Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-455-120-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-28
Bylos Nr.
1A-455-120-2013
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-00800-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Majauskienė (pirm.), Algerdas Urbšys, Dmitrijus Korsakovas
Kaltinamasis
V. V.
Nukentėjusysis
R. V.
Advokatai
Laura Daumantaitė, Arūnas Virkutis
Pranešėja Regina Majauskienė Byla Nr.1A-455-120-2013;Teisėja Liuba Kymantienė Proceso Nr. 1-24-1-00800-2012-1;Procesinio sprendimokategorija: 2.4.6. (S)KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKaunas 2013 m. birželio 28 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Dmitrijaus Korsakovo, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, išteisintajam V. V., jo gynėjai advokatei Laurai Daumantaitei, nukentėjusiai R. V., jos atstovui advokatui Arūnui Virkučiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pagal BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. išteisintas.

Nukentėjusiosios R. V. civilinis ieškinys, atmestas.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, nustatė :

Aprašomoji dalis

V. V. pagal BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. kaltinamas buvo tuo, kad 2012 m. liepos 12 d. nuo 16 val. iki 19.20 val. vairuodamas jo motinai G. D. priklausantį automobilį Renault Clio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas automagistrale Kaunas - Klaipėda, panaudojo prieš priekinėje keleivio vietoje sėdėjusią nukentėjusiąją savo žmoną R. V. fizinį smurtą, tai yra žmonos prašomas sustoti ir ją išleisti iš automobilio, stipriai suspaudęs ranka laikė jos kairės rankos riešą, po to, stipriai suspaudęs ranka laikė už kairės kojos, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, be to, tuo pačiu metu grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra elgdamasis agresyviai, jėga atiminėdamas jo dovanotus daiktus, grasino nukentėjusiajai R. V. žodžiais: „užmušiu, nuvažiuosim į Palangą, o ten su automobiliu per tiltą į jūrą“.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, skundžiamu 2013 m. kovo 5 d. nuosprendžiu V. V. pagal BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d., išteisino, išteisinimą motyvuodamas įrodymų, kad jis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, nesurinkimu.

Šalies argumentai

Nukentėjusi R. V. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir pagal pareikštus kaltinimus priimti kaltinamojo V. V. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį nei patenkinti jos civilinį ieškinį.

Nurodo, kad, vetinant įrodymus, teismas nesilaikė BPK 205 str. 3 d., 20 str. 5 d. reikalavimų, netinkamai interpretavo įrodymų leistinumo taisykles, nepripažindamas kitų faktinių duomenų įrodymais, patvirtinančiais jos parodymus, nepagrįstai nuvertino jų, kaip netiesioginių įrodymų, reikšmę, įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito ir nevertino to, ar nukentėjusiai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas buvo realus ir mano, kad liudytojų parodymai, telefono skambučių išklotinės nusikaltimų padarymą pilnai patvirtina.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios skundas nepagrįstas ir atmetamas.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Mušimu ar kitokiu smurtavimu laikomas yra vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, siekiant sukelti jam fizinį skausmą (smogimas ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant ir pan.). Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji ir šis nusikaltimas padaromas gali būti tik tyčia (tiesiogine ir netiesiogine).

Pagal BK 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šio nusikaltimo sudėtis taip pat yra formalioji, padaromas jis gali būti tik tiesiogine tyčia, grasinimas turi būti konkretus ir realus ir grasinimas laikomas realiu tik esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus realizuotas. Grasinimo realumą rodo aplinkybės, apibūdinančios veiksmus, jų formą ir pobūdį, kaltininko pavojingumą visuomenei, ginklo, peilių ar kitų priemonių turėjimas, jų demonstravimas, kaltininko teistumas, chuliganiškais elgesys.

Nei vieno iš šių nusikaltimų padarymo faktiniai duomenys byloje tikrai nepatvirtina.

2012 m. liepos 12 d. nukentėjusios apie įvykį surašyto pareiškimo (policijoje gautas ir užregistruotas 2012 m. liepos 13 d. – b.1, b.l. 23) turinys rodo, kad 2012 m. liepos 16 d. jai baigus darbą ir einant krantine, prie jos privažiavęs sustojo jos buvęs vyras V. V. ir pasakė, kad jam reikia pagalbos, kad jis nori pasikalbėti... Jai įlipus į automobilį, jis tapo agresyvus, nuplėšė nuo jos kaklo auksinę grandinėlę, jos iš automobilio neišleido, važiavo Klaipėdos link, kalbėjo, kad ji vis dar jam priklauso, kad jis nori gyvenimą užbaigti kartu, kad jie nuvažiuos „ir drauge nuo Palangos tilto“. Į jos ašaras ir prašymus sustoti, nereagavo. Autostradoje sustojęs, atėmė iš jos telefoną, skaitė žinutes jame, įtikinėjo ją grįžti pas jį, nesutikus grįžti, grasino, kad užmuš. 18:30 val. pasuko atgal Kauno link. Sustojęs ties Sitkūnais, atėmė iš jos laikrodį, prisiminė, kad yra pirkęs ir piniginę, sakė, kad be jos jam gyvenimo nėra, kad ji jo niekada nebepamatys, nuo raktų nuplėšė pakabutį. Jai pasakius, kad darbe visi žino, kur ji yra, nuvežęs į pilies aikštelę, ją paleido.

Po kelių dienų, t.y., 2012 m. liepos 14 d. duoto paaiškinimo (t.1, b.l. 3) turinys rodo, kad pirmame paaiškinime nurodytos aplinkybės pakito. Šio paaiškinimo davimo metu nukentėjusi parodė, kad į automobilį pas V. V. ji įsėdo jo pagailėjusi ir manydama, kad jai su juo pakalbėjus, jam pasidarys geriau, kad prieš tai jis jai rašytomis žinutėmis prašė padėti jam psichologiškai. Jiems važiuojant, jis agresyviai jai išdėstė, kad ji vis tiek yra jo žmona ir todėl jai negali būti svarbesnių reikalų, nei jam padėti. Nuplėšė jai nuo kaklo jo dovanotą auksinę grandinėlę su pakabučiu, jai ėmus prašytis išleidžiamai, dešine ranka stipriai suspaudęs laikė ją tai už kairės rankos riešo, tai už kojos, sakydamas, kad jos jis niekada nepaleis, kad dabar važiuoja link Palangos tilto, kad nori gyvenimą užbaigti su ja, nuvažiuos į Palangą, o ten „su automobiliu per tiltą į jūrą“. Jai verkiant sustojo, , atėmė iš jos telefono aparatą, skaitė jame žinutes, prašė sugrįžti pas jį, nesutikus sugrįžti, sakė užmuš. Pasakius, kad bendradarbiai ir tėvai žino, kur ji, apgęžęs automobilį, važiavo atgal. Sustojęs Sitkūnuose, atėmė laikrodį, atvežęs į aikštę prie Kauno pilies, pasakė, kad ji jo daugiau niekada nebematys, paprašytas, atidavė jai telefoną, o jo įdėklą pasiliko sau.

2012 m. liepos 18 d. duotų parodymų turinys rodo, jog nukentėjusi tvirtino į V. V. vairuotą automobilį buvusi gražiuoju įviliota, jog ją nužudyti V. V. grasino sakydamas „važiuosim į Palangą ir kartu su automobiliu nuo tilto į jūrą, tai mūsų paskutinė gyvenimo diena“, kelis kartus sakė žodį „nužudysiu“ (t.1, b.l. 12 -17 ).

Faktinių duomenų, kurie tokius nukentėjusios paaiškinimus ir parodymus patvirtintų, byloje nėra.

Pats V. V. tokius nukentėjusios parodymus, kategoriškai neigia.

Pasak V. V. duotų parodymų, jis smurto prieš nukentėjusią nenaudojo, nužudyti ją negrasino. 2012 m. liepos 12 d. įvykęs jų susitikimas buvo eilinis ir nuo kitų jų susitikimų niekuo nesiskyrė. Jie susitikdavo dažnai. Ir tą dieną nukentėjusioji į mašiną įsėdo savo valia. Vairuodamas automobilį, jis nei už kojos, nei už riešo jos nelaikė ir negalėjo to daryti. Jokių dovanotų daiktų jis iš jos neatėmė. Jai negrasino. Tikslo jnukentėjusią nužudyti, jis neturėjo. Susitikimo nuo 16 val. iki 19.20 val. metu, jie kalbėjosi, planavo važiuoti į bažnytėlę, kurioje kažkada susituokė, bet, pokalbio eigoje santykiams tarp jų paaštrėjus, jis, atvežęs ją, išleido prie Kauno pilies.

Liudytojai E. S. (nukentėjusios tėvas), E. A., E. P., įvykio aplinkybių nėra matę. Apie įvykį žino tik pačios nukentėjusios pasakojimų. Šių liudytojų perpasakoti nukentėjusios pasakojimai apie įvykį, yra skirtingi. Liudytojui E. S. nukentėjusi sakėsi į automobilį buvusi įviliota apgaule, kad jai nuo kaklo nutraukta buvo grandinėlė, atimta piniginė, ji buvo laikoma už rankos ir kojos bei žadama ją nužudyti. Liudytoja E. A. jos pasakojimą supratusi, kad ji buvusi jėga įsitempta į automobilį. Liudytoja E. P. iš nukentėjusios pasakojimų žinanti, kad nukentėjusi buvusi pagrobta, kad iš jos atimti buvo daiktai ir, kad apie tai, jog ji tą dieną turėjo susitikti su V. V., nežinojusi.

Patikrinęs bei įvertinęs faktinius duomenis byloje ir pirmos instancijos teismo padarytas išvadas, bendrąja prasme, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą apie tai, kad V. V. kaltės faktiniai duomenys nepatvirtina, laiko teisinga, nes, faktiniams duomenims byloje grasinimo nukentėjusiąją nužudyti realumo nepatvirtinant bei nesant jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiai skausmo sukėlimo buvimą ar sužalojimų padarymą, kaltinamojo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, nebuvo ir jis turėjo būti išteisintas.

Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas V. V. pagal BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. išteisinęs yra nesurinkus įrodymų, kad jis dalyvavo padarant šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.). pagrįstai. Abejonių nekyla, kad toks teismo nurodytas išteisinimo pagrindas, yra neteisingas. Tokiu pagrindu asmuo išteisinamas gali būti tik konstatavus nusikaltimo padarymo fakto buvimą. Šiuo konkrečiu atveju, bylos duomenimis šių nusikaltimų padarymo faktas iš viso neįrodytas, tad faktiškai V. V. išteisntas turėjo būti BPk 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, t.y., nepadarius veikos, turinčios jam inkriminuotų nusikaltimų požymių, tačiau skundo šioje byloje, nėra, todėl kolegija, neišeidama iš apeliacinio skundo ribų, nuosprendžio šioje dalyje pakeisti negali.

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, nukentėjusiosios civilinis ieškinys atmestas pagrįsti. Apeliacinio skundo argumentai, pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nesuteikia, todėl jis yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1d. 1 p.,

nutaria:

Nukentėjusiosios R. V. apeliacinį skundą atmesti.

2013 m. kovo 5 d. d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.

Regina MajauskienėTeisėjai: Dmitrijus KorsakovasAlgerdas Urbšys