Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-822-107-2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-22
Bylos Nr.
1A-822-107-2011
Teisminio proceso Nr.
1-29-1-00129-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Valužis (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
Nuteistasis
Ž. S.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-822-107/2011Teisėjas Albinas Bazilius Teisminio proceso Nr. 1-29-1-00129-2011-9Procesinio sprendimo kategorija1.2.20.15.; 1.1.6.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Stasio Valužio,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Aistei Šeibelytei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,gynėjui Tomui Leščinskui,nuteistajam Ž. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini) , pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. keturiems (4) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį dirbti po trisdešimt (30) valandų visuomenės labui.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. S. nuteistas už tai, kad 2011-07-02 17.47 val., nebūdamas savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), nevykdė Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-06-21 nutartimi jam pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą paskirto įpareigojimo būti gyvenamojoje vietoje nuo 17 val. iki 7 val. ryto.

Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. S. savo kaltės dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo neneigia. Nurodo, kad nebuvo savo gyvenamojoje vietoje nustatytu laiku, nes tuo metu padėjo šalia gyvenančiai motinai remontuoti namą ir dėl neapsižiūrėjimo laiku negrįžo į namus. Vėliau bandė dėl to pasiaiškinti pareigūnams, tačiau šie pažeidimą užfiksavo. Apelianto nuomone, jo padaryta veika dėl savo tikslų bei motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikalstama veika, todėl yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str.). Nuteistojo įsitikinimu, šiai galimybei svarstyti svarbi ir ta aplinkybė, jog Tauragės rajono apylinkės teismas 2011-07-08 nutartimi pakeitė Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį, kuria jam buvo paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 17 val. iki 7 val., bei įpareigojo būti namuose nuo 19 val. iki 6 val.

Apelianto aiškinimu, BK 46 str. 1 d. nurodyta, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka. Nuteistasis nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu jo nuomonės dėl šios bausmės rūšies paskyrimo neklausė. Nuteistasis Ž. S. prašo jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl mažareikšmiškumo, o jeigu apeliacinės instancijos teismas jo veiksmų mažareikšmiais nepripažintų, prašo svarstyti galimybę paskirti jam kitą bausmės rūšį – baudą, o jos dydį nustatyti artimą minimaliam.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, nuteistojo gynėjas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus (BK 10 str.).

BK 37 straipsnyje numatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. BK 37 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nusikaltimą padariusiam asmeniui. Dėl mažareikšmiškumo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiama tik tuo atveju, kai baudžiamasis įstatymas už tokią veiką nenumato baudžiamojo nusižengimo sudėties.

BK 245 straipsnyje numatyta nusikalstama veika (baudžiamasis nusižengimas) yra teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas. Šios baudžiamojo įstatymo normos saugoma vertybė – įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas, kuris reiškia, kad teismo sprendime nustatytų nurodymų privalo paisyti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Teismų sprendimai BK 245 straipsnio prasme yra procesiniai dokumentai, kurių formos gali būti sprendimai ar nutartys (civilinėse bylose) ir nuosprendžiai arba nutartys (baudžiamosiose bylose).

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-06-21 nutartimi Ž. S. pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą buvo paskirtas įpareigojimas būti gyvenamojoje vietoje nuo 17 val. iki 7 val. Šią nutartį Ž. S. apskundė, tačiau skundo padavimas nutarties vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 7 str. 9 d.) ir nuteistasis privalėjo ją vykdyti.

BK 245 straipsnyje numatyta, kad tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Nuteistojo Ž. S. nusikalstama veika pagal BK 245 straipsnį kvalifikuota teisingai, jis skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 245 straipsnyje, padarymą pagrįstai, todėl nuteistajam, padariusiam ne nusikaltimą, o baudžiamąjį nusižengimą, taikyti BK 37 straipsnį ir veiką pripažinti mažareikšme nėra teisinio pagrindo.

Viešuosius darbus teismas skiria Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka (BK 46 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str. 2 d.), į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, apylinkės teismas nuteistajam Ž. S. paskyrė švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus ir tik keturiems mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui. Tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis prašo svarstyti galimybę paskirti jam kitą bausmės rūšį – baudą.

Nuteistasis prašo jam paskirti griežtesnę bausmės rūšį, tačiau pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BPK 320 str. 4 d.). Be to, nuteistasis nėra sumokėjęs anksčiau paskirtų už padarytus administracinius teisės pažeidimus baudų (nubaustas du kartus po 4000 litų, vieną kartą 1600 litų bauda) (b. l. 23–25). Ši aplinkybė buvo pakankamas pagrindas apylinkės teismui manyti, kad, nuteistajam paskyrus baudą, BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti Ž. S. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų, – teisingumo principo įgyvendinimo neužtikrins.

Byloje duomenų, dėl kurių teismas nebūtų galėjęs nuteistajam Ž. S. paskirti viešųjų darbų (pavyzdžiui, invalidumas, nėštumas, sunki liga ir panašiai), nėra. Teismo nuosprendyje darbas, kurį įpareigojamas dirbti nuteistasis, nenurodomas. Įstatyme nenumatyta, jog teismas, skirdamas viešųjų darbų bausmę, privalo paklausti, ar nuteistasis sutiks atlikti viešųjų darbų bausmę, tačiau viešieji darbai vykdomi tik esant raštiškam nuteistojo sutikimui. Raštiško nuteistojo sutikimo dirbti viešuosius darbus davimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 3 dalis.

Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, nuosprendį priėmęs teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 46 str. 8 d.).

Kadangi nuteistojo apeliacinis skundas liečia skundžiamo nuosprendžio vykdymo klausimus, Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendis laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl nekeistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Ž. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys ValužisTeisėjai Eduardas MaškevičiusAurelija Sadauskaitė