Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-04-22 · Administracinė byla Nr. eI2-2470-595/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-22
Bylos Nr.
eI2-2470-595/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00605-2020-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Vita Valeckaitė (pirm.)
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Pareiškėjas
UAB „Raisitra“
Administracinė byla Nr. eI2-2470-595/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00605-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 41.; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Raisitra“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Raisitra“ (toliau – ir UAB „Raisitra“, ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir atsakovė, ir VDI) 2020 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 13631 (toliau – ir Nutarimas).

Nurodo, kad VDI Nutarimu paskyrė UAB „Raisitra“ 250 Eur baudą už tai, kad UAB „Raisitra“, būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad įmonės darbuotojams darbo laiko apskaitos dokumentuose būtų pažymėtas faktiškai dirbtas darbo laikas darbo ir poilsio dienomis bei naktį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 120 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas, ir Įstatymas) 58 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas. Pareiškėjos nuomone, Nutarimas yra priimtas išsamiai ir objektyviai neįvertinus faktinių aplinkybių, neišanalizavus darbo santykių pagal laikinojo darbo sutartį specifikos, taip pat netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės teisės normas.

Nurodo, kad darbuotojas H. M. su UAB „Raisitra“ 2017 m. liepos 17 d. sudarytos laikinojo darbo sutarties pagrindu dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi. H. M. darbo funkcijų vykdymo vieta buvo laikinojo darbo naudotojo adresu. H. M. UAB „Raisitra“ direktoriaus įsakymais laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. vasario 16 d., laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 2 d. iki 2019 m. balandžio 6 d., laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo išsiųstas pas laikinojo darbo naudotoją Švedijoje. Atsižvelgiant į darbo santykių pagal laikinojo darbo sutartį specifiką, laikinasis darbuotojas darbo funkcijas atlieka ne laikinojo įdarbinimo įmonės, o laikinojo darbo naudotojo naudai ir būdamas jam pavaldus (DK 72 straipsnio 1 dalis), todėl laikinojo įdarbinimo įmonė nėra pažeidimo, numatyto Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje, subjektas.

Nurodo, kad UAB „Raisitra“ kaip laikinojo įdarbinimo įmonė neorganizuoja ir nekontroliuoja pas laikinojo darbo naudotoją dirbančio darbuotojo darbo funkcijų vykdymo. Faktiškai darbo funkcijų vykdymą organizuoja ir kontrolę atlieka laikinojo darbo naudotojas. Be to, vairuotojai - ekspeditoriai savarankiškai organizuoja savo darbą, darbo ir poilsio laiko trukmę. Iš laikinojo darbo naudotojo darbuotojai gauna užduotį pristatyti/paimti krovinį iš atitinkamos paskirties vietos, tačiau darbo pradžią, pabaigą, poilsio laiką darbuotojas organizuoja pats, atsižvelgdamas į tai, kad turi įvykdyti laikinojo darbo naudotojo paskirtą užduotį, laikydamasis vairuotojų darbo ir poilsio laiką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Visus duomenis į tachografus suveda pats vairuotojas. Siekiant nustatyti, ar darbuotojas dirba viršvalandžius, poilsio, švenčių dienomis, naktimis, nepakanka iš darbuotojo pateikiamų tachografų konstatuoti, kad konkrečią dieną darbuotojas naudojo savo vairuotojo kortelę ir suvedė atitinkamus duomenis. Būtina taip pat nustatyti, ar tuo laiku buvo dirbama darbdavio, t.y. laikinojo darbo naudotojo, nurodymu, su jo žinia ar jam leidus. Darbuotojas H. M. nepateikė jokių duomenų, kad būtent laikinojo darbo naudotojo nurodymu ar jo leidimu dirbo poilsio ir švenčių dienomis bei naktimis.

Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2076-727/2020 pagal UAB „Raisitra“ ieškinį atsakovui H. M. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, kurioje sprendžiamas klausimas dėl atsakovui priklausančių dienpinigių dydžio. H. M. 2019 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius, tačiau nei ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, nei teisme, nereiškė reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio už darbą poilsio, švenčių dienomis bei darbą naktį. Į Valstybinę darbo inspekciją H. M. kreipėsi tik 2019 m. gruodžio 19 d., nurodydamas, kad jau nuo 2019 m. sausio mėnesio jam nėra mokama už darbą poilsio, švenčių dienomis ir darbą naktį.

Teigia, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, UAB „Raisitra“ neturėjo jokių objektyvių duomenų dėl darbuotojo H. M. darbo poilsio ir švenčių dienomis bei darbo naktį laikinojo darbo naudotojo nurodymu ar su jo žinia, todėl neturėjo pagrindo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėti H. M. darbo laiką poilsio ir švenčių dienomis bei darbą naktį.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjos skundas yra visiškai nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

Nurodo, kad pareiškėja yra laikytina darbdaviu ir jai kyla visos darbdavio pareigos, numatytos teisės aktuose. Išanalizavus laikinojo darbo sutarties sąlygas bei atsižvelgiant į darbo santykių pagal laikinojo darbo sutarties specifiką, laikinasis darbuotojas yra pavaldus tiek laikinojo įdarbinimo įmonei UAB “Raisitra”, tiek laikinojo darbo naudotojams. Kadangi pareiškėja aprūpina laikinojo darbo naudotojus darbuotojais, ir siekia gauti sutartą mokestį (pelną) už darbuotojų atliekamus darbus, todėl pagrįstai galima teigti, kad darbuotojas naudą teikia tiek pareiškėjai, tiek laikinojo darbo naudotojui. Tokiu būdu, pareiškėja yra tinkamas subjektas atsakomybei už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje reikalavimų pažeidimus taikyti.

Pažymi, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėja pildydama darbo laiko apskaitos žiniaraščius privalėjo vadovautis techninių priemonių (tachografų ir/ar identifikavimo kortelių) duomenimis ir pažymėti faktiškai darbuotojo dirbtą laiką naktį bei švenčių ir poilsio dienomis. UAB “Raisitra” nepateikė jokių vairuotojų - ekspeditorių tachografų ir/ar asmeninių kortelių duomenų, o darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose už laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. vairuotojams - ekspeditoriams žymėjo po 8 darbo valandas nuo pirmadienio iki penktadienio, šeštadienį bei sekmadienį žymėjo poilsio laiką. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo pildomi formaliai, nedeklaruojant faktiškai vairuotojų dirbto darbo laiko. Iš darbuotojo pateiktų nuskaitytų vairuotojo tachografų/ asmeninių kortelių duomenų nustatyta, kad darbuotojas H. M. dirbo švenčių, darbo dienomis, naktį, tačiau UAB “Raisitra” darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėtas dirbtas laikas.

Nurodo ir tai, kad darbuotojas H. M. VDI pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nuo 2017 m. liepos 17 d. buvo siunčiamas dirbti pas laikinojo darbo naudotoją į Švediją. Į komandiruotę išvykdavo šeštadieniais, kelionė keltu iš Lietuvos į Švediją (bilietus į keltą pirkdavo laikinojo įdarbinimo įmonė UAB “Raisitra”), nuvykus sekmadienį pas laikinojo darbo naudotoją, vadybininkas paskirdavo transpoto priemonę (vilkiką) ir nurodydavo darbus, kuriuos nedelsiant turėdavo pradėti. Laikinojo darbo naudotojo nurodymu darbą pradėdavo sekmadienį ir baigdavo penktadienį. Kiekvieną sekmadienį nuo 10 val. ryto darbuotojas turėjo pateikti praėjusios savaitės ataskaitas, kada pradėjo darbą, kada baigė ir kiek valandų dirbo. Vairuotojų dirbtos dienos ir valandos buvo nuskaitomos automatiškai nuotoliniu būdu arba turėdavo pateikti savo vairuotojo kortelę, kad laikinojo darbo naudotojas nuskaitytų faktiškai dirbtas dienas ir valandas. Darbuotojas nurodė, kad grįžęs iš komandiruotės turėdavo atvykti į UAB “Raisitra” ofisą parašyti prašymo dėl nemokamų atostogų suteikimo. UAB “Raisitra” direktorius R. B. niekada neužsiminė, kad jam darbuotojas turi pateikti savo vairuotojo tachografo kortelę, kad jis galėtų nuskaityti darbuotojo faktiškai dirbtą laiką. Darbuotojas nurodė, kad pats nesiūlė, nes buvo įsitikinęs, kad laikinojo įdarbinimo įmonė UAB “Raisitra” duomenis apie faktiškai dirbtą laiką gauna iš laikinojo darbo naudotojo.

Atsakovė pažymi, kad pareiga vairuotojų - ekspeditorių darbo laiką fiksuoti techninėmis priemonėmis (tachografais ir/ar asmeninėmis kortelėmis) tenka darbdaviui, bet ne darbuotojui. Darbdavys privalo imtis priemonių, kad užtikrinti veiksmingos darbuotojų darbo laiko stebėsenos ir kontrolės mechanizmą, gali ir turi žinoti apie darbuotojo faktiškai dirbamą laiką ir jeigu darbuotojas nukrypsta nuo jam nustatyto darbo laiko režimo, laikinojo įdarbinimo įmonė būdama darbdaviu turi pažymėti darbo laiko apskaitos dokumentuose faktiškai dirbtą laiką ir sumokėti už tokį darbą arba imtis drausminančių veiksmų. Pareiškėja imdamasi tokios verslo formos, turėjo įsivertinti galimas rizikas bei teisės aktų reikalavimus, bei prisiimti visą iš to kylančią atsakomybę bei pareigas. Darbuotojas nė karto per visą išdirbtą darbo laiką nebuvo įspėtas dėl darbo laiko režimo netinkamumo.

Pažymi ir tai, kad laikinojo įdarbinimo įmonė būdama darbdaviu visiškai nefiksavo faktinio darbo laiko apskaitos, kaip kad buvo sutarta darbo sutarties 4.2 punkte. Darbdavio suformuotuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose dėl fiksuotų darbo valandų nėra nė vieno darbo naudotojo parašu patvirtinto pritarimo dėl faktinio darbo laiko, kas neatitinka darbo sutarties 4.4. punkto nuostatų. Šio aplinkybės rodo, kad pati pareiškėja, kaip darbdavys, nesielgė pakankamai rūpestingai ir atsakingai, nesilaikė pasirašytos darbo sutarties nuostatų.

Teigia, kad pareiškėja nevykdė įstatyminės pareigos, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėti faktinį vairuotojų - ekspeditorių darbo laiką, viršvalandžius, darbo poilsio dienomis ir naktį pagal tachografų duomenis; tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 str. 1 d. 2 ir 3 p. reikalavimus. Todėl remiantis nurodytais argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 13631 (toliau - ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjai paskirta 250 Eur bauda, nustačius, kad pareiškėja, būdama darbdaviu, pažeidė DK 120 straipsnio 2 dalies 4 punktą, Įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas, t. y. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nežymėjo darbuotojo H. M. faktiškai dirbto laiko poilsio, švenčių dienomis, viršvalandžių ir darbo naktį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad H. M. ir UAB “Raisitra” 2017 m. liepos 17 d. yra sudaryta laikinojo darbo sutartis Nr. 128, kurios pagrindu H. M. buvo priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi į UAB “Raisitra” – laikinojo įdarbinimo įmonę. UAB “Raisitra” H. M. išsiuntė dirbti pas laikinojo darbo naudotoją L. F. AB (į Švediją). Tai patvirtina UAB „Raisitra“ direktoriaus 2019 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. K-2019-01-02/10, 2019 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. K-2019-03-01/5, 2019 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. K-2019-05-03/1.

VDI Vilniaus skyriuje 2019 m. gruodžio 19 d. buvo gautas H. M. pranešimas dėl galimai vykdomų darbo laiko apskaitos pažeidimų UAB „Raisitra“, kurio pagrindu VDI atliko patikrinimą. VDI patikrinimo metu nustatė, kad UAB „Raisitra“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose už laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. vairuotojams - ekspeditoriams žymėjo po 8 darbo valandas nuo pirmadiernio iki penktadienio, šeštadienį ir sekmadienį žymėjo poilsio laiką.

UAB “Raisitra” nepateikė vairuotojų - ekspeditorių tachografų ir/ar asmeninių kortelių duomenų, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo pildomi formaliai, nedeklaruojant faktiškai vairuotojų dirbto darbo laiko, pareiškėja nevykdė įstatyminės pareigos vairuotojų - ekspeditorių darbo laiką fiksuoti techninėmis priemonėmis. Iš darbuotojo pateiktų nuskaitytų vairuotojo tachografų/asmeninių kortelių duomenų buvo nustatyta, kad darbuotojas H. M. dirbo 2019-03-11, 2019-06-24, tačiau UAB “Raisitra” darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėjo faktiškai darbuotojo dirbto laiko švenčių dienomis (minėtomis dienomis pažymėta „S“.). Darbuotojas H. M. dirbo 2019-02-03, 2019-02-10, 2019-03-03, 201'9-03-10, 2019-03-17, 2019-03-24, 2019-03-31, 2019-05-12, 2019-05- 19, 2019-05-26, 2019-06-02, 2019-06-09, 2019-06-16, 2019-06-23, 2019-06-30, 2019-07-07, 2019- 07-14, 2019-07-21, 2019-07-28, tačiau UAB “Raisitra” darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėjo faktiškai dirbto laiko šiomis dienomis (minėtomis dienomis pažymėta „P“ (poilsio diena). Darbuotojas H. M. dirbo naktį (pvz:. 2019-01-15 dirbo 2 val. 18 min., 2019-02-14 dirbo 2 val. 14 min., 2019-04-02 dirbo 1 val. 00 min., 2019-05-10 dirbo 1 val. 52 min.), tačiau UAB “Raisitra” darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėjo faktiškai dirbto laiko naktį. VDI 2020 m. sausio 9 d. surašė Nelegalaus darbo tyrimo aktą, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui, paskyrė bylos nagrinėjimą datą – 2020 m. sausio 16 d. Protokole UAB „Raisitra“ vadovas R. B. pateikė paaiškinimą, kad su nustatytais pažeidimais sutinka, labai gailisi.

UAB „Raisitra“ vadovas R. B. 2020 m. sausio 9 d. teikė paiškinimus VDI, kuriuose nurodė, jog laikinojo darbo naudotojas, taip pat darbuotojas nepateikė duomenų apie faktiškai dirbtą H. M. darbo laiką, todėl darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo pažymėtas faktiškai dirbtas laikas. Yra nurodęs, kad sutinka, jog tai pažeidimas, ir kad jis, kaip darbdavys, turėjo užtikrinti šią kontrolę. 2020 m. sausio 13 d. paaiškinime vadovas nurodė, jog 2020 m. sausio 9 d. protokole pasirašė jo neskaitęs, nurodė, kad nesutinka su pažeidimais, su protokolo turiniu, nurodė, kad nekontroliuoja savo partnerių darbo, pateikti tachografų duomenų negali, kadangi jų neturi, verslo partneris, pas kurį dirba H. M., jų nepateikė, be to, nurodė, kad darbuotojas H. M. galimai savavališkai dirbo poilsio dienomis, viršvalandžius, be darbdavio pavedimo. Nurodė, kad nesutinka su vairuotojų pateiktais asmeninių kortelių (tachografų) duomenimis.

Darbuotojas H. M. 2020 m. sausio 9 d. VDI pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nuo 2017 m. liepos 17 d. buvo siunčiamas dirbti pas laikinojo darbo naudotoją į Švediją. Į komandiruotę išvykdavo šeštadieniais, kelionė keltu iš Lietuvos į Švediją (bilietus į keltą pirkdavo laikinojo įdarbinimo įmonė UAB “Raisitra”), nuvykus sekmadienį pas laikinojo darbo naudotoją, vadybininkas paskirdavo transpoto priemonę (vilkiką) ir nurodydavo darbus, kuriuos nedelsiant turėdavo pradėti. Laikinojo darbo naudotojo nurodymu darbą pradėdavo sekmadienį ir baigdavo penktadienį. Kiekvieną sekmadienį nuo 10 val. ryto darbuotojas turėjo pateikti praėjusios savaitės ataskaitas, kada pradėjo darbą, kada baigė ir kiek valandų dirbo. Vairuotojų dirbtos dienos ir valandos buvo nuskaitomos automatiškai nuotoliniu būdu arba turėdavo pateikti savo vairuotojo kortelę, kad laikinojo darbo naudotojas nuskaitytų faktiškai dirbtas dienas ir valandas. Darbuotojas nurodė, kad grįžęs iš komandiruotės turėdavo atvykti į UAB “Raisitra” ofisą parašyti prašymo dėl nemokamų atostogų suteikimo. UAB “Raisitra” direktorius R. B. niekada neužsiminė, kad jam turi pateikti savo vairuotojo tachografo kortelę, kad jis galėtų nuskaityti darbuotojo faktiškai dirbtą laiką. Nurodė, kad pats nesiūlė, nes buvo įsitikinęs, kad laikinojo įdarbinimo įmonė UAB “Raisitra” duomenis apie faktiškai dirbtą laiką gauna iš laikinojo darbo naudotojo.

2020 m. sausio 16 d. VDI išnagrinėjus Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą, nustatė, kad UAB „Raisitra“, būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad įmonės darbuotojams darbo laiko apskaitos dokumentuose būtų pažymėtas faktiškai dirbtas darbo laikas darbo ir poilsio dienomis bei naktį, tuo pažeidė Darbo kodekso 120 styraipsnio 2 dalies 4 punktą bei Įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, todėl 2020 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 13631, remiantis Įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 2 punktu, skyrė pareiškėjai 250 Eur dydžio baudą. Skiriant baudą buvo įvertintos juridinio asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės: juridinis asmuo pripažino paradęs pažeidimą, nurodė imsis priemonių ateityje tokiems pažeidimams šalinti, gailisi padaręs pažeidimą, padėjo atlikti pažeidimo tyrimą.

Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad nesutinka su Nutarimu, kadangi jis priimtas išsamiai ir objektyviai neįvertinus faktinių aplinkybių, neišanalizavus darbo santykių pagal laikinojo darbo sutartį specifikos bei netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad šiuo įstatymu nustatytos darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės taikomos ir darbdaviams, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, ir darbdaviams fiziniams asmenims, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai (4 punktas).

DK 72 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinojo darbo sutartis - darbuotojo (toliau - laikinasis darbuotojas) ir darbdavio (toliau - laikinojo įdarbinimo įmonė) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (toliau - laikinojo darbo naudotojas) naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti.

DK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laikinojo darbo sutarties šalimi, kaip darbdave, gali būti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką ir nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė.

2017 m. liepos 17 d. UAB „Raisitra“ su darbuotoju H. M. sudarytos darbo sutarties (toliau – ir Darbo sutartis) 4.1 punkte numatyta, kad darbo užmokestis, dirbant pas darbo naudotoją ar projekte, nustatomas pagal faktiškai dirbtą valandų skaičių, kuris žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba naudojant darbo naudotojo, arba darbdavio (laikinojo įdarbinimo įmonės) darbo laiko apskaitos sistemą (tame tarpe ir elektroninę). Darbuotojas ir darbdavys (laikinojo įdarbinimo įmonė) sulygo, jog darbuotojas dirba faktiškai išdirbto laiko apskaitos režimu (darbo sutarties 4.2. punktas). Darbuotojui dirbant darbo naudotojo naudai, atlikto darbo užmokesčio skaičiavimas vyksta pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodytas darbo valandas, kurias patvirtina ir darbo naudotojas (darbo sutarties 4.4 punktas).

Taigi, vertinant faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, UAB „Raisitra“ laikytina darbdaviu ir jam kyla visos darbdavio pareigos numatytos teisės aktuose. Teismas sutinka su VDI pozicija, jog laikinasis darbuotojas yra pavaldus tiek laikinojo įdarbinimo įmonei UAB “Raisitra”, tiek laikinojo darbo naudotojams, kadangi laikinojo įdarbinimo įmonė aprūpina laikinojo darbo naudotojus darbuotojais, ir siekia gauti sutartą mokestį (pelną) už darbuotojų atliekamus darbus, darbuotojas naudą teikia tiek laikinojo įdarbinimo įmonei, tiek ir laikinojo darbo naudotojui. Be to, būtent laikinojo įdarbinimo įmonė sudaro darbo sutartį su darbuotoju. Taigi, pareiškėja UAB „Raisitra“ yra tinkamas subjektas atsakomybei už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straispnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus taikyti. Taigi, atmestini pareiškėjos argumentai kaip nepagrįsti, dėl to, kad ji kaip laikinojo įdarbinimo įmonė nėra atsakinga už Įstatymo 58 straipsnio 1 dalies vykdymą.

Darbo sutarties 9.6 punkte numatyta, kad darbuotojas išsiųstas dirbti pas laikinojo darbo naudotoją įsipareigoja laiku ir tiksliai vykdyti visus darbdavio, ir laikinojo darbo naudotojo nurodymus.

Pareiškėja skunde nurodė, kad nei laikinojo darbo nudotoja, nei darbuotojas H. M. nepateikė jokių duomenų, kad skundžiamajame nutarime nurodomais laikotarpias darbuotojas dirbo nukrypdamas nuo darbo laiko normų, t. y. laikinojo darbo naudotojo nurodymu ir su jo žinia dirbo poilsio, švenčių dienomis bei naktimis. Tačiau darbuotojas paaiškinime yra nurodęs, kad nurodymus dirbti sekmadieniais duodavo laikinojo darbo naudotojo vadybininkas. Pareiškėja šiai aplinkybei paneigti nepateikė jokių įrodymų.

Darbo kodekso 120 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. Darbo kodekso 121 straipsnis numato, kad transporto, pašto, žemės ūkio, energetikos įmonėse, gydymo ir socialinės globos įstaigose, taip pat jūrų ir upių laivyboje ir kitose ekonominės veiklos srityse maksimaliojo darbo laiko reikalavimai ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai, darbo laiko režimo ir darbo apskaitos taisyklės gali skirtis nuo šio kodekso nustatytų normų. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumus šiose veiklos srityse nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kolektyyinės sutartys. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 534, 18 punkte nurodyta, kad: „Kelių transporto priemonių, išskyrus tas, kurioms netaikomas reglamentas (EB) Nr. 561/2006, vairuotojų darbo laiko apskaitai turi būti naudojama viena iš šių priemonių: 18.1. registravimo įranga - tachografai; 18.2. eismo tvarkaraščiai, sudaryti vadovaujantis reglamento (EB) Nr. 561/2006 16 straipsniu, ir vairuotojo darbo (pamainų) grafikas (jeigu keleiviai vežami reguliariais reisais Lietuvos Respublikos teritorijoje ir autobusuose neįrengti tachografai); 18.3. identifikavimo kortelės, naudojamos darbo ir poilsio laiko apskaitai skaitmeniniuose tachografuose, išduodamos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko nustatyta tvarka“.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėja pildydama darbo laiko apskaitos žiniaraščius privalėjo vadovautis techninių priemonių (tachografų ir/ar identifikavimo kortelių) duomenimis ir pažymėti faktiškai darbuotojo dirbtą laiką naktį bei švenčių ir poilsio dienomis. Kaip nustatyta, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pareiškėja tiesiog visą laiką žymėjo 8 darbo valandų darbo laiką nuo pirmadienio iki penktadienio, nesivadovavo tachografais/ar asmeninėmis vairuotojų kortelėmis, kitomis techninėmis priemonėmis, fiksuojančiomis realų darbuotojo darbo laiką. To neneigia ir pati pareiškėja. Pareiškėjos argumentas, kad šių duomenų jai nepateikė nei laikinojo darbo naudotojas, nei pats darbuotojas, nepaneigia darbdavio pareigos ir atsakomybės vairuotojų - ekspeditorių darbo laiką fiksuoti techninėmis priemonėmis. Būtent darbdavys privalo imtis priemonių, siekiant užtikrinti veiksmingos darbuotojų darbo laiko stebėsenos ir kontrolės mechanizmą. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad pareiškėja būdama H. M. darbdaviu (laikinojo įdarbinimo įmonė), visiškai nefiksavo faktinio darbuotojo dirbto darbo laiko apskaitos, kaip kad buvo sutarta Darbo sutarties 4.2 punkte. Darbdavio suformuotuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose dėl fiksuotų darbo valandų nėra nė vieno darbo naudotojo parašu patvirtinto pritarimo dėl faktinio darbo laiko, kas neatitinka Darbo sutarties 4.4. punkto nuostatų.

Įstatymo 58 str. 1 d. numatyta, kad nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka, darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta: 1) darbuotojo dirbti viršvalandžiai; 2) darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 3) darbuotojo darbo laikas naktį. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą: 1) įpareigoja darbdavį atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas nedeklaruotas darbas; 2) skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 600 eurų.

Taigi, nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad pareiškėja nevykdė įstatyminės pareigos, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėti faktinį vairuotojų - ekspeditorių darbo laiką, viršvalandžius, darbo poilsio dienomis ir naktį pagal tachografų duomenis, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, Darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad VDI teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Užimtumo įstatymo nuostatas. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti pagal pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus.

Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Nutarimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Raisitra“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė