Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. S., S. K., O. E. Ū., D. A. Ž., V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo O. E. Ū. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teisme iškeltą bylą ji informuota tinkamai (b. l. 57). Teismo posėdžio metu O. E. Ū. paaiškino, jog šiuo metu ji gyvena pareiškėjos paveldėtame bute, neprieštarauja, kad visas mamos turtas liktų pareiškėjai, kadangi tokia buvo mamos valia.

Suinteresuotas asmuo D. A. Ž. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teisme iškeltą bylą ji informuota tinkamai (b. l. 54). Į teismo posėdį suinteresuotas asmuo D. A. Ž. neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką ji informuota tinkamai (b. l. 69), teisme gautas jos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 76), prašoma pareiškėjos reikalavimą tenkinti. Byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui D. A. Ž. nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo V. K. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teisme iškeltą bylą jis informuotas tinkamai (b. l. 55). Į teismo posėdį suinteresuotas asmuo V. K. neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jis informuotas tinkamai (b. l. 72), teisme gautas jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 74), prašoma pareiškėjos reikalavimą tenkinti. Byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui V. K. nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, suinteresuotas asmuo apie teisme iškeltą bylą informuotas tinkamai (b. l. 53). Suinteresuoto asmens VMI prie LR FM atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai (b. l. 66), neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėtina suinteresuoto asmens VMI prie LR FM atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama G. K. (b. l. 8, 9, 10). Pareiškėjos tėvas S. K. miręs (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Po G. K. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė (b. l. 13, 15), velionė testamento nebuvo registravusi (b. l. 14). Pareiškėja I. M. savo gyvenamąją vietą nuo 1983-04-28 deklaravusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad šiuo adresu esantis butas registruotas G. K. vardu (b. l. 18). Pareiškėja po motinos G. K. mirties mokėjo mokesčius už šiam butui teikiamas komunalines paslaugas (b. l. 22–40). Suinteresuoti asmenys O. E. Ū., S. K., V. S. į bylą pateikė rašytinius patvirtinimus, kad po jų mamos G. K. mirties palikimą priėmė jų sesuo pareiškėja I. M. (b. l. 19, 20, 21).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pareiškėjos paaiškinimai, pareiškime išdėstytos aplinkybės, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu išdėstytos pozicijos, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po motinos G. K. mirties pareiškėja perėmė palikimą – toliau gyveno namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius mokesčius, remontavo paveldėtą būstą, leido ten gyventi kitiems šeimos nariams. Taip pareiškėja perėmė ir pradėjo valdyti velionės turtą. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog po G. K. mirties praėjo daugiau nei 3 metai, bet dėl jos palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į G. K. turtą, atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų išdėstytas pozicijas, nėra.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. M. po savo motinos G. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).

Iš pareiškėjos valstybei priteistinos 6,08 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 6,08 Eur (šešių eurų 8 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą