- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-15
- Bylos Nr.
- 1A-746-107-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-1-00303-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Valentinas Janonis
- Nukentėjusysis
- P. S.
- Nuteistasis
- V. P.
- Civilinis ieškovas
- P. S.
- Advokatai
- Sigitas Čepas, Jovita Usonytė
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Teisėja Irena Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00303-2009-4
2012 m. lapkričio 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteistas 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda.
Iš V. P. priteista P. S. 504 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žaloms atlyginti bei 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2009-06-04, tiksli data ir laikas nenustatyti, iš P. S. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė P. S. priklausančio ne mažiau kaip 24 m³ perpuvusio mėšlo, taip padarė nukentėjusiajam 504 Lt žalą.
Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. S. tvirtina, kad nuosprendžio dalis, kuria iš kaltinimo buvo pašalinta 273 m³ perpuvusio mėšlo vagystė ir dėl to ieškinys patenkintas tik iš dalies, yra nepagrįsta ir neteisėta. Nurodo, jog 2010-08-10 apžiūrėjus jo žemės sklypą, iš kurio buvo pavogtas perpuvęs mėšlas, nustatyti du plotai, iš kurių buvo išvežtas dirvožemis, vieno ploto matmenys: plotis 10 metrų, ilgis 20 metrų, gylis nuo 0,55 m iki 0,3 m (buvęs aukštis 1 metras), antro ploto matmenys: plotis 11 metrų, ilgis 30 metrų, gylis nuo 0,6 metro iki 0,4 metro (buvęs aukštis 1 metras). Todėl negalėjo būti, kad iš tokių nukastų plotų buvo išvežti tik 24 m³ perpuvusio mėšlo. Apelianto nuomone, šis faktas paneigia liudytojo P. Š. parodymus, kad į supiltą krūvą iš P. S. žemės sklypo išvežtas perpuvęs mėšlas sutilpti negalėjo. Pats P. Š. patvirtino, kad supiltos krūvos negalėjo išmatuoti, nes nežinojo metodikos, o nukastų duobių jis išvis nematavo. P. Š. neatlikus nukastų duobių matavimo (tai buvo padaryta tik 2010-08-10), jis, kiek perpuvusio mėšlo buvo išvežta, tiksliai žinoti negalėjo. Nukentėjusysis pažymi, kad pats P. Š. pripažino, kad jis galėjo suklysti, todėl apylinkės teismas jo parodymus kaip objektyvius vertinti negalėjo.
2009-06-06 atlikus įvykio vietos apžiūrą, buvo nustatyta, kad nuvežtos ir supiltos krūvos ilgis yra iki 20 metrų, plotis – iki 10 metrų, aukštis – iki 2,5 metrų. Pagal 2010-10-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą nuvežtos bei supiltos krūvos ir apelianto žemės sklypo nukastų plotų paimti medžiagų mišinių pavyzdžiai yra vienodi, taip pat vienodos šešių tipų augalinės dalelės ir vienodos trijų tipų medžiagų dalelės, todėl didelė tikimybė, kad jų kilmės šaltinis yra bendras.
Liudytojas S. P. parodė, kad mėšlą į P. S. sklypą veždavo iš savo kiaulių fermų 2 duobių, kurių matmenys – 20 m pločio, 30 m ilgio, o gylis – apie 2 metrus.
Liudytoja Z. L. parodė, kad mėšlo ir srutų duobės užsipildydavo per 5–6 mėnesius, ir ji, direktoriaus S. P. leidimu, į P. S. sklypą mėšlą veždavo du kartus per metus po 2–3 dienas, per dieną išveždavo apie 70–90 traktoriaus priekabų, o į vieną priekabą telpa apie 4 m³.
Apelianto tvirtinimu, per vienus metus galėjo būti išvežama minimaliai 1120 m³ mėšlo. Be to, Z. L. parodė, kad į tą vietą, kur supilta žemių krūva, jie mėšlo nevežė, o iki vagystės toje vietoje jokios krūvos nebuvo. Nukentėjusysis pažymi, kad liudytojas P. Š. parodė, jog krūva buvo supilta neseniai. Apylinkės teismas liudytojų S. P. ir Z. L. parodymų nevertino, taip pat nevertino aplinkybės, kad iki vagystės jokios krūvos prie V. P. mamos sklypo nebuvo.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, liudytojas J. V. patvirtino, kad 2 metus rudenį ir pavasarį iš fermų mėšlą į jo žemės sklypą veždavo traktorine priekaba, nors prieš tai yra vežęs į V. P. mamos sklypą, tačiau į krūvą nepylė. Z. L. šią aplinkybę paminėjo, parodė, kad į V. P. mamos sklypą buvo vežama seniai, gal 1999 metais.
Nukentėjusiojo P. S. nuomone, apylinkės teismas, atmesdamas dalį kaltinimų, turėjo nustatyti, iš kur susidarė tokio dydžio perpuvusio mėšlo krūva. Nurodo, jog, šalims susitaikius, 2011-09-26 nutarimu Plungės rajono apylinkės prokuratūra ikiteisminio tyrimo dalį dėl V. P. įvykdytos iš S. P. mėšlo vagystės nutraukė, konstatuodama, kad iš S. P. buvo pavogta 30 m³ perpuvusio mėšlo. Todėl, nukentėjusiojo įsitikinimu, kitas kiekis – 297 m³ – buvo pavogtas iš jo. V. P. paaiškinimai, kad mėšlas buvo vežamas ir anksčiau, yra paneigti tuo, kad iki vagystės toje vietoje jokios krūvos nebuvo, o V. P. versija, kad dalis žemės buvo supilta iš mamos sklypuose iškastų tvenkinių, paneigta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-10-27 specialisto išvada.
Apelianto nuomone, liudytojų K. K. ir V. B. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes šie asmenys padėjo V. P. daryti nusikalstamą veiką, todėl taip pat gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, yra suinteresuoti teigti, kad iš apelianto žemės sklypo perpuvusios mėšlo vežė labai nedaug. Nukentėjusysis tvirtina, jog iš jo žemės sklypo perpuvusį mėšlą galėjo vežti kiti asmenys, kitomis dienomis arba pats V. P.. Mano, jog teismas netinkamai įvertino liudytojo S. J. parodymus, nes iš kai kurių jo darytų fotonuotraukų aiškiai matyti, kad iš P. S. žemės sklypo buvo kasama, S. J. pats patvirtino matęs nukasimo faktą, bet krūvos nebuvo didelės, todėl pažeidimu nelaikė. Sukasta krūva kraštovaizdžio specialistui S. J. didelė nepasirodė, tačiau tai nepaneigia vagystės fakto, taip pat sukastos krūvos dydžio.
Nukentėjusysis P. S. nurodo, kad pagal 2011-05-02 apskaičiavimo lapą nuvežtos bei supiltos krūvos kiekis buvo skaičiuotas tik 160,26 m³, tačiau 2009-06-06 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuris buvo surašytas iš karto po vagystės ir todėl faktinę padėtį atspindėjo objektyviausiai, buvo nustatyta, kad krūvos aukštis yra 2,5 m. Atsižvelgiant į liudytojo P. Š. parodymus ir perskaičiavus krūvos aukštį – 2,5 metro (o ne 1,05 metro), išeina, kad V. P. supilta krūva buvo 326,94 m³. V. P. pateikė pažymą, kad krūvos dydis yra 248,19 m³, tačiau kiekio skirtumas galėjo susidaryti dėl dalies krūvos nukasimo arba natūralaus sukritimo, todėl už pagrindą turėtų būti imami pirminiai matavimai.
Nukentėjusiojo įsitikinimu, iš jo buvo pagrobta 297 m³ perpuvusio mėšlo. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-11-25 įsakyme Nr. 3D–631 „Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinės kainos 2009 metais“ nurodyta mėšlo kaina yra 25–35 Lt už toną. Imant vidurkį – 30 Lt, išeina, kad V. P. iš jo pagrobė dirvožemio už 8910 Lt, nukentėjusiajam padaryta turtinė žala yra 8910 Lt, todėl apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio dalies atmetimo yra naikintina.
Apeliantas tvirtina, kad dėl padaryto nusikaltimo jis patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, nepatogumus, emocinę depresiją (LR CK 6.250 str.). Neturtinę žalą jis vertina 5000 Lt. Nurodo, kad neturtinė žala pasireiškia tuo, kad dėl vagystės tyrimo jis prarado daug laiko, kurį būtų galėjęs skirti kitoms reikmėms. Vagystė padaryta jam nuosavybės teise atkurtame žemės sklype, kuris iki nacionalizacijos priklausė jo tėvams, kurie dėl šios žemės buvo išvežti į Sibirą, todėl atkurta nuosavybė į jo tėviškę, kurioje prabėgo vaikystė, jam buvo itin brangi. Dėl V. P. padaryto nusikaltimo nukentėjusysis labai išgyveno, sutriko jo sveikata, pradėjo blogai miegoti. Jis neteko ne tik išvežto dirvožemio, bet ir jo žemės sklypas vėl liko be derlingo dirvožemio sluoksnio, nebuvo pasiektas tikslas atkurti derlingą žemės sluoksnį sklypo dalyje, kuri okupacijos metu buvo naudojama karjerui.
Vertindamas neturtinės žalos dydį, nukentėjusysis atsižvelgia į V. P. kaltę ir jo elgesį po nusikaltimo padarymo, į tai, kad V. P. net nebandė su juo susisiekti ir atlyginti žalą arba bent atsiprašyti, o priešingai – ikiteisminio tyrimo metu įžūliai neigė padarytos žalos dydį, nežinia kur išvežė dalį pagrobto dirvožemio, taip sumažindamas suvežtos krūvos dydį. Apylinkės teismas prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino nepagrįstai. Patenkinus šį apeliacinį skundą, turi būti priteistos ir visos nukentėjusiojo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 4652 Lt. Nukentėjusysis nurodo, kad apylinkės teismas nuo priteistos sumos nepagrįstai nepriteisė 5 procentus palūkanų, kad šios palūkanos turi būti priteistos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Nukentėjusysis P. S. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2012-06-14 nuosprendžio dalį, kuria iš kaltinimo buvo pašalinta 273 m³ perpuvusio mėšlo vagystė, panaikinti, pripažinti V. P. kaltu dėl 297 m³ perpuvusio mėšlo vagystės, iš V. P. jam priteisti 8910 Lt turtinei žalai ir 5000 Lt neturtinei žaloms atlyginti, 4652 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso priteisti 18562 Lt ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsikirtimuose į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. apeliacinį skundą nuteistasis V. P. su skundžiamu nuosprendžiu sutinka ir mano, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nuteistajam nesuprantamas nukentėjusiojo noras pasipelnyti iš mėšlo, kuris buvo visiškai bevertis ir niekam nereikalingas. Jeigu būtų žinojęs, kad tas mėšlas kam nors priklauso, būtų jo į valstybinės žemės sklypą tam, kad užlygintų ten buvusį kaimo šiukšlyną, nevežęs.
Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis, jo gynėja, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde nukentėjusysis P. S. teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu iš kaltinimo 273 m³ perpuvusio mėšlo vagystė pašalinta nepagrįstai, prašo V. P. pripažinti kaltu dėl 297 m³ perpuvusio mėšlo vagystės, iš V. P. priteisti 8910 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žaloms atlyginti bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nustatė, kad V. P. P. S. priklausančio perpuvusio mėšlo pagrobė ne mažiau kaip 24 m³. Toks sprendimas pagrįstas byloje surinktais ir abejonių nekeliančiais įrodymais. Likusi ir iš V. P. kaltinimo pašalinta mėšlo vagystės dalis byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje įvertintais neabejotinais ir neginčytinais įrodymais nepatvirtinta.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. S. parodė, kad iš jo sklypo buvo iškasta žemė (mėšlas) ir supilta kitoje vietoje. Kad perpuvusį mėšlą iš jo žemės vežė V. P., jis nematė. Kiek buvo mėšlo, suskaičiuota ir išmatuota (t. 2, b. l. 81–82).
Teisiamajame posėdyje nuteistasis V. P. neneigė, jog jis iš nukentėjusiojo sklypo išvežė 3 automobilius, t. y. 24 m³, perpuvusio mėšlo, o žemių krūva, esanti netoli jo motinos sodybos, yra suvežta per daugelį metų iš įvairių vietų. Į tą pačią krūvą jis pildavo ir mėšlą, atsivežtą iš S. P. kiaulidžių (t. 2, b. l. 80–81).
Teisiamajame posėdyje liudytojas S. P. patvirtino, kad V. P. veždavo mėšlą ir iš jo kiaulidžių, kad V. P. pagrobė apie 30–50 m³ kiaulių mėšlo, kuris buvo maišytas su pjuvenomis (t. 2, b. l. 45–46).
Teisiamajame posėdyje liudytojas K. K. parodė, kad iš P. S. žemės sklypo pakrovė 3–4 automobilius mėšlo, nes iš ten nebuvo daugiau ką krauti, todėl P. sodyboje supilti tokios krūvos, kokia yra, nebuvo iš ko. Tą pačią dieną apie 10 ar 15 automobilių mėšlo pakrovė ir iš S. P. fermų (t. 2, b. l. 82–83).
Teisiamajame posėdyje liudytojas V. B. parodė, kad vežė kažkokias pjuvenas su piktžolėmis iš sklypo, kuris jokiais riboženkliais pažymėtas nebuvo. Išvežė gal 2–3 automobilius, apie 15 m³, bet ne daugiau. Paskui gal 8 automobilius išvežė iš fermų. Prie V. P. sodybos krūva jau buvo supilta dar prieš atvežant žemę pirmu vežimu (t. 2, b. l. 83).
Teisiamajame posėdyje liudytojas V. P. parodė, kad iš nukentėjusiojo sklypo buvo išvežta 3–4 automobiliai mėšlo. Dar buvo vežama ir iš vietos, esančios prie fermos (t. 2, b. l. 85).
Teisiamajame posėdyje liudytojas V. K. apie tai, kiek mėšlo galėjo būti nuvežta į P. S. sklypą, pasakyti negalėjo, patvirtino, kad į P. sodybą mėšlas buvo vežamas ir iš mėšlidžių. Parodė, jog V. P. tokios krūvos iš nukentėjusiojo sklypo supilti prie savo sodybos negalėjo (t. 2, b. l. 82).
Teisiamajame posėdyje liudytojas J. V. parodė, jog mėšlas buvo kaip pjuvenos. Į P. S. sklypą mėšlą vežė dvejus metus po du kartus per metus – pavasarį ir rudenį, po 10–15 priekabų per dieną. Pavasarinio vežimo metu galėjo būti išvežta 26 ar 30 priekabų pliūrės. Kai būdavo tirštesnis – atveždavo daugiau (t. 2, b. l. 84).
Aptarti liudytojų S. P., K. K., V. B., V. P., V. K. parodymai patvirtina nuteistojo V. P. parodymus, jog jis vežė mėšlą ne tik iš P. S. žemės sklypo, bet ir iš S. P. fermų, kad V. P. sodyboje supilti tokią mėšlo krūvą vien iš P. S. žemės sklypo nebuvo iš ko, V. P. sodyboje krūva žemių buvo supilta iš anksčiau. Kiek mėšlo buvo išvežta iš S. P. fermų, o kiek iš P. S. žemės sklypo, teisiamajame posėdyje apklausti kaip liudytojai S. P., K. K., V. B., V. K., J. V., Z. L. tiksliai pasakyti negalėjo. Liudytojai nurodė tik apytikslį mėšlo išvežimo kiekį, kurį įvertino pagal savo subjektyvią nuomonę. Iš aptartų liudytojų parodymų matyti, kad mėšlas buvo su pjuvenomis ir piktžolėmis, kartais tirštesnis, o kartais skystas, todėl nuo to priklausydavo, kiek priekabų to mėšlo galėjo atvežti, tačiau objektyvių ir neginčytinų duomenų, kiek mėšlo buvo atvežta į V. S. sklypą, byloje nėra.
Liudytoja Z. L., su kurios žinia buvo vežamas mėšlas V. S., apie vežto mėšlo kiekį parodyti taip pat negalėjo, parodė, kad mėšlas buvo vežamas du kartus per metus, apie tris dienas, į vietą, kur buvo žvyro karjeras. Būdavo, kad per dieną, jei veždavo trys traktoriai, išveždavo apie 70–90 priekabų mėšlo. Iš liudytojos parodymų matyti, kad, jeigu kartais automobilis užklimpdavo, tai vieną–kitą traktoriaus priekabą iškratydavo pakelėje (t. 2, b. l. 46–47).
Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo P. Š. parodymų matyti, kad, nuvažiavęs į P. S. žemės sklypą, dviejose vietose matė nugrandytą dirvožemį. Pagal vežimo pėdsakus nusekė iki supiltos didelės žemės krūvos prie kelio ir automobilio. Ta žemės krūva į P. S. žemėje buvusias nukastas vietas būtų netilpusi. Įvykio vietoje išmatavo plotus (t. 2, b. l. 82).
Teisiamajame posėdyje liudytojas S. J. parodė, kad jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini), iš Plungės rajono policijos komisariato gavęs paklausimą apie iš nukentėjusiojo žemės sklypo išvežtą dirvožemį ar mėšlą, kartu su specialiste M. J. nustatė, kad žemės sklype – buvusiame karjere – dirvožemio nebuvo, o likusios dalelės buvo mėšlo sudedamoji dalis. Liudytojas parodė, kad jis vykdė kraštovaizdžio monitoringą, susijusį su pažeidimais, ir tą vietovę, į kurią patenka ir P. S. sklypas, keletą metų fotografavo. P. S. sklype supiltos krūvos nebuvo didelės, buvo apžėlusios aukšta žole. Liudytojas abejojo, ar 279 m³ į P. S. sklype nukastas vietas būtų tilpę. O P. pasakojo, kad jos sūnus kasė tvenkinį ir pylėsi gruntą, kurį ketino panaudoti savo sodybos Mažeikiuose aplinkai tvarkyti (t. 2, b. l. 83).
Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos raštas patvirtina liudytojų P. Š., S. J. parodymus, jog žemės krūva į P. S. žemėje buvusias nukastas vietas būtų netilpusi. Patikrinus P. S. priklausantį žemės sklypą arčiau buvusios B. kiaulių fermos, pastebėta keletas užžėlusių aikštelių su kastu, lygintu mėšlu. Derlingo dirvožemio nenustatyta, mėšlo sandėliavimo vieta yra buvusio išlyginto karjero vietoje, aplinkui minėtą vietovę – žvyro gruntas, tik vietomis užžėlęs žole, piktžolėmis, medžiais ir krūmais. Minėtoje vietoje ariamo (humusingo) dirvožemio nėra, natūralaus buvusio grunto nukasimo požymių nėra, reljefo pakitimų nenustatyta, aplinkai žala nepadaryta (t. 1, b. l. 86).
Aptartos aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad, jeigu P. S. sklype būtų buvęs supiltas toks kiekis mėšlo, kokį nurodė P. S., atliekant kraštovaizdžio monitoringą, būtų buvę nustatyti gamtovaizdžio pakitimai, o kadangi į buvusį karjerą krauti mėšlo ar pilti srutų nebuvo galima, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojas S. J. būtų privalėjęs imtis P. S. drausminančių priemonių.
Specialisto išvadoje Nr. 11-2270(10), 11-2823(10), 11-2838 nurodyta, jog 1–3 tirti pateikti pavyzdžiai, paimti iš sklypų Nr. 1 (1a, 1b), Nr. 2 (2a, 2b) ir Nr. 3 (3a, 3b), yra medžiagų mišiniai, susidedantys iš organinės medžiagos (humusas, augalinės dalelės), dirvožemio bei organinės, mineralines ir antropogeninės kilmės medžiagų dalelių. Medžiagų mišinių pavyzdžiai, paimti iš sklypų Nr. 1 (1a, 1b) ir Nr. 2 (2a, 2b), ir medžiagų mišinių pavyzdžiai, paimti iš sklypo Nr. 3 (3a, 3b), yra vienodi, juose esančios organinės, neorganinės ir antropogeninės kilmės medžiagų dalelės yra vienodos. Didelė tikimybė, kad medžiagų mišinių pavyzdžių, paimtų iš sklypų Nr. 1 (1a, 1b), Nr. 2 (2a, 2b), ir medžiagų mišinių pavyzdžių iš sklypo Nr. 3 (3a, 3b) kilmės šaltinis yra bendras (t. 1, b. l. 33–40).
Aplinkybės, jog medžiagų mišinių pavyzdžių, paimtų iš sklypų Nr. 1 (1a, 1b), Nr. 2 (2a, 2b), Nr. 3 (3a, 3b), kilmės šaltinis yra bendras, nepaneigia ir aptarti liudytojų parodymai. Tačiau, nesant byloje jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių P. S. teiginius, kad pagrobta 297 m³ mėšlo, atsižvelgiant į tai, kad mėšlas turi ypatybę pūti, su laiku jo tūrinė apimtis ir svoris mažėja, skystoji mėšlo frakcija susigeria į gruntą, į paviršinį žemės sluoksnį lietaus nuplaunama ir dalis kietosios mėšlo frakcijos, reikšti konkrečius įtarimus ar kaltinimus dėl 297 m³ mėšlo vagystės nėra teisinio pagrindo. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik abejonių nekeliančiais įrodymais, bet ne prielaidas keliančiais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino laikydamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, todėl teismo nuosprendis dėl V. P. pripažinimo kaltu pagal BK 178 str. 1 d. nekeistinas.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Neturtinės žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiajai šaliai pasipelnyti.
Iš bylos duomenų matyti, kad P. S. mėšlo už savo lėšas nepirko, jam mėšlas buvo suvežtas nemokamai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, kuriuos jis patyrė dėl nuteistojo nusikalstamos veikos, į nedidelę pagrobto turto vertę, kurią sudaro 504 Lt, į tai, jog duomenų apie patirtus didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją nepateikta, taip pat į tai, jog P. S. nuosavybės teisė į žemę nepasikeitė, todėl ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė 1000 Lt pagrįstai.
Apeliaciniame skunde nukentėjusysis P. S. reikalauja, kad jam nuo priteistos sumos būti priteisti 5 procentai procesinių palūkanų (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d. numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Pažymėtina, kad CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numatyta prievolė atsiranda iš sutartinių teisinių santykių, o šiuo atveju V. P. nuteistas už nusikalstamos veikos, nekylančios iš sutartinių teisinių santykių, padarymą, iš V. P. nukentėjusiajam buvo priteista turtinė žala, kuri atsirado dėl V. P. padarytos nusikalstamos veikos (BPK 109 str.). Prašymas priteisti 5 procentus palūkanų yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Plungės rajono apylinkės teismo 2012-06-14 nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nukentėjusiojo P. S. apeliacinį skundą atmesti.