Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2021 m. sausio 1 d. 02.35 val. Mažeikiuose, Sodų gatvėje prie namo Nr. 4, būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas 1,71 promilės girtumas, nevykdė teisėtų policijos pareigūno Š. A. reikalavimo lipti į tarnybinį automobilį ir ėmė bėgti. Tokiais savo veiksmais A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4¹ dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. ir institucijos, atlikusios tyrimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Į teismo posėdį neatvykus nė vienam administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį atsako tas, kas padarė ANK 506 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, kurie padaryti karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje administracinė atsakomybė inter alia (be kita ko) kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju, iš byloje surinktų duomenų: 2021 m. sausio 1 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 73-ANR_P-1-2021, kuriame nurodytos administracinio nusižengimo padarymo faktinės aplinkybės; Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo, kuriame nurodytos nustatytos aplinkybės policijos pareigūnams atvykus į iškvietimo vietą bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atlikti veiksmai jį pristatant į policijos komisariatą; informacinio pranešimo ROIK 0121000000511; išrašo iš Administracinių nusižengimo registro apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, nustatyta, jog A. M. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, kadangi ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytas nusižengimas padarytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, kuriuo šalyje paskelbta ekstremali situacija dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, kuris kelia pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, galiojimo metu. Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą sprendžia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta visiškai.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę (dirbantis, baustas administracine tvarka, neteistas). Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas)

Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, į byloje nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti pažeidėjui paskyrus ANK 506 straipsnio 4¹ dalies sankcijoje numatytą baudą, kurios dydis nustatytinas artimas baudos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4¹ dalimi, 635-637, 646 straipsniais,

nutaria:

A. M. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4¹ dalyje numatytą administracinį teisės nusižengimą ir paskirti jam 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti A. M., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų (platesnę informaciją apie mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita). Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK: 21127258172 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per nutarimą priėmusį teismą.