštavo). Bylos duomenimis nenustatyta, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų priešiškai nusistatę pareiškėjo atžvilgiu ar siekę kerštauti. Priešingai, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigti ir konstatuoti, kad pats pareiškėjas nevykdė teisėtų įstaigos administracijos (pareigūnų) reikalavimų, reiškė nepasitenkinimą, nesilaikė pataisos įstaigų tvarkos. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.

Nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, todėl nustačius, kad atsakovai neatliko jokių teisei priešingų veiksmų, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, teismas pažymi, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 50 Eur turtinės žalos atlyginimą už prarastą SIM kortelę. Nurodo, kad už kortelę mokėjo 50 Eur, tačiau nepateikia šias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK dėl SIM kortelės paėmimo iš pareiškėjo būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, o nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, turtinės žalos atlyginimas negalimas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. P525-194/2009 ir kt.).

Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. ABTĮ 39 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas netenkintas, todėl iš pareiškėjo į Regiono apygardos administracinio teismo specialiąją sąskaitą priteistina liudytojui D. R. išmokėta 4,15 Eur kelionės išlaidų suma (ABTĮ 39 str. 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjo V. K. į teismo specialiąją sąskaitą liudytojui išmokėtų 4,15 Eur (keturis eurus, 15 centų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisAudrius GrauželisAsta Urbonienė