- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-22
- Bylos Nr.
- e2S-591-278/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00184-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- IĮ „V. S.“
- Ieškovas
- IĮ „V. S.“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-591-278/2016
Teisėja Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00184-2014-3
2016 m. birželio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų individualios įmonės (toliau - IĮ) „V. S.“, V. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2388-488/2016 pagal pareiškėjų IĮ „V. S.“ V. S. prašymą dėl sprendimo vykdymo sustabdymo civilinėje byloje pagal ieškovų IĮ „V. S.“ V. S. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilmus“, V. M., akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ dėl nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai IĮ „V. S.“, V. S. pareiškimo dėl proceso atnaujinimo užtikrinimui prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-855-452/2015 vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi prašymą atmetė. Nustatė, kad prašymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, o nurodymas, kad yra prašoma sustabdyti bylą dėl išduoto Europos vykdomojo rašto, nėra pagrindas jo tenkinimui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai IĮ „V. S.“, V. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti sprendimo vykdymą. Nurodo, kad pateikti nauji įrodymai iš Danijos muitinės ir mokesčių administracijos bei Danijos įmonės „Terminalen Birkerød A/S“ gali būti pagrindu byloje priimti naują, galutinį sprendimą, esamą panaikinant, t. y. gali būti tenkinamas prašymas dėl proceso atnaujinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai UAB „Vilmus“, V. M. skundą prašo atmesti, nes atnaujinus procesą ir priėmus priešingą sprendimą yra galimas sprendimo atgręžtinis vykdymas. Nurodo, kad pareiškėjų pateikti nauji įrodymai iš esmės nėra reikšmingi, atsižvelgiant į tai, jog civilinėje byloje ieškovai neginčijo 2008 m. pirkimo-pardavimo sutarčių. Pažymi, jog minėtus įrodymus pareiškėjai teikė į kitas civilines bylas, kuriose ginčijo UAB „Vilmus“ ir Danijos Karalystės įmonės sudarytus sandorius. Mano, jog pareiškėjams neginčijant 2008-05-04 ir 2008-07-15 pirkimo-pardavimo sutarčių, nėra pagrindo atnaujinti procesą dėl to, kad Danijos Karalystės įmonė nepardavė atsakovei UAB „Vilmus“ ginčo automobilio. Teigia, kad nurodytos naujos aplinkybės įsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimui įtakos neturės, nes 2008 metų sutartys yra galiojančios ir nepanaikintos. Be to, pareiškėjams buvo žinoma apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl automobilio vagystės, todėl prokuroro nutarimu, kaip nauja aplinkybe negalima vadovautis. Nurodo, jog pareiškėjai nepateikia jokių duomenų, kad atsakovai pardavė vogtą automobilį. Teigia pareiškėjams praleidus trijų mėnesių terminą prašymui pateikti, nes jie žinojo ginčo bylą nagrinėjant iš esmės, kad Danijos Karalystės įmonė ginčo automobilį pardavė draudimo kompanijai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas, reiškiantis, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje. CPK 372 straipsnio 1 dalis numato, jog prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo, tačiau minėto straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu bei savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai, juo labiau, kad CPK 373 straipsnis numato įvykdytų teismo sprendimo (nutarčių) atgręžimo galimybę. Dėl paminėto, sprendžiant dėl prašomos priemonės taikymo galimybės, būtina vadovautis sprendimo privalomumo principu, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei vertinti sprendimo atgręžimo vykdymo perspektyvas (CPK 18 str., CK 1.5 str.). Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog prašymas sustabdyti sprendimo vykdymą nėra motyvuotas. Kaip matyti iš prašymo dėl sprendimo vykdymo sustabdymo, apeliantai nenurodo jokios priežasties, dėl ko atgręžtinis sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti visai neįmanomu. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-11 sprendimu, ieškovų IĮ „V. S.“, V. S. ieškinys V. M. įmonei dėl lengvojo automobilio Honda CR-V pardavimo sutarties, sudarytos 2010-10-28, pripažinimo negaliojančia bei nuostolių atlyginimo buvo atmestas ir iš ieškovų priteistos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Panevėžio apygardos teismas 2015-10-23 nutartimi 2015-06-11 sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjai, prašydami atnaujinti civilinę bylą Nr. e2-855-452/2015, pateikia naujus įrodymus, jų manymu, turinčius pagrindo panaikinti 2015-06-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsakovai, atsikirsdami į atskirojo skundo argumentus, teigia, jog pareiškėjai civilinėje byloje Nr. e2-855-452/2015 neginčijo 2008-05-04 ir 2008-07-15 automobilio Honda CR-V pirkimo-pardavimo sutarčių, kuriomis UAB „Vilmus“ minėtą automobilį įsigijo iš Danijos Karalystės įmonės ir kurių teisėtumą pareiškėjai ginčijo kitose civilinėse bylose, teikdami tuos pačius įrodymus, kuriais pareiškėjai vadovaujasi prašydami atnaujinti procesą. Nurodo, jog 2008-05-04 ir 2008-07-15 sutartys yra galiojančios. Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismas 2016-06-14 sprendimu pripažino atsakovų nurodytas automobilio Honda CR-V pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis (CPK 179 str. 3 d.). Minėta aplinkybė leidžia daryti labiau tikėtinas prielaidas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą šioje byloje, nes prašomoje atnaujinti civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl daikto pardavimo, pardavėjui nesant jo savininku. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokio atsakovo atžvilgiu negalimas. Panevėžio apygardos teismui 2016-06-14 sprendimu patenkinus ieškovų reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais neatmestina, jog pareiškėjų reikalavimai nagrinėjamoje byloje gali būti tenkinami.
Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą esant pagrindui naikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti sprendimo vykdymą iki įsiteisės sprendimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-855-452/2015.
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Sustabdyti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš individualios įmonės „V. S.“, V. S. vykdymą iki įsiteisės sprendimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-855-452/2015.