- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- e2YT-3887-1021/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00641-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- V. R.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., M. R., J. R., G. R., VĮ ,,Turto bankas“
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys A. K., M. R., J. R., G. R., VĮ ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
P. V. R.(toliau - pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina J. R. priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. R. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini). mirė jo motina J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenusi (duomenys neskelbtini)
J. R. mirė būdama našlė, nes jos sutuoktinis, pareiškėjo tėvas, A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) J. R. ir A. R. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) d. ir jie santuokoje gyveno iki pat A. R. mirties. Po A. R. mirties J. R. daugiau santuokos nebuvo sudariusi. J. R. ir A. R. turėjo bei užaugino tik bendrus vaikus, keturis sūnus - V. R., gimusį (duomenys neskelbtini)., J. R., gimusį (duomenys neskelbtini)., G. R., gimusį (duomenys neskelbtini) V. R., gimusį (duomenys neskelbtini)., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. V. R. turėjo dvi dukras - A. K., gimusią (duomenys neskelbtini) M. R. gimusią (duomenys neskelbtini) J. R. ir A. R., gyvendami santuokoje, 1974 m. pradėjo gyventi tuometiniam (duomenys neskelbtini) kolūkiui priklausančiame name, kurio dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini)., Vilkaviškio r. sav. Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti už kolūkio lėšas, tačiau tėvai, visą gyvenimą dirbdami kolūkyje, kiekvieną mėnesį mokėjo už namą bei ūkinį pastatą įmokas ir jas baigė mokėti dar egzistuojant kolūkiui, iki 1990 metų. Be to, J. R. ir A. R. 1978 m. už savo lėšas, greta gyvenamojo namo be; ūkinio pastato, pasistatė garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors nurodytas turtas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas tik A. R. vardu, tačiau jis įgytas santuokoje, todėl preziumuojama, kad santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, todėl sutuoktiniams priklauso po 1/2 dalį santuokoje įgyto turto. A. R. mirties dieną ((duomenys neskelbtini).) minėtame name gyveno jis bei jo žmona J. R., o po jo mirties name liko gyventi viena J. R.. Ji viena gyveno iki pat savo mirties dienos ((duomenys neskelbtini) Po to, kai mirė A. R., įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pareiškėjas bei jo broliai į notarą dėl palikimo nesikreipė, kadangi dar buvo likusi gyva motina, todėl manė, kad mirusio tėvo turto dalis atitenka pergyvenusiam sutuoktiniui - motinai ir dėl palikimo priėmimo į notarą nereikia kreiptis. Be to, tuo buvo įsitikinusi ir motina J. R., kuri taip pat dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarą. Tai patvirtina 2021 m. gegužės 27 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro Rimanto Kivyliaus išduotas liudijimas, kuriame nurodoma, kad dėl A. R., mirusio (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo į Vilkaviškio raj. savivaldybės 3-ąjį notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Taip pat nėra sąraše tarp nebaigtų paveldėjimo bylų, gautų iš Vilkaviškio rajono 1-ojo ir 2-ojo notarų biurų. 2021 m. sausio 20 d., pareiškėjas kaip įstatyminis įpėdinis, per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą su pareiškimu kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikime priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tik nuvykęs pas notarą sužinojo, kad po tėvo (A. R.) mirties buvo būtina kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo per šešis mėnesius, ir todėl dabar reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po tėvo mirties motina faktiniu valdymu priėmė palikimą. Mirus A. R. gyvenamajame name liko gyventi jo žmona J. R., kuri visu palikėjo (A. R.) turtu po jo mirties rūpinosi, jį tvarkė, prižiūrėjo mokėjo mokesčius. J. R. po sutuoktinio A. R. mirties palikimą priėmė per nustatytą šešių mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jo turėtu turtu disponavo. Juridinio fakto nustatymas būtinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisei įregistruoti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. K., M. R., J. R., G. R. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, todėl teismas daro išvadą, kad suinteresuoti asmenys dėl pareiškimo neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad pareikimui neprieštarauja ir bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra (e. b. l. 34-36).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimu nustatyta, kad J. R. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9); A. R. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7); Santuokos liudijimu nustatyta, kad A. R. ir J. R. buvo sutuoktiniai (e. b. l. 6). Iš VĮ ,,Registrų centras“ išrašo nustatyta, kad pastatai esantys (duomenys neskelbtini) priklauso A. R. (e. b. l. 12-14), iš 2021 m. balandžio 20 d. pažymos nustatyta, kad už 0,2271 ha namų valdą A. R. sumokėjo 1643 rublius investicinių čekių (e. b. l. 16). Šiais rašytiniais įrodymais patikimai nustatyta, kad pareiškėjo motina J. R., mirusi (duomenys neskelbtini) palikimą atsiradusį po savo sutuoktinio A. R., mirusio (duomenys neskelbtini) priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Iš 2021 m. gegužės 27 d. notaro liudijimo nustatyta, kad A. R. palikimo niekas nepriėmė (e. b. l. 11). Iš 2021 m. sausio 20 d. notaro liudijimo nustatyta, kad J. R. palikimą priėmė jos sūnus V. R. (e. b. l. 10).
Remiantis palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. civilinio kodekso (toliau – CK) 573 str. 1 d., kaip pirmosios eilės įpėdinė – mirusiojo A. R. sutuoktinė J. R. turėjo teisę paveldėti savo sutuoktinio turto dalį, o nesant kitiems įpėdiniams ar jiems nepriėmus palikimo, ir visą jo turtą. Mirusiojo sutuoktinė J. R. palikimą galėjo paveldėti pagal įstatymą ir pagal testamentą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau visi nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ( CK 567 str., 587 str.).
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad J. R. po savo sutuoktinio A. R. mirties liko gyventi jiems su sutuoktiniu priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). iki pat savo mirties dienos. Ji rūpinosi visu palikėjo A. R. turtu, jį tvarkė, mokėjo mokesčius. Šie visi duomenys rodo, kad ji sutuoktinio palikimu rūpinosi kaip savo, nepraėjus 6 mėnesiams nuo jo mirties. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais, dėl ko darytina išvada, kad pareiškėjo motina J. R. šiais savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą per 6 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėjo motina J. R., mirusi (duomenys neskelbtini). po savo sutuoktinio A. R., mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai), todėl pareiškimas tenkintinas visiškai.
Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 587 str.), todėl pareiškėjo motina faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio mirties.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, nes jos sumoje neviršija minimalią 5 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nauja redakcija nuo 2020-01-13).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Sprendimą per tris dienas nuo jo priėmimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.