Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-190-478/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-17
Bylos Nr.
1S-190-478/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Linas Šiukšta, Aiva Survilienė
Nuteistasis
V. M.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.16pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1S-190-478/2025Proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 2.5.16; 2.5.21 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės ir Lino Šiukštos, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (toliau – (duomenys neskelbtini) kalėjimas) teikimas dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 206 straipsnį, 271 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12 punktus ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti kalėjime. V. M. minėtu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad:

1.1. 1999 m. sausio 27 d. 19.00 val. ir 1999 m. vasario 22 d. 23.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas pakartotinai ir įsibraudamas į nukentėjusios M. B. gyvenamąją patalpą – namą, padarė slaptus svetimo turto pagrobimus, taip pat pagrobė M. B. asmens dokumentą – pasą;

1.2. 1999 m. vasario 14 d. 21.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų nužudė nukentėjusiąją M. B.;

1.3. 1999 m. vasario 18 d. 15.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą paslėpti kitą sunkų nusikaltimą, nužudė nukentėjusįjį L. B. ir pagrobė jo asmens dokumentą – pasą;

1.4. 1999 m. vasario 19 d. 15.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas pakartotinai ir įsibrovęs į nukentėjusiojo L. B. gyvenamąją patalpą – namus, padarė slaptą svetimo turto pagrobimą;

1.5. 1999 m. vasario 21 d. 21 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, itin žiauriai nužudė nukentėjusiąją A. K.

2. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 8 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį (vagystė, padaryta įsibraunant į negyvenamąją patalpą – (duomenys neskelbtini)), 278 straipsnio 1 dalį (turto sužalojimas tyčia) ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 2, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu.

3. Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 23 d. nutartimi V. M. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalies (1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir dėl 1999 m. sausio 27 d., 1999 m. vasario 19 d. ir 1999 m. vasario 22 d. vagysčių, įsibrovus į gyvenamąsias patalpas, nuteistajam V. M. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Kiti nusikaltimai neperkvalifikuoti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir V. M. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

4. Nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo pradžia skaičiuojama nuo 1999 m. vasario 24 d.

5. Kauno apygardos teisme gautas (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2025 m. balandžio 28 d. teikimas dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.

Žemesnės instancijos teismas

6. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkintas. Žemesnysis teismas konstatavo, jog nors šiuo metu ir yra stebimi teigiami nuteistojo V. M. elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiai, tačiau šios aplinkybės, įvertinus duomenis apie nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, elgesį bausmės atlikimo metu, dar nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo padėtis jau gali būti lengvinama taikant jo atžvilgiu BK 51 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7. Nuteistasis V. M. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį ir paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Nuteistasis V. M. nurodo, jog sutinka su griežčiausios 10 metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimu, per kuriuos pažada toliau stengtis integruotis į visuomenę, dirbti darbus, laikytis įstatymų, būti naudingas valstybei ir visuomenei. Dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta kaltę ir gailisi, taip pat atsiprašo, jog pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, nusikalto prieš visuomenę ir žmones, kuriems sukėlė skausmą. Sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, prašo atsižvelgti ir įvertinti (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikime nurodytas aplinkybes.

8. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dana Rutkauskaitė atsiliepimu prašo atmesti nuteistojo V. M. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį be pakeitimų. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Žemesnysis teismas, priimdamas sprendimą netenkinti (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimo ir nekeisti nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės terminuota laivės atėmimo bausme, tinkamai įvertino visą pateiktą medžiagą, nuteistojo asmenybę ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti nuteistojo V. M. skundą nėra jokio pagrindo.

8.2. Sutiktina, jog nuteistasis V. M. atitinka įstatymo numatytą formalųjį kriterijų, leidžiantį spręsti klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu, tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, V. M. vis dar nustatyti 6 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę savo elgesiu mažinti, todėl, palyginus statinių ir dinaminių nusikalstamos rizikos veiksnių skaičių, nėra pagrindo manyti, kad nuteistojo V. M. elgesio pažanga yra pakankama, juo labiau jog nusikalstamo elgesio rizika ir toliau išlieka vidutinė, o tai rodo didesnį pavojingumą visuomenei.

8.3. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis V. M. bausmės atlikimo metu 12 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, už kurių padarymą 10 kartų buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Tai, pasak prokurorės, neleidžia jo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo. Be to, paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimą yra išimtis ir ji turi būti taikoma tik nustačius, jog pakeitus bausmę į švelnesnę – terminuotą laisvės atėmimą, bausmės tikslai bus pasiekti.

9. Pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. M. skundas atmetamas.

10. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs pateiktą bylos medžiagos, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo V. M. skundo argumentus, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo2025 m. birželio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnysis teismas, išanalizavęs nuteistojo V. M. asmens byloje esančius duomenis, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir pateikė aiškius savo sprendimo argumentus, su kuriais aukštesniojo teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

11. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, jog jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

12. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

13. Byloje nustatyta, kad nuteistojo V. M. bausmės vykdymo pradžia skaičiuojama nuo 1999 m. vasario 24 d. Taigi nuteistasis V. M., teikimo nagrinėjimo metu, jau yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės ir atitinka BVK 88 straipsnio 1 dalyje numatytą formalųjį kriterijų. Tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, įpareigotas įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes, atspindinčias nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, ir taip apsaugoti visuomenę nuo galimai vis dar pavojingo asmens, t. y. teismas, priimdamas sprendimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, turi būti tikras, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir visuomenė bus saugi po tokio teismo sprendimo priėmimo. Kitaip tariant, vien atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, jog konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10).

14. Iš nuteistojo asmens bylos ir (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. kovo 21 d. socialinio tyrimo išvados (toliau – socialinio tyrimo išvada) matyti, kad nuteistasis V. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose bei užsiėmimuose. Nuteistasis V. M. bausmės vykdymo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, 2020–2021 m. – dailidės specialybę, šiuo metu mokosi siuvėjo profesijos. Nuteistojo nuostatos į darbą – pozityvios. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. M. sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą iš karto atvykus atlikti paskirtos bausmės ir nuo 2006 m. iki dabar nepertraukiamai dirbo įvairius darbus – įkalinimo įstaigos skalbykloje, siuvykloje darbininku, šiuo metu – staliumi medienos ir baldų gamybos ceche. Taigi šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo darbinė motyvacija išlieka aukšta. Iš socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų matyti ir tai, jog V. M. pavyko užmegzti socialinius ryšius su tolima giminaite – motinos pussesere, pas kurią, kaip nurodoma, gyventų išėjęs į laisvę. Be to, iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad V. M. už gerą bei pavyzdingą elgesį bausmės vykdymo metu buvo skatintas 22 kartus, paskutinį kartą skatintas 2025 m. balandžio 4 d. – padidinta vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog nuteistasis V. M. atlygino priteistą žalą, kitų vykdomųjų dokumentų įkalinimo įstaigoje negauta. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima ir tai, kad V. M. su kriminaline subkultūra nėra susijęs, diskriminacinėmis nuostatomis nepasižymi. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo elgesio pokyčius, nukreiptus teigiama linkme. Kita vertus, vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, minėtoms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės ir jų vertinti atskirai nuo kitų, nuteistojo asmenybę ir pavojingumą apibūdinančių, reikšmingų aplinkybių.

15. Viena iš įstatyme numatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, jog yra ne tik teigiamai, bet ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad paskutinis V. M. pažeidimas atliekant bausmę buvo fiksuotas 2012 m. rugpjūčio 10 d., tačiau sprendžiant dėl nuteistojo teisinės padėties švelninimo privalo būti vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis V. M. 12 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus. Kaip matyti, V. M. du kartus nuobaudos buvo skiriamos už draudžiamų daiktų laikymą, septynis kartus paskirtos nuobaudos už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, vieną kartą už alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimą. Šie pažeidimai nelaikytini formaliais, priešingai, kai kurie jų laikytini netgi sistemingais, tuo pačiu rodantys ir nuteistojo priešišką požiūrį į nustatytų vidaus tvarkos taisyklių laikymąsi bausmės atlikimo metu. Sutiktina su socialinio tyrimo išvadomis, jog po paskutinio įkalinimo įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimo padarymo daugiau kaip 12 metų pažeidimų nebuvo fiksuota. Tokį elgesio pokytį teisėjų kolegija vertina teigiamai, tačiau šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nors už gerą elgesį bausmės atlikimo metu V. M. buvo skatintas 22 kartus, tačiau didžioji dalis paskatinimų (18 paskatinimų) buvo gauti tik nuo 2019 metų, kai tuo tarpu per pirmuosius 18 bausmės atlikimo metų nuteistasis buvo skatintas vos tris kartus – 2001 m. liepos 14 d., 2014 m. balandžio 29 d., 2017 m. gruodžio 29 d. Taigi nors šiuo metu nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau nurodyti šiurkštūs vidaus tvarkos pažeidimai, įvertinus jų kiekį ir turinį, neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo ar, juo labiau, pastovaus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo pažanga, siekiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, turi būti nuolatinė ir ilgalaikė, sietina su netinkamo elgesio, įskaitant bausmės atlikimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų ir režimo reikalavimų nesilaikymo, nebuvimo tęstinumu. Šiuo atveju, kaip minėta, V. M. reikšmingesnė pažanga pradėta fiksuoti po daugiau nei 18 metų nuo bausmės pradžios, todėl nustatytas paskatinimų ir nuobaudų santykis, jų dinamika pagrįstai leidžia spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nėra nuosekli ir labiau nulemta baudžiamajame įstatyme nustatyto termino suėjimu siekiant teisinės padėties sušvelninimo. Tai patvirtina ir byloje esančios V. M. elgesio charakteristikos, iš kurių matyti, jog nuo 1999 metų iki 2017 metų įkalinimo įstaigos administracija nuteistojo V. M. elgesį vertino tik patenkinamai, teigiamai nuteistasis pradėtas charakterizuoti tik nuo 2018 metų. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su žemesniojo teismo išvada, jog nuteistojo elgesio pažanga, šioje bausmės vykdymo stadijoje, vis dar nėra pakankama, tam reikalingas papildomas laikas.

16. Nors, kaip minėta, pastaruoju metu fiksuojama tam tikra nuteistojo V. M. daroma pažanga, tačiau, kaip matyti iš pateiktos 2025 m. kovo 21 d. socialinio tyrimo išvados, nuteistojo V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra priskirta vidutinei. Pažymėtina, kad ir ankstesniais 2020 m. spalio 21 d., 2022 m. kovo 29 d., 2023 m. rugsėjo 22 d. vertinimais nuteistojo V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat atitiko vidutinę. Taigi tai rodo, jog nuo 2020 metų, t. y. penkerius metus, nusikalstamo elgesio rizika išlieka nepakitusi ir tai sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad nuteistojo V. M. pavojingumas visuomenei nėra reikšmingai sumažėjęs. Šią išvadą patvirtina pakankamai didelis nustatytas kriminogeninių veiksnių skaičius, iš kurių dinaminiams priskiriami net šeši veiksniai, t. y. maža darbo patirtis, apsunkinti santykiai su artimaisiais, buvo ar yra daroma įtaka asocialių grupių, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas agresyvus kontroliuojantis elgesys. Suprantama, jog nuteistasis statinių kriminogeninių veiksnių, nurodytų socialinio tyrimo išvadoje, savo elgesiu negali koreguoti, tačiau nustatytas dinaminių veiksnių kiekis taip pat neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis V. M. deda intensyvias pastangas, siekdamas koreguoti nustatytas problematiškas sritis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis V. M. turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti kriminogeninius veiksnius, ypač susijusius su nusikalstamo elgesio priežastimis ir konfliktų sprendimo būdais, bei dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai sumažėtų ir leistų teismui pagrįstai manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, šie veiksniai bus reikšmingai sumažinti arba eliminuoti ir teismas bus tikras, kad nuteistasis nėra pavojingas visuomenei. Taigi nors nuteistojo V. M. pastangos ir motyvacija keisti elgesį teigiama linkme yra vertinamos pozityviai, tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas, šiuo metu nuteistojo elgesys dar nesudaro pagrindo spręsti apie jo reikšmingą pavojingumo sumažėjimą visuomenei.

17. Šiame kontekste, vertinant nuteistojo pavojingumą visuomenei, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į padarytų nusikaltimų pobūdį bei laipsnį, o būtent į tai, kad nuteistasis V. M. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka už trijų labai sunkių nusikaltimų padarymą, t. y. už tris kvalifikuotus nužudymus – jis tyčia, itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų įvykdė trijų asmenų nužudymą, iš kurių vienas asmuo buvo nužudytas, siekiant paslėpti ankstesnį nužudymą. Kaip matyti, nužudymai itin agresyvūs, pasižymintys sadistiniu smurtu – V. M. nužudė nukentėjusiuosius visais atvejais siekdamas finansinės naudos, juos kankindamas. Pirmąją nukentėjusiąją kankino badydamas adata panages, metaliniu butelių atidarytuvu – plaštakas, gitaros styga pjovė kojų pirštus, mušė per šlaunis, lazda daužė per galvą, badė į pilvą, moline vaza daužė į galvą. Antrąjį nukentėjusįjį, siekdamas nuslėpti pirmąjį nužudymą, užpuolė einantį per negyvenamą sodybą ir sudavė jam peiliu 64 smūgius į įvairias kūno vietas. Be kita ko, iš byloje esančių duomenų matyti, jog nužudęs pirmąją nukentėjusiąją, nuteistasis ant dulkėto baldų paviršiaus pirštu užrašė: „myliu mirtį“, o nužudęs pastarosios sutuoktinį, bandė nupjauti jam galvą, tačiau nepavykus, lavoną įmetė į šulinį, o trečiąją nukentėjusiąją užpuolė praėjus vos kelioms dienoms po ankstesnių nužudymų, pastarajai taip pat padarydamas daugybinius kūno sužalojimus, smūgiavo plaktuku ir į galvos sritį. Nužudęs nukentėjusiuosius, pasisavino jų namuose rastą turtą. Taigi tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo V. M. pavojingumą visuomenei, ir, nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu V. M. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat įvertintinos. Juo labiau jog dar 2007 m. balandžio 2 d. rengtoje charakteristikoje apie V. M., t. y. nuo įvykių praėjus aštuoneriems metams, taip pat buvo pastebėti jo individualistiniai-egoistiniai polinkiai, lankstus prisitaikymas prie sąlygų, stengimasis nerodyti savo emocijų, materialių vertybių vertinimas bei konfliktiškas elgesys nepalankiose situacijose ir tik vėlesnėse 2020 m. spalio 28 d., 2022 m. balandžio 14 d. ir 2023 m. rugsėjo 22 d. socialinio tyrimo išvadose nurodyta, kad V. M. supranta turintis problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, gailisi padaręs nusikaltimus. Pažymėtina, kad dar iki 2019 metų nuteistasis V. M. savo kaltę pripažino tik iš dalies. Taigi šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, rodo, jog nuteistojo V. M. savikritiškas požiūrius į savo veiksmus atsirado pakankamai neseniai, o kaltės jausmas nėra gilus.

18. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog fiksuojama nuteistojo V. M. daroma pažanga bausmės vykdymo metu dar nėra pakankama daryti vienareikšmiškai išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, o tuo pačiu būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti skundžiamą nutartį nuteistojo V. M. skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAiva SurvilienėLinas Šiukšta