- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-06
- Bylos Nr.
- A-63-1388-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00188-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 20 – 21) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2009 m. spalio 5 d. sprendimą ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Vidaus tyrimo tarnybos 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą.
Pareiškėjas pažymėjo, kad turėjo leidimą ginklui, galiojusį iki 2008 m. rugpjūčio 27 d. Teigė, jog pamiršo leidimą pratęsti ir 2009 m. rugsėjo 28 d. į jo gyvenamą vietą atvykusi policijos pareigūnė pareikalavo atiduoti ginklą. Nurodė, jog atsisakė vykdyti jos reikalavimą, nes pareigūnė nepateikė jokio dokumento, suteikiančio jai teisę kontroliuoti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimų. Teigė, jog pareigūnė, pagrasinusi jam bauda, išvažiavo. Pareiškėjas nurodė, kad jo veiksmai nepagrįstai buvo įvertinti kaip kliūčių sudarymas kontroliuojančių institucijų darbuotojams atlikti patikrinimą. Pažymėjo, jog neturėjo tikslo kliudyti pareigūnams ir 2009 m. rugsėjo 30 d., tai pačiai pareigūnei pateikus dokumentus, ginklą pateikė. Paaiškino, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2009 m. spalio 5 d. sprendimu panaikino leidimą Nr. 1047 laikyti (nešiotis) ginklą ir priėmė sprendimą leisti parduoti trumpąjį šaunamąjį ginklą per mėnesį. 2010 m. kovo 30 d. sprendimą apskundė generaliniam komisarui, kuris 2010 m. balandžio 13 d. sprendimu jo skundo netenkino. Pareiškėjo teigimu, sprendimai yra nepagrįsti, nesiaiškintos visos aplinkybės, jis nebuvo apklausiamas dėl įvykio. Pabrėžė, jog jis tyrimui nekliudė, o pareigūnė neatliko savo pareigų.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 39 – 41) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodė, kad skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 84.7 punkto pagrindu. Vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos Respublikos finansų ministro ir Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 1V‑260/1K‑193/1A-28, kuriuo patvirtinta Ginklų paėmimo, perduotų realizuoti ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ginklų tinkamumo naudoti nustatymo, vertės apskaičiavimo ir tolesnio panaudojimo tvarka (toliau – ir Tvarka), 16 punktu, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Taisyklių 56 ir 64 punktais, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 8 punktu. Teigė, jog pareigūnė, vykdydama žodinį pavedimą, 2009 m. rugsėjo 28 d. atvykusi į pareiškėjo gyvenamąją vietą paimti pareiškėjo laikomą ginklą, atliko teisėtus veiksmus, kurie numatyti Tvarkos 16 punkte, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 10 punkte, Taisyklių 64 punkte. Pažymėjo, kad pareiškėjas, pasibaigus leidimo laikyti (nešioti) šaunamąjį ginklą galiojimui, neatiduodamas saugoti ginklo į teritorinę policijos įstaigą bei 2009 m. rugsėjo 28 d. nepateikdamas ginklo tyrėjai pareikalavus, pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 2 dalies 8 punkte, Taisyklių 56 ir 64 punktuose įtvirtintus reikalavimus.
Atsiliepimas
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 70 – 71) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Policijos departamentas nurodė, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas laikantis nustatytų taisyklių ir priimtas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu (b. l. 87 – 91) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 6 dalimi, pažymėjo jog pareiškėjas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka pasinaudojo praleidęs nustatytą terminą, t. y. tik 2010 m. vasario 20 d. paduodamas skundą policijos generaliniam komisarui. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog jis aktyviai siekė apskųsti minėtą sprendimą ir kreipėsi į įvairias institucijas, o skundžiamame sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka, Policijos departamento Vidaus tyrimų valdybos 2010 m. kovo 22 d. raštu Nr. 5-11-S-163 konstatuota, jog skundžiamas Klaipėdos rajono policijos komisariato 2009 m. spalio 5 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Į teismą pareiškėjas kreipėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, t. y. per 20 dienų nuo jo netenkinančio ikiteisminės ginčo institucijos sprendimo gavimo dienos, todėl teismas konstatavo, jog į teismą pareiškėjas kreipėsi įstatymo nustatytu terminu ir nagrinėjamoje byloje šiuo pagrindu jam negali būti suvaržyta galimybė ginti savo teises teisme. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (su vėlesniais pakeitimais) 84.7 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos Respublikos finansų ministro ir Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1V‑260/1K-193/1A-28 patvirtintos Ginklų paėmimo, perduotų realizuoti ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ginklų tinkamumo naudoti nustatymo, vertės apskaičiavimo ir tolesnio panaudojimo tvarkos 16 punktu, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Taisyklių 56 ir 64 punktais, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 punktu, 2 dalies 8 punktu. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad 2003 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas Nr. 1047 laikyti (nešiotis) ginklą, kurio galiojimas baigėsi 2008 m. rugpjūčio 27 d. Pareiškėjas leidimo laikyti (nešiotis) ginklą neprasitęsė, o 2009 m. rugsėjo 28 d. tyrėjai atvykus į pareiškėjo gyvenamąją vietą atsisakė atiduoti turimą šaunamąjį ginklą ir neleido atlikti patikrinimo. Kadangi pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 28 d. policijos pareigūnei neleido atlikti patikrinimo ir ginklo neatidavė, 2009 m. rugsėjo 30 d. pareigūnai pakartotinai nuvyko pas pareiškėją paimti šaunamąjį ginklą. Įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, jog pareigūnei nereikėjo specialių įgaliojimų kontroliuoti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimų, ir paimti pareiškėjo turimą šaunamąjį ginklą. Pastebėjo, jog aplinkybė, kad pareigūnė 2009 m. rugsėjo 28 d. atvykusi į pareiškėjo gyvenamąją vietą paimti pareiškėjo laikomą ginklą, atliko teisėtus veiksmus, konstatuota ir atlikus jos veiklos tarnybinį patikrinimą. Teismo nuomone, pareiškėjas, pasibaigus leidimo laikyti (nešioti) šaunamąjį ginklą galiojimo terminui, neatiduodamas saugoti ginklą į teritorinę policijos įstaigą bei 2009 m. rugsėjo 28 d. nepateikdamas ginklo tyrėjai pareikalavus, pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 2 dalies 8 punkte, Taisyklių 56 ir 64 punktuose įtvirtintus reikalavimus, pareiškėjo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip akivaizdus kliūčių sudarymas kontroliuojančiųjų institucijų darbuotojams atlikti patikrinimą. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui tiesiogines pasekmes sukėlė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2009 m. spalio 5 d. sprendimas, o Policijos departamento 2010 m. balandžio 13 d. sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir šiuo Policijos departamento sprendimu naujas (kitoks) sprendimas dėl pareiškėjo skundo nebuvo priimtas. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuota, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2009 m. spalio 5 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas Nr. 1047 laikyti (nešiotis) ginklą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo jį panaikinti.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 94 – 96) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
Pareiškėjas pažymi, kad pareigūnei pateikus prašomą informaciją, ginklas jai būtų buvęs pateiktas, todėl jo veiksmų traktavimas, kaip kliudymas atlikti patikrinimą, yra nepagrįstas. Klaipėdos rajono policijos komisariato 2009 m. spalio 5 d. sprendimas buvo priimtas iš esmės neatlikus jokio tyrimo, todėl yra neteisėtas. Vėlesni patikrinimai pagal pareiškėjo skundus taip pat apsiribojo pirminiu patikrinimo perskaitymu, o ne skunduose nurodytų aplinkybių tyrimu. Todėl Policijos departamento 2009 m. balandžio 13 d. sprendimas palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. spalio 5 d. sprendimą yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl taip pat naikintinas.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 104) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Licencijavimo poskyris 2003-08-27 pareiškėjui išdavė leidimą Nr. 1047 laikyti, (nešiotis) ginklą (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo laikas baigėsi 2008-08-27.
Ginklų ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymas (toliau- Įstatymas). Įstatymo paskirtis yra įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis teises ir pareigas.
Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta atvejai, kada leidimas nešiotis ir leidimas laikyti ginklus, šaudmenis panaikinamas. Minėto straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad leidimas nešiotis ir leidimas laikyti ginklą panaikinamas asmenims, kurie akivaizdžiai neleidžia arba sudaro kliūtis kontroliuojančiųjų institucijų darbuotojams atlikti patikrinimą.
Minėto įstatymo 41 straipsnis reglamentuoja ginklų , šaudmenų ir jų dalių paėmimą. Šio straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis gali paimti, kai ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, jų dalys gaminami, laikomi ar nešiojami, jais prekiaujama neturint atitinkamo leidimo ar licencijos arba pasibaigus jų galiojimo laikui, o taip pat panaikinus licencijos leidimo nešiotis, leidimo laikyti ginklus, šaudmenis, galiojimą ( Įstatymo 41 str. 1 d. 2 p).
Įstatymo 41 straipsnio 8 d. nustato, kad tvarką, reglamentuojančią ginklų paėmimą, tinkamumo naudoti nustatymą bei tolimesnį panaudojimą, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad skundžiamu atsakovo 2009-10-05 sprendimu pareiškėjui leidimas Nr. 1047 laikyti (nešiotis) ginklą panaikintas. Šiuo sprendimu leista pareiškėjui per mėnesį laiko turimą ginklą parduoti, nurodant , kad per mėnesį laiko nepardavus ginklo, jis bus priduotas realizuoti į Lietuvos Respublikos ginklų fondą įstatymų nustatyta tvarka. Toks sprendimas buvo priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjas 2009-09-28 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjai L. G. sudarė akivaizdžias kliūtis atlikti patikrinimą ir paimti šaunamąjį ginklą.( b.l. 24).
Kaip jau buvo minėta, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 punkto bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362, patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių ( su pakeitimais) 84.7 p. nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti ginklus, šaudmenis panaikinami asmenims, turintiems leidimą laikyti ( nešioti) ginklą akivaizdžiai neleidus arba sudarius kliūtis kontroliuojančiųjų institucijų darbuotojams atlikti patikrinimą.
Pirmosios instancijos teismas , išnagrinėjęs bylą nustatė, kad pareiškėjas akivaizdžiai kliudė policijos pareigūnei atlikti ginklo kontrolę, todėl jo atžvilgiu pagrįstai pritaikytos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, nepratęsdamas leidimo ginklui laikyti (nešiotis) bei sudarydamas akivaizdžias kliūtis policijos pareigūnei atlikti patikrinimą, pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, todėl įstatyme numatytos sankcijos jam pritaikytos pagrįstai.
Pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo ginčo bylą, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl teisėjų kolegija , sutikdama su teismo išvadomis, palieka pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.